penktadienis, balandžio 16 d.
Liberalai valo jaunimui kelią į Seimą: ar pavyks nuleisti amžiaus kartelę iki 21-erių?
Alfa.lt

Liberalai artimiausios Seimo sesijos metu žengs antrą žingsnį siekdami mažinti amžiaus kartelę kandidatams į parlamentą – nuo 25-erių iki 21 metų. Praėjusiais metais vykusiame balsavime, kuriame lyderystės ėmėsi Viktorija Čmilytė-Nielsen, po pateikimo formuluotei buvo pritarta – už balsavo 63, susilaikė 45, prieštaraujančių nebuvo.

Pavasario sesijos metu planuojama balsuoti dėl šio klausimo svarstymo stadijoje. Vis dėlto amžiaus cenzo mažintojams lengva nebus. Norint pakeisti dabartinę Konstitucijos 56 straipsnio formuluotę, turės būti balsuojama dukart su ne mažesne negu trijų mėnesių pertrauka. Taip pat, norint pakeisti šio straipsnio formuluotę, balsuoti už įstatymo pataisą turės bent 94 parlamentarai. Tai padaryti nebus paprasta – praėjusiais metais vykusiame balsavime beveik visi Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai susilaikė.

Liberalai balsuos vienodai

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išskiria šį klausimą kaip prioritetinį artėjančios Seimo sesijos metu ir nusiteikęs  pozityviai. E. Gentvilas tikina, kad šis klausimas nėra pasaulėžiūrinis – jis yra apie pasitikėjimą viena visuomenės dalimi: „Būtina suteikti jaunimui galimybę domėtis, dalyvauti, būti įtrauktiems. Nuo to visuomenė tikrai nenukentės.“

Liberalas mano, kad jau rudens sesijos metu įstatymo pataisa bus priimta. E. Gentvilas teigia, kad surinkti priėmimui reikalingus 94 balsus Seime nėra neįmanoma: „Žinau, kad daug šį klausimą palaikančių žmonių yra ne tik valdančiųjų, tačiau ir opozicijos gretose. Nemanau, kad įstatymo pataisai prieštaraus daugiau negu trečdalis visų Seimo narių.“

Pritarti Konstitucijos pataisai yra pasiryžusi ir Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė. Ji teigia, kad siekiant užtikrinti kaip įmanoma platesnį gyventojų atstovavimą Seime, yra labai svarbu mažinti amžiaus cenzą. Politikė teigia, kad, leidus į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių, išsiplėstų ir parlamente nagrinėjamų temų spektras: „Į Seimą išrinkti jauni žmonės atneštų jiems rūpimas temas. Duomenys rodo, kad jiems yra itin aktuali aplinkosaugos tematika, globalinis atšilimas. Tai puikiai parodo ir Gretos Thunberg fenomenas. 18-metė mergina yra viena žymiausių aplinkosaugos aktyvisčių visame pasaulyje.“

I. Pakarklytė teigė, kad būtų sunku surasti galimų neigiamų pasekmių priėmus šią Konstitucijos pataisą. Vis dėlto politikė prognozuoti sėkmės dar negali – šiame balsavime yra labai svarbus bendras darbas su opozicija ir jų palaikymas klausimo svarstyme.

Tvirtos nuomonės neturi

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kol kas aiškios pozicijos dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21-erių neturi. Politikė pastebėjo, kad šia tema yra reikalinga platesnė diskusija. Vis dėlto A. Norkienė mato poreikį kalbėti apie piliečių įsitraukimą į demokratinius procesus: „Suprantu siekį įtraukti kaip įmanoma daugiau žmonių į valstybės gyvenimą, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad daugiau negu pusė visų balso teisę turinčių žmonių neateina prie balsadėžių.“ LVŽS frakcijos seniūnė pridūrė, kad jeigu balsavimas vyktų šiandien, ji susilaikytų, tačiau tvirtos pozicijos susiformavusi neturi.

Mano, kad pavyks

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas taip pat mato prasmę mažinti rinkimų kartelę kandidatuojant į Seimą. Jis teigia, kad susitarimą tarp jaunimo organizacijų pasiekti jau pavyko: „Vienijame 71 nacionalinę arba savivaldybės jaunimo organizaciją. 2020 m. vasarą narės pritarė šiai Konstitucijos keitimo nuostatai.“

L. K. Vaičiakas pastebi, kad tai galėtų turėti teigiamą postūmį aktyvesniam jaunimo įsitraukimui į rinkimus. LiJOT prezidentas pritaria siekiui didinti jaunimo galią ir galimybei užtikrinti šios amžiaus grupės narių atstovavimą Seime.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas pastebi, kad yra labai naudinga, kai parlamentas kuo geriau reprezentuoja visuomenės sudėtį. Jis mano, kad pasiūlymas yra teisingas – taip būtų sukurta galimybė aktyviems ir gabiems jauniems žmonėms atstovauti savo amžiaus grupės asmenų interesams ir nacionaliniu lygiu.

Politologas pastebi, kad pasiūlymas nėra esmingai kažką keičiantis, tačiau jis sukuria palankią terpę jaunų asmenų atstovavimui. L. Gudžinskas taip pat pamini ir tendencijas kitose Europos valstybėse, kuriose yra mažinama ne tik pasyviosios, tačiau ir aktyviosios rinkimų teisės amžiaus kartelė: „Austrijoje, Maltoje, Estijoje yra kalbama apie galimybę balsuoti rinkimuose asmenims, kurie dar nėra sulaukę pilnametystės. Šis pasiūlymas yra iš panašios srities, tačiau nėra radikalus.“

VU TSPMI docentas mano, kad šis pasiūlymas sulauks pasisekimo Seime. Jo manymu, nė viena politinė partija nenorės pasirodyti neprogresyvi, be to, šis pakeitimas būtų naudingas didžiajai daliai Lietuvos partijų.

Jauni žmonės politikos padangėje

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo į Seimą kandidatuodavo ir ypač jauni bei vos galiojantį amžiaus cenzą perlipantys politikai iš skirtingų Lietuvos partijų. Dabartinis LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis į parlamentą pateko dar 1996 m. būdamas 26-erių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė 2008 m. į Seimą buvo išrinkta vos sulaukusi 25-erių. Būdamas tokio paties amžiaus rinkėjų pasitikėjimo sulaukė ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas bei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kandidatavęs Klaipėdos vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Virginijus Sinkevičius, dabar einantis eurokomisaro pareigas, su LVŽS 2016 m. Seimo rinkimų metu į parlamentą buvo išrinktas 25-erių. Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė 2016 m. patekimą į Seimą šventė būdama 27 metų.

Jaunas amžius šiems politikams nesutrukdė siekti politinių aukštumų. Veikiau priešingai – anksti politinę karjerą pradėję asmenys dažnai gali pasigirti svaiginančia karjera. Anksčiau įvardyti pavyzdžiai tai tik patvirtina.

2021 03 04 10:12
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt