trečiadienis, rugpjūčio 10 d.
Lietuviai neišsiskiria iš europiečių: kylant kainoms perka mažiau maisto
Arvydas Jockus
BNS foto
Jungtinėje Karalystėje pastebima nauja tendencija – pirkėjai prašo kasoje nustoti skenuoti prekes, kai apsipirkimo suma pasiekia tam tikrą ribą.

Smarkiai išaugus maisto produktų kainoms ir kitoms pragyvenimo išlaidoms pirkėjai Lietuvoje elgiasi panašiai kaip vartotojai Vakarų Europoje – maisto perka mažiau, bet parduotuvėse lankosi dažniau.

Jungtinėje Karalystėje pastebima nauja tendencija – pirkėjai prašo kasoje nustoti skenuoti prekes, kai apsipirkimo suma pasiekia tam tikrą ribą.

Lietuvos prekybos centrai tokių faktų dar nepripažįsta ir pirkėjų įpročių nežymius pokyčius labiau sieja su pandemijos pabaiga, o ne su sparčia infliacija.

Prekybos centrai Vakarų Europoje pastebi, kad klientai, išaugus jų pragyvenimo išlaidoms, maisto prekių parduotuvėse jau išleidžia mažiau pinigų.

Didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje atstovai didesnių pirkėjų įpročių pasikeitimo kol kas nepastebi. Vis dėlto pastebima tendencija, kad parduotuvėse lankomasi dažniau, tačiau vieno apsipirkimo metu įsigyjama mažiau prekių.

Be to, prasidėjus karui Ukrainoje, daugiau perkama ilgo galiojimo maisto produktų.

Daugiau perka per akcijas

„Šiuo metu dėl karo Ukrainoje ir augančios infliacijos esminių pirkėjų įpročių pasikeitimo kol kas nepastebime – pieno produktai, mėsa, duona ir daržovės, t. y. būtiniausi kasdieniai maisto produktai, kurie sudaro didžiąją krepšelio dalį“, – Alfa.lt teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pasak jos, prasidėjus karui Ukrainoje itin išaugo ilgo galiojimo prekių pardavimai, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, miltų, aliejaus, druskos. Natūralu, kad šiuo metu šių prekių pardavimai yra mažesni. Tokias tendencijas stebėjome ir pandemijos metu.

Prasidėjus karui Ukrainoje itin išaugo ilgo galiojimo prekių pardavimai, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, miltų, aliejaus, druskos.

„Pandemijos metu pirkėjai taip pat buvo įpratę planuoti savo apsipirkimus – eiti į parduotuves rečiau, tačiau vienu sykiu įsigyti daugiau maisto produktų ilgesniam laikui. Pirkinių planavimas padeda atsirinkti prekes iš gausaus asortimento ir atrasti geriausius kainų pasiūlymus, juolab kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ klientų seka prekybos tinklo vykdomas akcijas, todėl einant į parduotuvę su pirkinių sąrašu galima nemažai sutaupyti.

„Rimi“ prekybos centras teigia nuolat dirbantis su tiekėjais, siekdamas užtikrinti, kad kainų augimas pirkėjams būtų jaučiamas kuo mažiau.

„Esame suinteresuoti, kad jie galėtų įsigyti visko, ko reikia, ir tai padarytų mūsų prekybos tinkle. Taip pat nuolat skatiname klientus dalyvauti personalizuotus pasiūlymus siūlančioje mūsų lojalumo programoje, vyksta įvairios kainų akcijos, pavyzdžiui, „Mamutų dienos“, kai perkant didesnius kiekius produktų galima gerokai sutaupyti. Visos šios ir daug kitų priemonių leidžia mums užtikrinti stabilius maisto prekių pardavimus“, – Alfa.lt teigė „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Perka dažniau, bet mažiau

„Maximos“ atstovė pastebėjo, kad pastaruoju metu žmonių įpročiai vėl pradėjo pamažu keistis – parduotuvėse lankomasi dažniau, tačiau vieno apsipirkimo metu įsigyjama mažiau prekių.

„Su dideliu nerimu stebime augančią infliaciją ir matome Lietuvos gyventojų susirūpinimą, tačiau nenustojame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą. Sieksime, kad kainų pokyčiai „Maximos“ pirkėjams būtų kuo mažesni, bet neišvengiamai suprantame, kad ir žaliavos, ir įvairūs ištekliai kol kas brangsta, o atitinkamai tai daro įtaką kainoms. Nepaisant to, jau 11 mėnesių iš eilės „Maximos“ pigiausių prekių krepšelis, remiantis kainų stebėsenos „Pricer“ tyrimu, yra ir lieka pigiausias, t. y. pirkėjai mūsų parduotuvėse išleidžia mažiausiai“, – tikino E. Dapkienė.

Su dideliu nerimu stebime augančią infliaciją ir matome Lietuvos gyventojų susirūpinimą.

„Rimi Lietuvos“ atstovė teigė, kad, atslūgus pandemijai, kurios metu buvo jaučiama stipri tendencija apsipirkti rečiau, bet daugiau, pirkėjų elgesys pasikeitė – pastaruoju metu dauguma jų apsiperka dažniau, tačiau krepšeliai yra mažesni.

„Teigti, kad tai susiję vien su išaugusiomis kainomis, nebūtų teisinga, nes žmonės dabar nebevengia lankytis parduotuvėse, pavyzdžiui, dažniau užsuka į jas tiesiog užkandžių ir gėrimų, kuriuos galima vartoti būnant gamtoje ar leidžiant laiką mieste. Sezonas ir orai diktuoja vasarai tinkamą pirkinių krepšelio sudėtį, kuri skiriasi nuo buvusios žiemą ar pavasarį. Todėl vieno apsipirkimo metu išleidžiama suma yra sunkiai lyginama su ankstesniais laikotarpiais“, – sakė G. Šerėnienė.

Palyginti su praėjusiais mėnesiais, kai „Rimi“ buvo neįprastai išaugęs pirkėjų susidomėjimas tokiais produktais kaip konservai, kruopos, aliejus, actas, soda, prekyba jais yra sugrįžusi į įprastas apimtis.

„Įvairių prekių kategorijų pardavimai priklauso nuo skirtingų veiksnių, tarp kurių labai svarbus yra sezoniškumas ir orai. Kalbant apie birželį, itin aktualūs yra tokie produktai kaip mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, ledai ir ledukai, uogos, vaisiai, daržovės, kaip visada populiarūs mėsos gaminiai, žuvis ir jūrų gėrybės – viskas, kas tinka griliui. Šių produktų pardavimai ne mažėja, o kaip tik auga“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Ryškesnių pokyčių nepastebi

„Iki“ prekybos tinklas tikina nepastebėjęs tendencijos, kad pirkėjai pirktų mažiau maisto produktų, ir deda visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius.

„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad įmonė perka prekes iš Lietuvos ir tarptautinių gamintojų, kurie dirba su globalia tiekimo grandine, ir procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas. Kokia imtimi kainos keičiasi, esą priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su žaliavų tiekėjais, pasiūlos ir paklausos svyravimu, regiono strategijos.

„Taip, matome kainų kilimo mastą iš tiekėjų, gamintojų pusės. Kai kuriose kategorijose šiais metais net po kelis kartus. Vertėtų paminėti, kad bendras kainų lygis Lietuvoje visą laiką buvo vienas žemesnių Europos Sąjungoje, todėl procentais šių metų kainų augimas atrodo didesnis. Mes, kaip tinklas, dedame visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – deramės, darome įvairias patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavieniams prekių ženklams“, – Alfa.lt teigė V. Budrienė.

„Lidl“ nekomentuoja

Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ atsakyme Alfa.lt teigė, kad pirkimo įpročių ir pardavimų nekomentuoja.

Vis dėlto „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė papasakojo, kad pirkėjų apsipirkimo įpročiai kito nuo pat pandemijos pradžios – pirkėjai pradėjo labiau planuoti savo pirkinius, įsigyti didesnį kiekį produktų, o tai jiems leidžia parduotuvėse lankytis rečiau.

„Panašios tendencijos lieka ir toliau. Taip pat mūsų prekybos tinklo strategija buvo ir lieka nepasikeitusi – visada siekiame užtikrinti geriausią kokybės ir kainos santykį rinkoje. Nemažą mūsų asortimento dalį sudaro privačių prekės ženklų produktai, kurie leidžia pirkėjams sutaupyti ir nepermokėti už žinomą prekės ženklą. Visada stengiamės pirkėjams pasiūlyti galimybių, kaip apsipirkti būtų galima pigiau. Prieš daugiau nei pusmetį „Lidl“ Lietuvoje pristatė ir lojalumo programėlę „Lidl Plus“, kurioje kiekvieną savaitę yra pristatomi nauji pasiūlymai, leidžiantys sutaupyti“, – teigė „Lidl Lietuvos“ atstovė.

Maistui išleidžia mažiau

Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos biuro atlikta apklausa parodė, kad per pastarąsias dvi savaites britai dėl išaugusių kainų pirko mažiau maisto.

Apklaustieji teigė, kad būtent dėl maisto kainų padidėjo jų mėnesinės išlaidos.

Prekybos centrai „Asda“ ir „Tesco“ patvirtino, kad jų klientai perka mažiau.

„Asda“ sakė BBC, kad kai kurie pirkėjai prašo kasininkų nustoti skenuoti prekes, kai bendra pirkinio suma pasiekia 30 svarų sterlingų (35 eurus).

Kai kurie pirkėjai prašo kasininkų nustoti skenuoti prekes, kai bendra pirkinio suma pasiekia 30 svarų.

Didžiausias JK prekybos centras „Tesco“ pastebi ankstyvus požymius, kad pirkėjai keičia savo įpročius dėl didelės infliacijos, pavyzdžiui, perka mažiau maisto ir dažniau lankosi.

Statistika rodo, kad klientai prekybos centruose maistui išleidžia mažiau dėl augančių pragyvenimo išlaidų.

Pardavimai JK prekybos centruose gegužę sumažėjo 1,5 proc., o specializuotose parduotuvėse, tokiose kaip mėsinės ir kepyklos, – 2,2 proc.

Mažmeninė prekyba JK gegužę sumažėjo 0,5 proc. Kainos Didžiojoje Britanijoje kyla sparčiausiai per 40 metų, o infliacija siekia 9,1 proc. ir yra aukščiausia nuo 1982 m.

Lietuvoje mažmeninė prekyba gegužę taip pat sumažėjo 0,5 proc. Prekybos įmonių apyvarta mažėjo antrą mėnesį iš eilės.

Infliacija Lietuvoje gegužės mėnesį pakilo iki 18,5 proc., kai euro zonoje siekė 8,1 proc.

Brangsta kone viskas

Statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, Lietuvoje maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3,1 proc.

Labiausiai augo kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: melionai pabrango 18,7 proc., morkos – 14,5 proc., burokėliai 13,6 proc., gūžinės salotos – 13,3 proc.

Dviženkle suma brango ir kiti maisto produktai: gyvulinių valgomųjų riebalų kaina pakilo 17,3 proc., saulėgrąžų aliejaus – 14,5 proc., miltų – 10,1 proc.

Reikšmingai pakilo dažno ar ilgo vartojimo maisto produktų kainos: makaronai brango 9,4 proc., mėsos konservai – 8,3 proc., kiaušiniai – 8 proc., paukštiena – 7,9 proc., rūkytos dešros – 7,8 proc.

Kiek mažiau brango alkoholiniai gėrimai: alus – 2 proc., spirituoti gėrimai – 1,6 proc., vynas ir vyno produktai – 0,9 proc. Tabakas pabrango 1 proc.

Gegužę Lietuvoje didėjo transporto prekių ir paslaugų kainos: suskystintųjų automobilinių dujų – 15,5 proc., benzino – 8,3 proc., dyzelinių degalų – 2,9 proc., asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto – 1,9 proc.

Birželį kainas padidino ir keleivių vežėjai autobusais ir geležinkeliais. Autobusų bilietų kainos padidėjo iki 8 proc., geležinkelių – 11 proc.

Šilumos energija gegužę pabrango 7,8 proc., suskystintosios dujos maistui gaminti – 7,2 proc.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 29 09:09
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt