penktadienis, spalio 7 d.
Lietuvis savanoris Ukrainoje: kiekvienas rusų kareivis nori nušauti fronto mediką
Aidanas Praleika
Asmeninis archyvas
„Dantistas“

Vakarus pasiekė nemažai reportažų apie pasiaukojantį medikų darbą Ukrainos kare. Net ir reguliariosios kariuomenės medikams trūksta personalo, priemonių ir vaistų, ką bekalbėti apie savanorių dalinius. Jų medikų komandose trūksta visko, įskaitant ir… medikus.

Alfa.lt susisiekė su Ukrainoje dirbančiu ir šiuo metu Rytų fronte esančiu lietuviu savanoriu Albertu, šaukiniu „Dantistas“. Jaunas vyras vadovauja gudų Kosto Kalinausko pulko medicinos tarnybai ir prašė perduoti žinią į Lietuvą: „mums labai trūksta gydytojų specialistų“.

Trūksta gydytojų

28-ių metų savanoris „Dantistas“ – ne gydytojas. Jo specialybė – sporto reabilitacija. Į Ukrainą jis atvyko 2021 m. gruodį iš Jungtinės Karalystės, o prasidėjus naujajam karo etapui, tuoj pat stojo į teritorinės gynybos gretas.

„Stojau į Kyjivo Teritorinę gynybą ir buvau vienas tų, kuriems antrą karo dieną Obolonės rajone dalino ginklus iš sunkvežimių tiesiog gatvėje. Vėliau stojau savanorių į medicinos tarnybą ir jau porą mėnesių dirbu su Kalinausko pulku, esu jo medicinos tarnybos vadovas“, – pasakojo lietuvis.

Pulko medicinos tarnyba turi bazę Kyjive ir 2 grupes po kelioliką žmonių, teikiančių pagalbą sužeistiesiems fronte. Kiekviena šių grupių priskirta prie vieno iš dviejų pulko batalionų.

Pavadinimas medicinos tarnyba savaime nereiškia, kad jos komandą sudaro gydytojai ir paramedikai profesionalai.

„Pavyzdžiui, yra veterinarų, o yra žmonių visai be medicininio išsilavinimo, tačiau kai kurių iš jų tėvai – gydytojai ir jie šį tą išmano apie vaistinius preparatus. Visiems tenka mokytis ir tai – viena iš svarbiausių medicinos tarnybos užduočių. Žinoma, turime ir paramedikų, kurių specializacija – pirmoji pagalba mūšio lauke. Kyjive turime keletą chirurgų, kurie savanoriškai padeda mūsų pulkui“, – sakė „Dantistas“.

Jis pažymėjo, kad pulke nėra nė vieno patyrusio chirurgo ir ragino gydytojus bent trumpam atvykti padirbėti iš Lietuvos. Pulkui labai trūksta visų sričių gydytojų – farmakologų, chirurgų, traumatologų, neurologų ir kitų sričių specialistų.

„Svarbiausia mūsų užduotis Kyjive – atvykstantieji iš fronto sužeistieji. Turime juos paskirstyti į ligonines, nors kai kurie gydosi ir pulko bazėje. Taip pat reikia rūpintis atvykstančių naujokų sveikata, rūpintis aprūpinimu ir mokyti mūsų žmones“, – pasakojo savanoris.

Medikai rusų taikinyje

„Dantistui“ netenka lankytis priešakinėse linijose, o tuo metu medicinos tarnybos grupės, galima sakyti, dirba pačiame prikyje. „Kartais medikų gali bazuotis už poros kilometrų nuo priešakinių linijų ir iš ten organizuoja sužeistųjų evakuoaciją, o kartais jie laukia vos už kelių šimtų metrų nuo mūsų karių“, – sakė Alafa.lt pašnekovas. Anot jo, dažniausiai pasitaiko galūnių traumos ir kontūzijos.

Lengvesnius arba sunkesnius sužeidimus gauna kas trečias frontininkas. Dauguma veržiasi atgal į frontą, o kai kurie prašo nutraukti kontraktą jau po pirmųjų artilerijos apšaudymų. Pasak Alfa.lt pašnekovo, atgal į rikiuotę gali grįžti maždaug 80 proc. sužeistųjų.

Fronte dirbančtys medikai rizikuoja nemažiau už karius. Pasak Alberto, kartais pasigirstančios žinios apie tai, kad okupantai specialiai taikosi į medikus ir sužeistųjų konvojus yra tiesa. Pasak anksčiau su Alfa.lt bendravusių Ukrainos kariškių ir lietuvių savanorių, pasitaiko atvejai, kai rusai atidengia ugnį pirmiausiai į užnugaryje esantį evakuacijos transportą, o jau tada – į ukrainiečių karių pozicijas.

Kaip ir Antrojo Pasaulinio karo metais, fronto medikai yra vienas geidžiamiausių rusų armijos taikinių. Tik jei tuo metu sovietai nebuvo pasirašę jokių tarptautinių konvencijų, tai šiandien jie nesibodi jas pažeidinėti.

„Medikas yra jiems nuolatinis taikinys. Pasakysiu taip, anoje pusėje kiekvienas trokšta nušauti mediką. Gal nebent koks pulko virėjas apie tai nesvajoja“, – ironizavo „Dantistas“.

Atrasti save kariuomenėje

Karas – ne tik mūšiai, bet ir kasdienybė, žmogiškieji santykiai, žodžiu, vyksta gyvenimas. Socialiniuose tinkluose plinta daugybė istorijų apie kare užsimezgančias tvirtas draugystes ir net ten surastas meiles. Alfa.lt pašnekovo nuomone, apibendrinti tokių patirčių neįmanoma – kiekvienas karą pergyvena savaip.

„Visi mes čia esame su savomis problemomis, savais reikalais, sunkumais ir kitais dalykais. Užsimezga bičiulystės, bet artimų draugysčių bent jau aš čia neužmezgiau. O istorijos apie meilę kare… Na, gal kokiam 1 iš 1000 taip ir nutinka“, – sakė „Dantistas“.

Taip pat sakoma, kad prie karo priprantama ir Alfa.lt pašnekovas teigė, kad tai bent iš dalies teisinga: „kiekvienas čia bando suvokti savo užduotį, tikslą, vietą šiame kare. Kiekvienas eina savu keliu. Karą galima palyginti su pelke, kuo daugiau jame kapanojiesi – tuo giliau grimzti“.

Paklaustas, ar pats nenorėtų grįžti į Lietuvą, lietuvis sakė, kad bent kol kas tam nemato rimtų priežasčių. Į karą jis patraukė iš dalies todėl, kad neturėjo stiprių saitų su tėvyne.

Albertas sakė, kad būtų netikslu sakyti, kad jis surado savo vietą kare. Greičiau, atrado save kariuomenėje ir svarsto po karo gauti paramediko specialybę ir galbūt stoti į profesionalią karinę tarnybą. „Tačiau visa tai vėliau. Pirmiausiai turime nugalėti“, – sakė jis.

Norintys suteikti paramą Kalinausko pulko medikams arba prie jų prisijungti, gali susisiekti su Albertu per Feisbuką: https://www.facebook.com/albertglaz

2022 09 01 10:00
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt