antradienis, liepos 5 d.
Lietuviai ėmė daugiau gerti: ir A. Veryga, ir A. Matulas beda pirštu į tą pačią priežastį
Goda Košinskytė
BNS foto
Aurelijus Veryga, Antanas Matulas

Valstiečių vyriausybė griežtesniais reguliavimais bandė sumažinti Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekį, tačiau skaičiai ir vėl pradeda augti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga dėl kylančio alkoholio pardavimo kaltina valdančiuosius, šie įsitikinę, kad keisti nieko nereikia, nes bendra tendencija nuteikia pozityviai.

Tačiau tiek vieni, tiek kiti sutaria, kad įtakos išaugusiam alkoholio suvartojimui turėjo pandemija.

Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad 2021 m. suvartojamo alkoholio kiekis ir vėl šiek tiek padidėjo. Pavyzdžiui, 2021 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, o 2020 m. – 11,4 litro vienam gyventojui, o 2019 m. – 11,1 litro vienam gyventojui.

Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 11,8 proc. daugiau spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.) nei 2020 m., vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 14,2 proc. daugiau nei 2020 m. , o alaus – 1,3 proc. mažiau.

A. Veryga tvirtina, kad jau po pirmosios COVID-19 bangos buvo žinoma, kad alkoholio suvartojimas gali išaugti dėl padidėjusio asmenų nerimo, streso, kitų psichologinių išgyvenimų. Šią grėsmę, anot Seimo nario, buvo įvardiję ir tarptautiniai ekspertai.

Iki dabar nebuvo jokio valdančiųjų vaidmens, jie nieko nepadarė, kad ši tendencija, kurią dabar matome, neįvyktų.

„Vis dėlto ta prielaida būtų nesirealizavusi, jei kas nors būtų bandyta daryti. Iki dabar nebuvo jokio valdančiųjų vaidmens, jie nieko nepadarė, kad ši tendencija, kurią dabar matome, neįvyktų. Jie jokių priemonių nesiėmė“, – Alfa.lt komentavo LVŽS frakcijos, Sveikatos reikalų komiteto narys.

Jis teigė: „Itin svarbu, jog valdantieji peržiūrėtų akcizų politiką ir pasižiūrėtų, ar nėra taip, kad alkoholinių gėrimų įperkamumas auga, kadangi gyventojų pajamos kilo gan greitai, ir tikrai manau, kad nebuvo tokio greito didėjimo ir alkoholio akcizų kontrolės politikoje. Jeigu įperkamumas auga, reikėtų akcizą didinti tiek, kad tas įperkamumas bent nedidėtų ir išliktų toje pačioje vietoje.“

Seimo narys taip pat pasiūlė daugiau dėmesio skirti asmenims gydyti, jiems šviesti, padėti atpažinti psichologines problemas, o asmenims, turintiems priklausomybę, – platesnę pagalbą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė: „Vertindamas bendras tendencijas, bendraudamas ir stebėdamas mūsų bendruomenės, jaunimo elgesį, matau, kad situacija yra gera ir alkoholio vartojama yra daug mažiau.“

Jis pripažįsta, kad nežymiai išaugusiam pardavimui įtakos turėjo ne tik pandemija, bet ir tai, jog žmonės negalėjo keliauti, todėl alkoholį jiems teko pirki Lietuvoje, o ne užsienio šalyse.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktus Statistikos departamento duomenis, nebūtų linkęs siūlyti griežtesnių ribojimų, „nes tai neveiks, tų ribojimų, kurie dabar yra, pakanka“.

A. Veryga ir buvusi Vyriausybė, manau, padovanojo ne vieną milijoną kaimyninėms šalims.

„Manau, kad norint didinti akciją reikėtų stebėti kaimyninių šalių situaciją, nes vizų nėra, judėjimas laisvas, ir pakartoti klaidos, kai ne vienas milijonas padovanojamas kaimynams, nereiktų. A. Veryga ir buvusi Vyriausybė, manau, padovanojo ne vieną milijoną kaimyninėms šalims – Latvijai ir Lenkijai“, – teigė A. Matulas.

Jo požiūriu, primityvu lyginti ir pakilusias žmonių pajamas bei alkoholio įperkamumą: „Gal tada skaičiuokime, kiek įperkamumas padidėjo dešros, vaisių, būsto? Kodėl būtinai padidėjus pajamoms žmogus tą padidėjimą skirs alkoholiui? Tai yra gan primityvus traktavimas.“

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sako, kad vyno suvartojimas Lietuvoje gali augti dėl sparčiai kylančio visuomenės pragyvenimo lygio: „Visuomenė modernėja ir renkasi lengvesnius, nors ir kiek brangesnius gėrimus. Spiritinių gėrimų augimui alaus sąskaita pagrindą padėjo 2016 m. tuometinė valdančioji koalicija padidinusi akcizą alui daugiau nei dvigubai – 112 proc.“

Pasak S. Galadausko, didesniam spiritinių gėrimų suvartojimui įtakos turi ne tik kaina, bet ir valstiečių įvesti draudimai ir ribojimai: „Jie labai pablogino alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą Lietuvoje, nes panaikino bet kokį skirtumą tarp lengvų, natūralios fermentacijos ir spiritinių gėrimų.“

Lietuvoje alus ir vynas prilyginamas degtinei ir tada mažiau išprususio vartotojo pasirinkimą nulemia kaina.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas aiškina, kad užsienio šalyse dažniausiai yra labai akivaizdi diferenciacija tarp stipriųjų ir lengvųjų alkoholinių gėrimų kategorijų.

„Tarkime, amžiaus cenzas net septyniose Europos šalyse, įskaitant skandinaviškąją Daniją, alų ir vyną leidžia pirkti bei vartoti nuo 16 metų, o spiritinius gėrimus nuo 18 metų, Švedijoje ir Norvegijoje – alus ir vynas galimas nuo 18 metų, o spiritiniai – nuo 20 metų. Pas mus nepriklausomai nuo to, ar gėrimas yra lengvas, ar stiprus, vartoti leidžiama tik nuo 20 metų.

Diferencijuojama net ir prekyboje kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje lengvieji gėrimai (alus, sidras ir vynas) parduodami laisvoje prekyboje kartu su nealkoholiniais gėrimais ir maisto produktais, o spiritiniai gėrimai tik specializuotuose skyriuose. Deja, Lietuvoje alus ir vynas prilyginamas degtinei ir tada mažiau išprususio vartotojo pasirinkimą nulemia kaina“, – Alfa.lt mintis dėstė S. Galadauskas.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite portalą Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 01 10:12
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt