šeštadienis, gruodžio 5 d.
Lietuva užsidarė: tarpmiestiniuose autobusuose beveik neliko keleivių
Alfa.lt

Viena didžiausių Lietuvoje keleivių vežimo bendrovių UAB „Kautra“ šią savaitę laikinai sustabdė 70 tarpmiestinių autobusų maršrutų. Šiuo metu bendrovė veža beveik 80 proc. mažiau keleivių negu tuo pačiu metu pernai.

Pasak bendrovės vadovo, daugiau kaip 50 vietų autobusais dabar vyksta 4–5 žmonės. Iš keleivių vežimo veiklos „Kautra“ gali patirti apie 2 mln. eurų nuostolių.

„Lietuvos geležinkeliai“, šalyje esant įtemptai koronaviruso situacijai ir kritus keleivių srautams, nuo lapkričio 9 d. sustabdė 25 traukinių reisus, o 14-oje reisų pakeitė traukinių kursavimo grafiką.

Visi tarpmiestinio susisiekimo reisai nuostolingi

„Jeigu lygintume praėjusių metų Vėlines ir šių metų Vėlines, kai prieš sezono pabaigą paskutinį kartą keliauja daugiau žmonių, tai šiemet buvo likę viso labo 25 proc. keleivių“, – Alfa.lt sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Trijų savaičių karantinas Lietuvoje paskelbtas jau po Vėlinių – lapkričio 7 d.

Karantino metu Vyriausybė Lietuvos gyventojams rekomendavo atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu nuo lapkričio 7 d. iki 29 d. galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai 1 metro atstumą.

L. Skardžiuko teigimu, keleivių tarpmiestiniuose maršrutuose, paskelbus karantiną, nelygu reisas, sumažėjo nuo 50 proc. iki 80 proc.

„Nėra visiškas nulis. Bet noriu pabrėžti, kad šiandien absoliučiai visi reisai yra nuostolingi. Vežėjai iš savo lėšų dengia nuostolius ir stengiasi išlaikyti tinklą iš kitų verslų. Turime siuntų pristatymo autobusais tarnybą, tai šiek tiek siuntos padeda. Tinklas išlaikomas, tačiau reisų skaičius neišvengiamai mažinamas“, – prisipažino L. Skardžiukas.

„Kautros“ vadovas prognozuoja, kad liks tik pusė tarpmiestinių autobusų reisų. Mat šiuo metu tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestų keliauja vos keli žmonės.

„Vakar į Marijampolės autobusą įlipo vienas, du, trys žmonės. Į Klaipėdą autobusas veža tris ar penkis keleivius. Daugiau kaip dešimt žmonių autobuse niekada nebūna“, – teigė L. Skardžiukas.

„Kautra“ stengiasi tokiais maršrutais siųsti mažesnius autobusus, tačiau jų neturi tiek, kad patenkintų poreikį. „Neturime galimybės visur vežti tik mažiukais autobusais. Todėl važiuoja ir dideli autobusai, juose iš 50 sėdimų vietų užimtos 5. Patys galite įsivaizduoti, kokia padėtis“, – sakė įmonės vadovas.

Ne taip blogai, kaip per pirmą karantiną

Keleivių vežimo tendencijos per antrą karantiną šiek tiek skiriasi nuo pirmojo. L. Skardžiukas pasakojo, kad pirmojo metu žmonės labai išsigando ir beveik visai nustojo keliauti tarpmiestiniais autobusais.

„Kritimas buvo žiauriai greitas. Praktiškai per tris–keturias dienas dingo visi žmonės viešajame transporte. Dėl to iš esmės buvos sustabdytas visas transportas. Dabar irgi jaučiame kritimą, jis didelis, bet nėra toks staigus, kad veiklą ištiktų paralyžius“, – teigė įmonės vadovas.

„Kautra“ vertina keleivių srautą ir kreipiasi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl dalies jų laikino sustabdymo. „Nuostolingus maršrutus tenka derinti, kad būtų išlaikytas susisiekimo tinklas ir gyventojai galėtų susisiekti“, – sakė L. Skardžiukas.

Pasak jo, įmonė dabar daugiausia mažina reisų skaičių, o pačius maršrutus stengiasi išlaikyti.

„Bet nieko nepadarysi. Jeigu atsitiks taip, kad likęs vienas reisas taps toks nuostolingas, kad pajamų už jį neužtektų padengti degalų sąnaudas, vežti keleivius tokiu būtų neprasminga. Jeigu neliks autobuse nė vieno žmogaus, tokį maršrutą teks nutraukti“, – situaciją aiškino L. Skardžiukas.

Vieni – į prastovas, kiti – keičia darbą

Kad išsaugotų darbo vietas, įmonė darbo laikinai netekusius darbuotojus leidžia į prastovas, dalį jų atlyginimo apmoka Vyriausybė.

Sudėtingesnė situacija su turizmo veikloje dirbusiais darbuotojais bei vykusiais tarptautiniais reisais. Įmonė anksčiau skirdavo autobusus čarteriniams reisams po Baltijos ir Skandinavijos valstybes.

„Vežiodavome turistus iš Kinijos, Japonijos, Korėjos. Visa šita veikla yra absoliučiai užsidariusi ir darbo artimiausius metus greičiausiai nebus, ir net prastovos nepadės. Tai suprasdami patys darbuotojai ieško alternatyvų, kaip persiorientuoti“, – sakė L. Skardžiukas.

„Kautra“ skaičiuoja, kad šiemet iš tarpmiestinio susisiekimo veiklos patirs apie 2 mln. eurų nuostolių.

„Iššūkis, kaip iš kitos veiklos padengti tą nuostolį, nes priešingu atveju susidursime su pinigų srautų trūkumu. Tuščiai važinėdami ir elgdamiesi neprotingai išteklius sudeginti galime labai greitai, nes mūsų niekas nedotuoja“, – tikino L. Skardžiukas.

„Kautros“ vadovas apgailestavo, kad įmonė tik lapkričio 17 d. gavo leidimą laikinai sustabdyti 70 reisų, nors prašymą Transporto saugos administracijai pateikė daugiau kaip prieš savaitę.

„Prašymą patenkino, bet gerokai pavėlavę. Daugiau kaip savaitę tuščiais autobusais vykome 100 proc. maršrutų, kai „Lietuvos geležinkeliai“ vos prasidėjus karantinui paskelbė stabdysiantys dalį reisų. Tikrai Transporto saugos administracija galėtų sprendimus priimti greičiau, kad galėtume išteklius panaudoti ateičiai, nedeginti jų be reikalo, kai realiai paslaugos nebevykdome“, – sakė L. Skardžiukas.

„Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė 25 traukinių reisus

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo lapkričio 9 d., šalyje esant įtemptai koronaviruso situacijai ir kritus keleivių srautams, dešimtyje maršrutų sustabdė 25 traukinių reisus, dar 14-oje reisų pakeistas traukinių kursavimo grafikas. Valstybės įmonė skelbė, kad būtinasis tarpmiestinis susisiekimas, kaip ir pirmosios bangos metu, išlaikomas.

„Situacija rimta – nauji susirgimai koronavirusu kasdien skaičiuojami šimtais, įvedamas visuotinis karantinas, pradedami taikyti griežti ribojimai. Vėl turime keisti savo įpročius – mokslai ir darbai grįžta prie nuotolinio būdo. Suprantama, kad dėl to žmonės mažiau keliauja traukiniais. Fiksuojame keleivių srautų mažėjimą: darbo dienomis, priklausomai nuo maršruto, srautai mažesni 30–40 proc., savaitgaliais – iki 50 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl, kaip ir pirmosios bangos metu, priimame atsakingus sprendimus ir mažiname reisų skaičių, bet išlaikome būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą“, – sakė „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Pasak jo, didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas darbuotojų ir keleivių saugumui. Traukiniuose vėl įvestas šachmatinis sėdėjimo principas, tarp keleivių išlaikant vieno metro atstumą, jie privalo dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, įlipdami į traukinį – dezinfekuoti rankas.

„Prašome keleivių būti sąmoningus ir traukiniais keliauti tik tada, jei nejaučiate peršalimo simptomų. Jokia kelionė ir jokie planai nebus svarbesni už sveikatą – tiek jūsų paties, tiek aplinkinių. Mūsų traukiniuose dirbantys kolegos jau įprato darbo dieną pradėti nuo temperatūros matavimo ir apsauginių priemonių komplekto – į darbą jie eina maksimaliai saugodami save bei keleivius ir labai prašo jų taip pat elgtis atsakingai“, – sakė L. Baužys.

Laukia vakcinos, bet greitų pokyčių nesitiki

„Kautros“ vadovas prisipažino laukiantis vakcinos nuo COVID-19 ir besidžiaugiantis vis džiugesnėmis naujienomis iš mokslininkų, tačiau jau susitaikė, kad greitų pokyčių nebus.

L. Skardžiukas pastebėjo, kad, vos pasirodžius pirmoms žinioms apie sėkmingus vakcinų bandymus, akcijų biržų indeksai iš karto pašoko į viršų, o transporto sektorius į geras naujienas reaguoja lėčiau, kartais tam prireikia kelių mėnesių.

„Mes žmones įmonėje nuteikinėjame taip, kad iki pavasario turėsime labai rimtą laikotarpį, nes per karantiną neturime galimybių skatinti žmonių daugiau judėti akcijomis ar kitais būdais. Tai šiandien stengiamės, kad žmonės turėtų susisiekimo galimybę – kad ir su persėdimu ir kad būtų išlaikytas tarpmiestinio susisiekimo tinklas“, – sakė L. Skardžiukas.

Bendrovės vadovas nesitiki, kad karantinas bus atšauktas iki Kalėdų, bet turi vilties, kad keleiviai per šventes keliaus daugiau.

„Kažkoks judėjimas bus. Bet esame realistai – matome, kokia yra situacija. Jeigu nepablogės, jeigu mažės užsikrėtusiųjų skaičius, tikėkimės, kad po truputį žmonės įsidrąsins. Bet staigaus atsigavimo nesitikime“, – prisipažino L. Skardžiukas.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat atsargūs, prognozuodami ateitį. Esą viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje.

„Keleivių srautus stebime nuolat ir pagal jų pokytį priimame atitinkamus sprendimus. Keleivius apie pokyčius stengiamės informuoti kuo anksčiau, nes suprantame, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbu suteikti žmonėms aiškumo, kartu – ir bent kokios ramybės“, – Alfa.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė Rūta Atroškaitė.  

2020 11 19 07:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt