šeštadienis, balandžio 10 d.
Lietuvoje – stulbinantis nuotolinių azartinių lošimų šuolis
Alfa.lt

Koronaviruso pandemija paveikė azartinių lošėjų elgesį: Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, namų izoliacijoje atsidūrę žmonės per karantiną atrado naujas pramogas, tarp jų – azartinius lošimus ir lažybas internetu.

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) prie Finansų ministerijos duomenimis, nuotolinių lošimų ir nuotolinių lažybų dalyvių įmokėta suma 2020 m., palyginti su 2019 m., išaugo 64,3 proc.

Šių lošimų ir lažybų dalyviams per šį laikotarpį išmokėta laimėjimų suma didėjo 65,5 proc., o bendrovių, registruotų Lietuvoje, bendrosios pajamos iš nuotolinių lošimų ir lažybų 2020 m., palyginti su 2019 m., augo 47 proc.

Iš viso pernai nuotolinių lažybų ir visų rūšių nuotolinių lošimų laimėtojams išmokėta daugiau kaip 967 mln. eurų. Lietuvos bendrovės iš nuotolinių lažybų ir lošimų gavo beveik 60 mln. eurų pajamų.

Pandemijos metais padaugėjo ir asmenų, prašančių apriboti nuo azartinių lošimų. LPT duomenimis, 2020 m. vidutiniškai per mėnesį buvo gaunami 485 prašymai, kai 2019 m. tokių prašymų atitinkamai buvo apie 420.    

Izoliuodamiesi atranda naujas pramogas

LPT vyriausiasis specialistas, psichologas Olegas Mackevičius internetinių lošimų padidėjimą sieja su pandemijos sukelta situacija, kai sumažėjo kitų įprastų pramogų ir žmonės izoliuodamiesi panoro išbandyti kažką naujo.

„Kadangi visas antžeminis lošimų verslas yra uždarytas, visai nenuostabu, kad namie sėdintys žmonės bando šią pramogą. Izoliuojantis, kai sumažėja mano galimybės bendrauti ar gyvai matytis su kitais žmonėmis, nuotolinių pramogų poreikis gali natūraliai išaugti. Be to, bendra situacija ir galbūt bendras dirglumas – apie tai kalba daugelis sveikatos specialistų – gali žmones paskatinti lošti internetu. Tokią tendenciją tikrai pastebime. Pagal prisijungimų skaičius matome, kad ūgtelėjimas yra gana ryškus“, – pastebėjo O. Mackevičius.

Kita vertus, specialisto teigimu, internetinis lošimas ir lažybos jau kelerius metus įgauna vis didesnį pagreitį, nuotolinių azartinių lošėjų kasmet daugėja.

Nors tyrimų nėra atlikta, manoma, kad dalis naujų lošėjų gali bandyti stebuklingai išspręsti karantino metu iškilusias finansines problemas. „Azartiniai lošimai siejasi su piniginiais prizais, išlošimais. Aišku, kad gali kilti tokia mintis. Liūdna tik, kad ta mintis yra gan kenksminga. Ne visi pajėgia pasverti lošimo ar lažybų riziką ir gali kilti mintis pataisyti finansinę padėtį. Vis dėlto dauguma žmonių, manau, suvokia, kuo rizikuoja. Gaunantys 250 eurų pašalpą turbūt supranta, kad nereikėtų lošiant statyti daugiau“, – svarstė O. Mackevičius.  

Lošia turtingesni, sumos siekia šimtus tūkstančių eurų

Psichologas pasakojo, kad probleminiams lošėjams nors ir kyla mintis užsidirbti iš azartinių žaidimų, dažniausiai lošia ir į priklausomybę patenka aukštesnes pajamas turintys žmonės.

Remiantis besikreipiančiųjų pasidalijimais manoma, kad minimaliai kiekvienas lošiantysis per mėnesį gali pralošti iki 1 tūkst. eurų, bet cirkuliuoja ir gerokai didesnės sumos. „Turime tikrai nemažai pasidalijimų, kai vieno apsilankymo ar vienos lošimo sesijos metu asmenys pralošia ir 20 tūkst., ir 30 tūkst., ir 50 tūkst. eurų. Pasitaiko ir pakankamai skausmingų atvejų, kada žmonės ruošėsi pirkti butą, buvo sutaupę pradinį įnašą arba gavo palikimą, ir viską lošdami prarado. Kai kurie mūsų klientai per kelis apsilankymus yra pralošę iki 100 tūkst. ar 150 tūkst. eurų“, – teigė O. Mackevičius.

Psichologas atkreipė dėmesį, kad azartinių lošimų rezultatas visiškai nepriklauso nuo lošiančiojo įgūdžių arba jo lošimų patirties – dažniausiai lemia atsitiktinumas ar sėkmė. „Mes, deja, pamatuoti to negalime, nėra jokios sėkmės formulės, ji niekaip neapibrėžta, – dėstė O. Mackevičius. – Tiesiog aklai tikime, kad sėkmė gali aplankyti arba ne. O kodėl ji turi ateiti būtent pas mane? Tokį klausimą sau turėtų užduoti kiekvienas lošiantysis. Vis dėlto jeigu žmogus lošimą ar lažybas vertina tik kaip pramogos formą, čia nėra nieko smerktino, tragiško ir blogo.“ 

Psichologas pastebėjo, kad, lyginant su cheminėmis priklausomybėmis, šiuo atveju poveikis psichikai neatsiranda po pirmo bandymo išmėginti pramogą, pasmalsauti. „Lošimą labai nedidele suma, kurios man negaila prarasti, aš vertinu taip, kaip ir bet kurią kitą pramogą, O jeigu žmogus mąsto, kad lošimas gali kompensuoti kažkokius finansinius praradimus, ar, neduok Dieve, tiki, kad būtinai laimės, tokiam žmogui jau reikėtų rimtai susimąstyti. Lošimai tikrai yra ne ta erdvė, kurioje žmogus galėtų „užsidirbti“ pinigų“, – tikino psichologas O. Mackevičius.         

Savęs apribojimas padeda geriau suvaldyti impulsus

2017 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pataisa, kuri įteisino asmenų, kuriems apribota galimybė lošti, registrą. Šiuo metu asmuo, kuris mano, kad lošimai jam netinkami, ir norėtų, kad jam ši paslauga paprašius nebūtų teikiama, gali pateikti prašymą elektroniniu būdu arba atvykęs į Lošimų priežiūros tarnybą.

Kiekvienas prie interneto lošimo ar lažybų bandantis prisijungti ar paskyrą susikurti asmuo yra privalomai tikrinamas. Sistemai nurodžius, kad asmeniui lošti draudžiama, lošti nepavyks.

Apriboti save galima minimaliam 6 mėnesių ar maksimaliam 99 metų laikotarpiui. LPT duomenimis, nuo 2017 m. gauta daugiau kaip 18,5 tūkst. prašymų. Pirmą kartą besikreipiantys dažniausiai prašo jų teisę lošti apriboti trumpesniam periodui. Bet nemažai ir tokių, kurie iš karto nurodo 99 metų laikotarpį.

„Svarbu atminti, kad apsiribojimas nėra kokia nors sveikatinimo priemonė. Tai ypač efektyvi priemonė tokiam asmeniui, kuris kreipėsi į specialistus ir yra sveikimo kelyje. Nes šis sutrikimas yra lėtinis ir jam būdingi atkryčiai. Tam tikru momentu žmogui, kuris konsultuojasi su specialistais ar lanko anoniminių lošėjų grupes, gali vėl kilti impulsas palošti. Tai yra tokia amžina kova su pačiu savimi. Tas noras sveikstant silpsta, bet visą laiką išlieka“, – pasakojo O. Mackevičius.

Psichologas svarstė, kad karantinas ir izoliacija kai kuriems žmonėms sukelia liūdesį, susierzinimą, nerimą, o priklausomybė yra bėgimas nuo sunkių emocijų, todėl tai gali pažeidžiamus žmones paskatinti vėl lošti. Visgi jeigu žmogus yra pateikęs apribojimo prašymą, jam lošti nepavyks, ir impulsas tuokart nuslops.

Vis dėlto akivaizdu, kad probleminių lošėjų skaičius Lietuvoje per pandemiją išaugo. LPT duomenimis, 2020 m. vidutiniškai per mėnesį buvo gaunami 485 prašymai, kai 2019 m. jų buvo 420.   

Neprognozuoja didelių pokyčių po karantino

Po karantino didelių pokyčių azartinių lošimų rinkoje O. Mackevičius nesitiki. Esą jeigu anksčiau žmogus lošdavo pramogaudamas, žinodavo savo ribas, jis taip elgsis ir toliau – žais vieną ar du kartus per mėnesį arba dar rečiau. Tokių lošimų mėgėjai paprastai neskausmingai išleidžia iki 50 eurų per mėnesį.

„Manau, po karantino didžioji dalis dabartinių lošėjų, kurie neturi problemų, sėkmingai grįš į senas vėžes ir tęs įprastą gyvenimą. Kai viskas atsigaus, rasis daugiau pramogų, ir jie atrasto lošimo kaip pramogos formos galbūt atsisakys. Greičiausiai grįš prie tų pramogų, kurios buvo svarbios iki tol. Atsidarys kavinės, vyks kultūrinė veikla, sugrįš gyvo bendravimo džiaugsmas. O probleminiai lošėjai, liūdna, bet jie, ar karantinas, ar ne karantinas, tikėtina, kol nepradės sveikimo proceso, toliau ieškos būdų tenkinti šią aistrą. Ji yra pakankamai stipri, ją patiriantys žmonės išgyvena labai dideles dvasines kančias. Priklausomiems lošėjams yra gerokai aukštesnė savižudybių rizika ir didžioji dalis jų turi tokių minčių ir ketinimų“, – pastebėjo O. Mackevičius.    

Kur kreiptis pagalbos?

Priklausomybę nuo lošimo turintiems asmenims Lietuvoje pagalba teikiama Priklausomybės ligų centruose pagal valstybės finansuojamą Minesotos programą.

Anoniminių lošėjų bendruomenėse ir savitarpio paramos grupėse priklausomybę nuo lošimo turintys asmenys tarpusavyje, dažniausiai be specialistų pagalbos, dalijasi patirtimi, stiprina vieni kitus, išmoksta praktinių dalykų, padedančių tinkamai reaguoti į lošimo impulsus ir kaip vėl „neatkristi“.

Padėti priklausomybių sutrikimą turintiems asmenims gali ir profesionalūs psichologai bei psichoterapeutai.

„Lošimas vienas nevaikšto, yra atvejų, kai lošėjai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar patenka į narkotikų priklausomybę. Kai kada žmonės, susitvarkę su narkotikų ar alkoholio vartojimu, metasi į lošimus. Šiuo atveju be profesionalių psichikos sveikatos specialistų pačiam žmogui įsivardyti problemą sudėtinga, – pastebėjo LPT psichologas O. Mackevičius. – Tačiau svarbu žinoti vieną tiesą, kad susitvarkyti su šia problema tikrai galima ir tokių pavyzdžių turime. Svarbu neprarasti vilties ir nelikti su šia problema vienam.“

Profesionalią psichologo konsultaciją galima gauti ir paskambinus telefonu į Lošimų priežiūros tarnybą. 

Skaičiai: nuotoliniams lošėjams išmokėta beveik milijardas eurų

Lietuvoje registruotų bendrovių, vykdančių nuotolines lažybas, pajamos 2020 m., lyginant su 2019 m., išaugo nuo 23,9 mln. eurų iki 26,4 mln. eurų, arba 10,5 proc. Pajamos iš nuotolinių stalo lošimų per tą patį laikotarpį išaugo nuo 420 tūkst. eurų iki beveik 2 mln. eurų, arba 354,2 proc.

Stalo lošimų laimėjimų suma per šį laikotarpį išaugo nuo 363 tūkst. eurų iki 10,8 mln. eurų, nuotolinių lažybų laimėtojams 2019 m. išmokėta 398 mln. eurų, 2020 m. – 417 mln. eurų.

Pajamos iš lošimų nuotoliniais A kategorijos lošimo automatais išaugo nuo 15 mln. eurų 2019 m. iki beveik 30 mln. eurų, arba beveik 96 proc. Pernai šiais nuotoliniais lošimo automatais žaidėjai laimėjo beveik 524 mln. eurų, kai 2019 m. laimėjimų suma buvo 177 mln. eurų.

Ne mažiau įspūdingai augo ir lošimų nuotoliniais B kategorijos lošimo automatais – jiems išmokėta pinigų suma padidėjo nuo beveik 6 mln. iki daugiau kaip 11 mln. eurų. Šiuos lošimus organizuojančių bendrovių pajamos per metus išaugo daugiau kaip 47 proc.

Pernai nuotolinių lažybų ir visų rūšių nuotolinių lošimų laimėtojams išmokėta daugiau kaip 967 mln. eurų, bendrovių pajamos iš nuotolinių lažybų ir lošimų sudarė beveik 60 mln. eurų.

Šaltinis: LPT, Alfa.lt  

2021 02 26 09:24
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt