antradienis, liepos 5 d.
Lietuvoje augo dezinformacijos srautas, tarp taikinių – „Bayraktar“ akcija
BNS
Pixabay
Asociatyvi nuotrauka

Praėjusį mėnesį šalyje augo dezinformacijos srautas, tarp taikinių – kovinio drono „Bayraktar“ akcija, Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Analitikai gegužę fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų, balandį identifikuoti 379 tokie atvejai.

Kariuomenės duomenimis, gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius išliko pagrindiniu taikiniu.

„Dezinformacijos srautas, nukreiptas prieš Lietuvos gynybinius pajėgumus, NATO, nacionalines ir tarptautines pratybas iš viso sudarė 41,61 procento“, – nurodoma pranešime.

Taikiniai – pratybos, Aljanso plėtra

Anot kariuomenės analitikų, tam didžiausios įtakos turėjo Suomijos ir Švedijos apsisprendimas tapti NATO narėmis, Aljanso ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimai Berlyne ir Estijoje, NATO ir ES karinių komitetų posėdžiai, JAV rotacinių pajėgų atvykimas, NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva surinkti 5 mln. eurų drono „Bayraktar“ įsigijimui Ukrainai.

„Buvo teigiama, kad Europoje vykusios NATO pratybos „Defender Europe 2022“ neva yra naujas įtampos su Rusija eskalavimo etapas. Platinti priešiški naratyvai, kad prisidengiant karinėmis pratybomis vis daugiau NATO karių ir karinės technikos dislokuojama Rytų Europoje. Pabrėžta, jog Rytų Europa militarizuojama tokiu lygiu, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų ir esą, tai priartina šį žemyną prie pasaulinio branduolinio karo“, – nurodo kariuomenė.

Kaip teigiama pranešime, Suomijai ir Švedijai pateikus oficialias stojimo į NATO paraiškas, gegužės mėnesį aktyviai eskaluota Aljanso plėtros tema.

Rusijos propagandiniuose kanaluose formuoti priešiški naratyvai, kad šių dviejų Skandinavijos šalių narystė NATO keičia Baltijos jūros strateginę padėtį dėl galimybės užblokuoti Rusijos Sankt Peterburgo ir Kaliningrado uostus.

„Buvo pabrėžiama Baltijos jūros monopolizacija ir tiesioginio Rusijos laivyno susidūrimo su Aljanso laivynu grėsmės tikimybė. Teigta, jog NATO plėtra į Šiaurę yra nelogiška, nieko gero nežadanti, „nauja Aljanso beprotybės banga“, o Suomija ir Švedijai įstojus į NATO, plataus masto ir atviro Trečiojo pasaulinio karo pavojus tampa neišvengiamas“, – nurodo Lietuvos kariuomenės analitikai.

Priešiškos informacinės veiklos dėmesio sulaukė ir Lietuvoje vykusi visuomeninė akcija dronui „Bayraktar“ įsigyti ir padovanoti Ukrainai. Buvo tyčiojamasi iš šios akcijos ir Lietuvos piliečių, juos vadinant „ubagais“, kurie susimetė „kompresui negyvėliui“. Akcija buvo vadinama pinigų švaistymu, o jos tikslas – didinti neapykantą Rusijai ir jos žmonėms.

Dezinformacija – ir prieš užsienio politiką, paminklų nukėlimus

Kariuomenė nurodo, kad antrasis taikinys pagal priešiškos informacinės veiklos aktyvumą buvo Lietuvos užsienio politika – gegužę užsienio politikos temų eskalacija sudarė 26,52 procento viso dezinformacijos srauto.

Ypač aktyvios Rusijos propagandinių šaltinių reakcijos, anot analitikų, sulaukė Seimo gegužės 9 dieną priimta rezoliucija, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje įvardinti genocidu ir raginama įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams įvertinti.

Rusijos oficialioje komunikacijoje dominavo agresyvi retorika, kuria siekta bauginti Lietuvos visuomenę, kryptingai menkinti mūsų šalies įvaizdį rusakalbėje informacinėje aplinkoje. Teigta, kad remdama Ukrainą, Lietuva neva pati yra teroristinė valstybė, kuri vykdo nesavarankišką užsienio politika ir, pažeisdama savo pačios interesus, įgyvendina JAV darbotvarkę NATO bei Europos Sąjungoje.

Taip pat skleista melaginga informacija, kad Lietuvoje vyrauja fašistinės ar neonacistinės nuotaikos.

Dar viena tema, sulaukusi Rusijos ir Baltarusijos informacinių šaltinių reakcijos – kultūros ministro Simono Kairio įsakymas dėl teisinių apsaugos priemonių panaikinimo daliai sovietinių paminklų ir jį sekęs eilės savivaldybių sprendimas demontuoti SSRS kariuomenę bei kitas specialiąsias tarnybas, atsakingas už sovietinės okupacijos metais vykdytas Lietuvos gyventojų represijas, garbinančius paminklus, atvaizdus ar simbolius.

Rusijos propagandiniuose šaltiniuose buvo siekiama formuoti Lietuvos kaip „kovojančios su praeitimi“, neva klastojančios istoriją, glorafikuojančios nacizmą ir nacių nusikaltėlius valstybės įvaizdį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2022 06 13 16:10
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt