ketvirtadienis, birželio 24 d.
Lietuvą užklupusi žiema nesitraukia: kas nutiko klimato atšilimui?
Alfa.lt

Šalį nuklojusi sniego danga ir 20 laipsnių šalčio perkopę termometrų stulpeliai užminė mįslę – ar tai reiškia, kad šylantis klimatas ir su tuo susiję iššūkiai jau praeityje? Ekspertai įsitikinę, kad viena šalta savaitė nesugrąžins planetos į normalias vėžes, o apie klimato kaitą primena ekstremalūs orų pokyčiai kitose šalyse.

Minėdami Pasaulinę sniego dieną už lango matome gausią sniego paklotę. Tuo pasidžiaugti galime ne kasmet. Pernai sniego nebuvo ne tik sausio 17-ąją, bet ir beveik visą žiemą. Klimatologai pastebi, kad pernai per visus tris žiemos mėnesius užfiksuotos vos kelios dienos, kai žemę nuklojo sniegas. Vidutinė 2019 metų žiemos oro temperatūra buvo 2.6 °C šilumos, kai dar prieš 10 metų vidurkis buvo maždaug 2.8 °C šalčio. Ar pastaruoju metu Lietuvą aplankę šalti orai leidžia tikėtis, kad pavyko pristabdyti klimato pokyčius ir kasmet galėsime sulaukti tradicinės žiemos?

„Jau seniai nebuvome matę tikros lietuviškos žiemos, tad dauguma suskubo pasidžiaugti jos teikiamais malonumais. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie orai nuteikia pozityviai, nėra pagrindo tikėtis, kad klimato kaitos procesai iš esmės pasikeitė. Iš vienos šaltos savaitės Lietuvoje negalime spręsti apie globalius klimato pokyčius, o ilgalaikiai stebėjimai leidžia prognozuoti, kad klimatas Lietuvoje ir toliau šils“, – teigia Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Ekstremalūs orai Japonijoje ir Ispanijoje

Klimato kaita – tai ne tik kasmet kylanti oro temperatūra, bet ir dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai. Pavyzdžiui, žymiai nukritusi oro temperatūra ten, kur paprastai būna šilta arba atvirkščiai – pakilusi temperatūra ten, kur turėtų būti šalta. R. Lapinskas pastebi, kad neįprastus klimato reiškinius puikiai iliustruoja ir pastarąją savaitę fiksuojami sniego rekordai tokiose šalyse kaip Japonija ar Ispanija.

„Per kelias dienas sniego danga Japonijos šiaurėje pasiekė beveik metrą. Nors sniegas toje teritorijoje nėra itin retas, stebina jo kiekis – sniego iškrito dvigubai daugiau nei įprastas vidurkis. Panaši situacija ir Ispanijoje. Madride užfiksuotas didžiausias iškritusio sniego kiekis per pusę amžiaus. Tokie ekstremalūs reiškiniai šalims, neprisitaikiusioms prie tokio klimato, sukelia daug iššūkių. Ypač susisiekimo ir šilumos ūkio srityse. Kartais net pareikalauja žmonių gyvybių“, – sako R. Lapinskas.

Jis priminė ir praėjusių metų birželio įvykius Arkties regione, kai Sibire, viename šalčiausių miestų, buvo užfiksuotas rekordinis karštis – 38 laipsniai šilumos. Kiekviena šalis ar teritorija pasižymi jai būdingomis klimatinėmis sąlygomis, o radikalūs jų pokyčiai neišvengiamai daro įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad šylantis klimatas Lietuvoje bus nepalankus spygliuočiams ir juos išstums lapuočių miškai. Ekspertai įsitikinę, kad keičiantis orų sąlygoms taip pat susiformuos palankios sąlygos veistis čia iki šiol negyvenusioms gyvūnų rūšims.

Kam reikalingas sniegas?

„Klimato pokyčius dažniausiai vertiname per kasdienių asmeninių patyrimų prizmę. Jei žiemą nėra sniego, liūdime, kad nepavyks nusivesti vaikų čiuožinėti rogutėmis, bet džiaugiamės, kad dėl šilto oro gausime mažesnes sąskaitas už šildymą. Deja, problema kur kas gilesnė. Pavyzdžiui, lėtas sniego tirpimas pavasarį itin svarbus dirvožemio drėkinimui, todėl žiema be sniego gali turėti įtakos vasaros orams, vandens telkinių būklei ir net hidrologinei sausrai ir gaisrams“, – pasakojo R. Lapinskas.

Vis dažniau dėl šylančio klimato sniegą žiemą keičia vasarai būdingos liūtis. Eksperto teigimu, jos išplauna iš dirvožemio žemės ūkyje naudojamas chemines medžiagas, kurios su lietaus vandeniu patenka į vandens telkinius. Užterštas vanduo kenkia visai vandens ekosistemai. Vasarą vis dažniau kamuoja sausros. Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo skelbiama hidrologinė sausra. Vis dėlto, jis pastebi, kad Lietuva yra gana palankioje geografinėje padėtyje ir galime džiaugtis gausiais vandens ištekliais. Kai kuriose pasaulio vietose situacija priešinga ir sniego tirpsmas turi gyvybiškai svarbią įtaką gėlo vandens ištekliams.

„Klimato kaita yra globali problema ir sienų neturi, todėl žmogaus veiklos generuojama tarša vienoje šalyje gali lemti neigiamus padarinius kitame pasaulio krašte. Todėl vienintelė išeitis – susitelkti ir vieningai diegti sprendimus, kurie leistų pristabdyti įsibėgėjusį klimato kaitos traukinį“, – pastebi Žaliosios politikos instituto prezidentas.

2021 01 17 16:19
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt