trečiadienis, spalio 5 d.
Lietuvą sukrėtusi mamos ir kūdikio mirtis verčia pažvelgti atidžiau: taip gali nutikti kiekvienai
Goda Košinskytė
Unsplash
Kūdikis

Lietuvą sukrėtusi mamos ir kūdikio mirtis verčia atkreipti dėmesį į psichologines problemas bei traumas, kurias moterys patiria po gimdymo. Psichologė Jurgita Stasiukynienė teigia, kad dabar sudėtinga vertinti šios moters elgesio priežastis ir motyvus.

Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad bent 10 proc. gimdžiusių moterų Lietuvoje suserga depresija.

„Depresija po gimdymo suserga apie 10 proc. gimdžiusių moterų. Liga dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo. Manoma, kad dar apie 20–30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada taip ir nenustatoma depresijos diagnozė, tačiau jos jaučiasi blogai, vengia pripažinti, ignoruoja arba nesupranta, negali paaiškinti, kas su jomis vyksta“, – Alfa.lt pasakoja psichologė.

Nuo nuovargio iki minčių apie savižudybę

J. Stasiukynienė tvirtina, kad visiškai nesvarbu, kaip atsakingai moteris ruošėsi motinystei, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo laukiamas, planuotas, išsvajotas, ar priešingai – netikėtas ar nelauktas, depresija gali susirgti kiekviena.

„Pagrindiniai depresijos po gimdymo simptomai – pernelyg didelis nuovargis, sutrikęs miegas (negalėjimas užmigti, nors yra tam galimybės, pvz., tuo metu miega kūdikis), žymūs apetito pasikeitimai (sumažėjimas arba padidėjimas), dažni nuotaikos pokyčiai (verksmingumas arba padidėjęs dirglumas, lengvai provokuojamas pyktis).

Greta šių požymių pasireiškia ir kiti depresijai būdingi simptomai: pesimistinės mintys apie ateitį, stiprūs bejėgiškumo, beviltiškumo, kaltės jausmai, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, mintys apie savižudybę“, – aiškina psichologė.

Atpažinti (ne)įmanoma?

Ji pabrėžia, kad depresiją po gimdymo gali būti itin sudėtinga atpažinti tiek artimiesiems, tiek pačiai moteriai, kadangi simptomai labai susipina su tuometiniu, pasikeitusiu gyvenimo būdu, rūpesčiais, dienos bei miego ritmu.

„Nėra vienos priežasties, sukeliančios depresiją po gimdymo, – tai visa įvairovė tarpusavyje sudėtingais ryšiais susipynusių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Vienai moteriai gali dominuoti vieni (pvz., biologiniai), kitai kiti veiksniai (pvz., psichologiniai), trečiai – abeji ir dar papildomi (pvz., socialiniai – izoliacija, finansiniai sunkumai ir pan.). Numatyti ir suvaldyti visus veiksnius nėra realu, tačiau, nepaisant to, prevencija tikrai turi prasmę“, – Alfa.lt pasakojo J. Stasiukynienė.

Psichologės teigimu, veiksminga prevencija apimtų domėjimąsi ir atsakingą ruošimąsi motinystei, išmokstant pasirūpinti savimi net pačiais sunkiausiais momentais. Išsamūs tėvystės /nėštumo kursai galėtų sumažinti perteklinį nerimą laukiant kūdikio, suteikti žinių, apsibrėžti svarbiausias atsakomybes ir suteikti drąsos.

Kaltės jausti nereikėtų

J. Stasiukynienė tvirtina, kad artimieji apie depresiją po gimdymo turėtų bent žinoti: „Ne mažiau svarbus ir artimųjų vaidmuo: emocinis palaikymas, padrąsinimas, pagalba prižiūrint kūdikį ir kasdienėje buityje. Pastebėjus pirmuosius depresijos po gimdymo ženklus, atkreipti moters dėmesį, pagelbėti susirandant pagalbos teikėjus.“

Ji atkreipia dėmesį, kad ligos eiga ir sunkumo laipsnis visoms moterims yra labai skirtingas ir nepriklausomai nuo pasiruošimo „artimieji neturėtų jausti kaltės, kad ne viskas klostosi taip, kaip linkėtų savo artimam žmogui“.

„Profesionalios pagalbos derėtų kreiptis, jei minėti depresijos simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau, būsena sunkėja.

Nedelsiant derėtų kreiptis pagalbos, kai artimieji pastebi, jog neseniai gimdžiusi moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai: gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais“, – priduria psichologė.

Primename, kad panašus atvejis yra nutikęs prieš daugiau nei dešimt metų, kai vienų metų vaikas buvo nuskandintas vonelėje, o vėliau mama nusižudė persipjovusi abiejų rankų venas ir kaklą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Linijos pavadinimas Telefono numeris Darbo laikas Kam skirta

Jaunimo linija

jaunimolinija.lt

8 800 28888 I-VII visą parą

JAUNIMUI

Paramą teikia savanoriai

Vaikų linija

vaikulinija.lt

116 111 I-VII 11-23 val.

VAIKAMS

Paramą teikia savanoriai

Vilties linija

viltieslinija.lt

116 123 I-VII visą parą

SUAUGUSIEMS

Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt

8 800 66366 I-VII visą parą

MOTERIMS

Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Tėvų linija

tevulinija.lt

8 800 90012 I-V 9-13 val. ir 17-21 val. TĖVAMS, PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ

Paramą teikia profesionalūs psichologai

Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt

8 800 80020 I-V 8-22 val. ir VI-VII 11-19 val.

SENJORAMS

Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai

2022 09 15 14:12
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt