antradienis, liepos 5 d.
Lenkai vėl aplenkė lietuvius – greitkeliu nuo Kauno iki Lenkijos saugiai lėksime ne anksčiau kaip po trejų metų
Arvydas Jockus
BNS foto
Keturių eismo juostų automagistralę nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos lietuviai geriausiu atveju nuties iki 2024 m. pabaigos.

Lietuva beviltiškai pralaimi kelių atnaujinimo lenktynes su pietų kaimyne.

Naujausias tokio atsilikimo pavyzdys – Lietuva nespės kartu su Lenkija abi šalis sujungti moderniu ir saugiu greitkeliu.

Lenkai išsijuosę tiesia keturių eismo juostų automagistralę nuo Suvalkų iki Lietuvos, tačiau modernus greitkelis nutrūks vos kirtus valstybinę sieną.

Toliau keliautojams teks vykti siauru keliu, kol įvažiuos į keturių eismo juostų automagistralę Marijampolė–Kaunas.

Lenkams savo pusėje pradėjus žemės darbus, Lietuvos kelio atkarpos praplėtimą galime matyti tik popieriuje.

Maždaug 40 km automagistralę nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos lietuviai geriausiu atveju nuties iki 2024 m. pabaigos, bet turbūt, kaip įprasta, vėluos.

Magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) yra pagrindinė Lietuvą ir Lenkiją jungianti kelių transporto arterija.

Lenkija per pastarąjį dešimtmetį atnaujino ar nutiesė tūkstančius kilometrų automagistralių. Tuo metu Lietuva nesugeba ne tik tiesti naujų, bet ir atnaujinti irstančių senų kelių.

Nebaigė net projektuoti

Lenkija jau vykdo keturių juostų greitkelio, kuris įsilieja į „Via Balticos“ automagistralę, tiesimo darbus, o Lietuva dar nebaigė savo atkarpos net projektuoti. Šiuo metu į Lenkiją vykstantys keliautojai keturių eismo juostų greitkeliu gali vykti tik nuo Kauno iki Marijampolės.

Šiuo metu į Lenkiją vykstantys keliautojai keturių eismo juostų greitkeliu gali vykti tik nuo Kauno iki Marijampolės.

Lietuvos automobilių kelių direkcija gegužės 16 d. paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams.

Pavykus sėkmingai atlikti viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų trečią ketvirtį. Likusių 3 ruožų projektavimas dar vyksta.

„Tai atlikus, numatyta šiais metais paskelbti dar du rangos darbų viešuosius pirkimus ruožuose nuo 79 km iki 85 km ir nuo 56,83 km iki 72,50 km. Darbų pradžia šiuose ruožuose priklausys nuo viešųjų pirkimų konkursų trukmės. Planuojama, kad ketvirtojo šio kelio ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų viešasis pirkimas bus paskelbtas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje“, – Alfa.lt teigė Susisiekimo ministerija.

Planuojama, kad visas apie 40 km ilgio magistralinio kelio ruožas tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos į keturių eismo juostų kelią pagal automagistralėms keliamus reikalavimus bus rekonstruotas iki 2024 m. pabaigos.

„Tai leis nuo pat Kauno iki Lenkijos vykti moderniu ir saugiu greitkeliu. Norėtume atkreipti dėmesį, kad net 2 metais paankstinome „Via Balticos“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos rekonstravimo projekto terminus“, – teigia Susisiekimo ministerija.

„Via Balticos“ ruožo iki sienos darbai galėtų kainuoti apie 300 mln. eurų, tačiau ministerija pripažįsta, kad, atsižvelgiant į augančias kainas, darbai, tikėtina, kainuos daugiau. „Galutinė kaina paaiškės atlikus viešuosius pirkimus“, – prisipažino valdininkai.

„Via Balticos“ ruožo iki sienos darbai galėtų kainuoti apie 300 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija neatsakė į klausimą, kodėl kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai darbai nėra atliekami vienu metu abiejose sienos pusėse ir ar būta tokio susitarimo tarp kaimyninių valstybių.

„Vykdant projektą, yra bendradarbiaujama ir nuolatos pagal poreikį keičiamasi informacija su Lenkijos kelių direkcija dėl projektų suderinamumo. Dėl šio klausimo ir nuolatos bendraujama įvairiais lygiais nuo specialistų iki ministrų“, – atrašė ministerija.

Netaisomi ir seni keliai

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko neabejoja: visi Lietuvos gyventojai norėtų, kad kelias į Lenkiją būtų platus, kokybiškas, saugus, kad visa „Via Balticos“ automagistralė per Lietuvą nuo Lenkijos iki Latvijos būtų tokia moderni.

„Bet akivaizdu, kad procesas dar kurį laiką užtruks. Manau, tai mūsų institucijų planavimo ir gebėjimo valdyti tokius projektus klausimas. Galiausiai, nereikėtų nuvertinti ir finansavimo“, – pastebėjo jis.

Š. Frolenko neatmetė prielaidos, kad kelias į Lenkiją galbūt nevertinamas kaip prioritetinis. „Be abejo, lenkai anksčiau suplanavo finansus, anksčiau suprojektavo, anksčiau padarė darbus, tai tas akivaizdu“, – sakė jis.

Į Alfa.lt klausimą, ar pastaruoju metu važinėjo po Lenkiją, Š. Frolenko atsakė šypsodamasis: „Aš mačiau lenkų kelius, mačiau.“

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius mano, kad Lietuvos finansavimas, skiriamas tiek kelių statybai, tiek priežiūrai, yra per mažas. „Tai reiškia, kad su finansavimu, kuris skiriamas kelių sektoriui, mes net negalime kelių išlaikyti esamo būklės“, – sakė jis.

Su finansavimu, kuris skiriamas kelių sektoriui, mes net negalime kelių išlaikyti esamos būklės.

Š. Frolenko paaiškino, kad kiekvienas kelias turi savo gyvavimo ciklą ir, jeigu per šį ciklą tinkamai neprižiūrimas, kelias nusidėvi ir tampa prastas ir nekokybiškas. O vėliau į jį tenka investuoti ženkliai daugiau pinigų.

„Mūsų keliams skiriamas finansavimas tiesiog yra per mažas“, – mano „Lietuvos kelių“ vadovas.

Galbūt Lenkija sugeba savo keliams panaudoti daugiau lėšų iš Europos Sąjungos fondų?

„Valstybės narės – tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Lenkija – pačios nusistato prioritetus, kur nukreipti ES lėšas. Turbūt galima sakyti, kad lenkai nemažai ES pinigų nukreipia į statybų, tarpe jų kelių, sektorių. Lietuvos kelių fondas daugiausia finansuojamas iš nacionalinio biudžeto“, – sakė Š. Frolenko.

„Lietuvos kelių“ vadovas mano, kad keliams valstybė turėtų skirti daugiau lėšų. „Turime dešimtis viadukų, tiltų, kurie yra avarinės būklės. Jeigu jų netvarkysime, sulauksime labai blogų pasekmių. Yra begalė visiškai nusidėvėjusių kelių, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Kai neskiriame finansų, tai ir važinėjame duobėtais keliais“, – pastebėjo Š. Frolenko.

Kai neskiriame finansų, tai ir važinėjame duobėtais keliais.

Asociacijos vadovas mano, kad bloga kelių būklė bet kurioje valstybėje sukuria papildomų problemų: blogas kelias didina degalų sąnaudas, teršiama aplinka, tokiu keliu nesaugu važiuoti.

„Tai ne įvaizdžio, o aplinkosaugos, ekonomikos, gyventojų patogumo, judumo, saugumo klausimai“, – pastebėjo Š. Frolenko.

Apsikeitė vietomis su Lenkija

Alfa.lt rašė, kad baisiais keliais gąsdinusi Lenkija apsikeitė vietomis su Lietuva: kaimynė išasfaltavo visą šalį, o Lietuva vieną kelią lopo kelis dešimtmečius.

Prieš 20 metų Lietuva turėjo 350 km, Lenkija – 270 km automagistralių. Dabar pas mus yra 370 km, Lenkijoje – daugiau kaip 5,5 tūkst. km automagistralių.

Lietuvos beviltišką atsilikimą nuo Lenkijos geriausiai iliustruoja baisiausio šalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija. Sovietmečiu per 7 metus pastatyta magistralė nepriklausomoje Lietuvoje rekonstruojama 14 metų, tačiau iki šiol atnaujinta penktadalis suaižėjusio kelio.

Lietuvos beviltišką atsilikimą nuo Lenkijos geriausiai iliustruoja baisiausio šalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis žada amžiaus statybomis virtusią kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją baigti per 4 metus. Jeigu pažadai bus įgyvendinti, Vilniaus–Utenos kelio atnaujinimas įeis į istoriją kaip ilgiausiai – net 17 metų – vykdyta magistralės rekonstrukcija Lietuvoje.

Svarbiausios šalies arterijos Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Klaipėda sovietmečiu buvo nutiestos greičiau. Kelias Vilnius–Kaunas paklotas per 10, kelias Kaunas–Klaipėda – per 16 metų.

„Anksčiau vykdami automobiliu į Vakarų Europą, lietuviai sakydavo: viskas būtų gerai, jei ne Lenkija. Dabar jau taip niekas nesako, Lenkijoje – puikiausios magistralės. Lenkai puikiai tvarko savo infrastruktūrą. Pastarieji 10 metų Lenkijoje – tikras kelių atgimimas. Ir „Via Balticą“ į Kalvariją jie anksčiau nuties negu mes, nes lenkai ūkininkauja, o mes politikuojame“, – praėjusių metų vasarą prognozavo dabartinis „Lietuvos kelių“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas.

Patyrusio transporto sektoriaus eksperto spėjimas išsipildė su kaupu – lietuviai kelių tiesimo lenktynėse su lenkais beviltiškai atsilieka.

2022 06 02 10:43
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt