šeštadienis, balandžio 10 d.
Lietuvoje politinio prieglobsčio prašęs pabėgėlis iš Sirijos užvirė karštas teisines batalijas
Alfa.lt

2019 m. birželį į Lietuvą su padirbtu Čekijos piliečio dokumentu atskridęs bėglys iš karo niokojamos Sirijos Louay Fakhri iš pradžių buvo suimtas, kadangi disponavo suklastotu dokumentu ir nelegaliai kirto sieną, vėliau pasiprašė Lietuvoje politinio prieglobsčio, o galiausiai jo dėka gimė teisinės batalijos – ar toks pabėgėlis gali su suklastotu dokumenu keliauti po visą ES?

Anot prokurorų, L. Fakhri – nusikaltėlis, nusikalstamais būdais bandęs pasiekti Vokietiją arba Olandiją, tuo tarpu teisėjai labiau linkę manyti, kad siras veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisminės batalijos trunka jau pusantrų metų, o naujausias teisėjų priimtas nuosprendis greičiausiai neturėtų džiuginti imigracijos priešininkų, nors išties verčia kilstelėti antakį – anot teisėjų, vadovaujantis ES teisės aktais, imigrantai iš trečiųjų šalių, patekę į ES, gali nebaudžiami su suklastotais dokumentais keliauti iš vienos ES valstybės į kitą, taip ieškodami geresnės valstybės gyvenimui.

Nusileidęs Lietuvoje įkliuvo oro uoste

Į Lietuvą L. Fakhri atvyko 2019 m. birželio 16 d. Vilniuje Sirijos pilietis nusileido lėktuvu, atskridusiu iš Atėnų. Kaip vėliau paaiškėjo, Graikijoje siras už 4 tūkst. eurų įsigijo padirbtą Čekijos piliečio asmens kortelę, kuria ir pasinaudojo Lietuvoje, vos nusileidęs oro uoste.

L. Fakhri, prieš patekdamas į Lietuvą, nemažai laiko praleido Europoje – iš Sirijos vyras buvo išvykęs į Turkiją, kurioje praleido penkis mėnesius, iš Turkijos nukeliavo į Graikiją, o iš pastarosios galiausiai atskrido į Lietuvą. Vėliau iš Damasko pabėgęs vyras teigė, kad tėvynę buvo priverstas palikti baimindamasis dėl savo gyvybės, o Turkijoje užsibuvo ne savo noru – toliau į Europą jis bandė keliauti padedamas žmonių kontrabandininkų, todėl buvo nuo jų priklausomas.

Paaiškėjus, kad siro turimas dokumentas yra padirbtas, L. Fakhri buvo suimtas ir prabuvo nelaisvėje iki liepos 11 d., vėliau jam buvo pateikti kaltinimai dėl disponavimo suklastotu dokumentu ir neteisėto valstybės sienos kirtimo. Tačiau siras Lietuvoje po gero mėnesio, praleisto Lietuvoje, 2019 m. rugpjūčio 1 d., pasiprašė politinio prieglobsčio. Pastarasis L. Fakhri žingsnis – labai toliaregiškas, mat tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą sienos kirtimą esant tam tikroms sąlygoms netaikoma.

Teisybės dėlei, Vilniaus oro uoste nusileidęs vyras pareigūnams parodė telefone nuotrauką, kurioje buvo nufotografavęs savo tikrąjį pasą. Kaip vėliau pažymėjo teisėjai, angliškai prastai kalbantis siras negalėjo svetimoje vietoje iš karto susivokti, kur ir į ką jam reikėtų kreiptis.

Siro likimas – teisėjų rankose

Pabėgėlio iš Sirijos istorija Lietuvoje įplieskė batalijas tarp teisėjų ir prokurorų – anot pastarųjų, L. Fakhri padarė du jam inkriminuojamus nusikaltimus, todėl turėtų būti nuteistas, tačiau teisėjai laikėsi priešingos nuomonės. 2019 m. spalį pirmąjį nuosprendį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas, nusprendęs, kad siras dėl suklastoto dokumento turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo byla apskritai turėtų būti nutraukta.

Tokį nuosprendį prokurorai apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau apeliacinė instancija 2020 m. sausį prokuratūros skundą atmetė, pritarusi kolegų iš žemesnės instancijos teismo nuosprendžiui.

Tik praėjusį lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad L. Fakhri atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta netinkamai, todėl grąžino ją pakartotinai nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Anot LAT, „apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino valstybės sienos kirtimo požymius, nesivadovavo minėtų BK straipsnių dispozicijose pateiktais nusikalstamų veikų apibūdinimais“.

LAT taip pat pažymėjo, kad L. Fakhri galėjo būti nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą. Anot LAT teisėjų kolegijos, vadovaujantis Lietuvos ir ES teisės aktais, tokia atsakomybė netaikoma tuomet, kai politinio prieglobsčio prašantis asmuo kerta ES valstybių sienas, kitaip tariant, patenka į ES valstybę iš valstybės, kuri nepriklauso ES. Tačiau šiuo atveju siras į Lietuvą atvyko ne iš, pavyzdžiui, karo niokojamos Sirijos, bet iš Graikijos, kurioje, kaip ir bet kurioje kitoje ES valstybėje, galėjo jaustis saugus ir prašytis politinio prieglobsčio.

Kelionės tikslas – Vokietija arba Olandija

Naujai pateiktu apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Songaila prašė pripažinti sirą kaltu dėl dokumento klastojimo ir skirti jam 26 paras arešto. Tiesa, už grotų L. Fakhri nebūtų keliavęs – anot prokuroro, į bausmės laikotarpį turėtų būti įskaitytas laikas, kurį už grotų siras praleido suimtas vos atvykus į Lietuvą, todėl bausmė turėtų būti laikoma atlikta.

T. Songaila skunde nurodė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės už disponavimą suklastotu dokumentu L. Fakhri buvo atleistas nepagrįstai, motyvuojant šį atleidimą netinkamu Baudžiamojo kodekso straipsniu (šį faktą buvo konstatavusi ir LAT teisėjų kolegija).

Anot prokuroro, nors pirmosios instancijos teisėjai nutarė, kad į Lietuvą siras atvyko prašytis politinio prieglobsčio, pats L. Fakhri ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad norėjo ne likti Lietuvoje, bet bandė patekti į Vokietiją arba Olandiją, mat šiose valstybėse turėjo pažįstamų, norėjo ten gyventi, o vėliau atsivežti ir savo šeimą. Be to, stojęs prieš teismą siras nenurodė nei tėvynėje vykstančio karo, nei noro pasinaudoti prieglobsčiu.

ES teisė – viršesnė

L. Fakhri naudai situaciją traktuoja ES teisės aktai.

Siro gynėja, advokatė Ilona Ivašauskaitė Vilniaus apygardos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jos kliento padėtį reikėtų vertinti remiantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (dar vadinamo tiesiog Šengeno sienų kodeksu) 3 straipsniu. Pastarasis reglamentas yra taikomas asmenims, kertantiems valstybių narių vidaus ar išorės sienas, nepažeidžiant pabėgėlių ir asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, teisių. Tai reiškia, kad atitinkamai minėtas 3 straipsnis taikomas siekiant apsaugoti pabėgėlių teises tiek kertant valstybių narių vidaus, tiek išorės sienas.

„Remiantis Šengeno sienų kodekso reglamentavimu valstybės narės privalo užtikrinti pabėgėlių apsaugą visais atvejais (įskaitant vidaus Europos Sąjungos valstybių sienos kirtimą) bei laikytis ir nepažeisti tarptautinių įsipareigojimų. Atitinkamai, L. Fakhri atžvilgiu negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės remiantis tarptautine sutartimi už vidaus Europos Sąjungos valstybių sienos kirtimą, kadangi Šengeno sienos kodekso 3 straipsnis nustato pareigą užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų (teisės kreiptis dėl prieglobsčio) vykdymą, kertant ir vidaus sienas“, – nurodoma teismui pateiktuose paaiškinimuose.

Advokatė taip pat nurodė, kad L. Fakhri Siriją paliko, kadangi buvo šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau nenorėjo kariauti, baiminosi dėl savo gyvybės.

Teisėjai: siras turėjo teisę atvykti į Lietuvą

Prokuroro skundą išnagrinėję teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka ir Paulius Veršekys nusprendė, kad tam tikrų netikslumų nuosprendyje, kuriuo L. Fakhri buvo išteisintas, išties yra. Tačiau, anot teisėjų, yra viena aplinkybė, dėl kurios visą bylą galima nutraukti – į Lietuvą atvykęs siras veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl baudžiamoji atsakomybė jam negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija kovo 2 d. priimtu nuosprendžiu taip ir pasielgė – nutraukė baudžiamąją bylą esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kartu kolegija pažymėjo, kad L. Fakhri turėjo teisę ieškoti tos ES šalies, kurioje jaustųsi saugesnis, neprivalėjo likti Graikijoje, o keliaudamas galėjo pasinaudoti suklastotu dokumentu.

„Pažymima, jog tarptautinės sutartys ir nacionaliniai teisės aktai, taip pat teismų praktika neįpareigoja pabėgėlio atvykti būtent iš savo kilmės šalies. Nei Ženevos konvencijoje, nei kituose tarptautiniuose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas pabėgėliui teikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pirmoje saugioje valstybėje, kas reiškia, kad toks asmuo praktiškai gali siekti nuvykti į norimą šalį (tranzitu per kitas valstybes) ir ten prašyti prieglobsčio. Dar 2001 m. lapkričio 8-9 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir Tarptautinių studijų instituto organizuotame Ženevos ekspertų apskritojo stalo susitikime pažymėta, kad pabėgėliams nekeliamas reikalavimas atvykti tiesiogiai iš kilmės šalies, kurioje jiems gresia pavojus jų gyvybei ar sveikatai, o jie gali keliauti tranzitu per kitas valstybes ir prieglobsčio prašyti gali nebūtinai pirmojoje saugioje valstybėje.

Suprantama, kad žmogus, kuriam jo kilmės valstybėje gresia šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, jei yra galimybė, renkasi tokią prieglobsčio valstybę, kurioje galėtų kuo greičiau integruotis bei kurti visavertį gyvenimą ir ta aplinkybė, jog nebuvo atvykta iš kilmės šalies, negali būti vertinama kaip turinti esminę reikšmę, kuri lemtų baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinumą“, – pažymima Vilniaus apygardos teismo paskelbtame nuosprendyje.

2021 03 04 09:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt