pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Lietuvos ekonominiai santykiai su Kinija nutraukti, bet prekystaliai lūžta nuo kiniškų prekių: kaip tai įmanoma
Arvydas Jockus
Unsplash
Kinija iki šiol yra visiškai uždaryta mūsų eksportui, bet į Lietuvą Kinijoje pagamintos prekės plūsta laisvai.

Lietuva prekių į Kiniją eksportuoti negali, tačiau Kinijos gamybos prekės toliau plūsta į Lietuvą.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas pastebi, kad iš Kinijos labai lengva importuoti – jeigu sutari kažką pirkti, viskas vyksta labai greitai.

Sudėtingiau ką nors kinams parduoti, bet esą ir tai įveikiama kliūtis. Juolab kad kinams verkiant reikia tam tikrų prekių, pavyzdžiui, pieno miltų – jų populiarumas ten stipriai auga, ir kai kurias prekes parduoti šiandien nebūtų bėdų, jeigu ne mūsų valstybės politika.

Vilniaus verslininkų atstovas prisipažįsta labai neigiamai vertinantis Lietuvos inicijuotą diplomatinį konfliktą su Kinija, dėl kurio nukentėjo šalies verslas.

„Yra du galimi variantai. Arba mūsų valdžia piktybiškai veikia prieš Lietuvą, arba yra labai nekompetentinga“, – mano jis.

Vartotojai pokyčių nepajuto

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas teigia, kad galutinio vartojimo prekes, kurias matome parduotuvėje, didžiąja dalimi ir anksčiau pirkdavome ne tiesiai iš Kinijos, o iš sandėlių Europoje arba Turkijoje.

„Dėl to Kinijoje pagamintų prekių tiekimas atskirais atvejais pabrango, atskirais atvejais nepabrango. Bet Lietuva nėra tas didysis pirkėjas, kuris perka labai dideliais kiekiais, kad reiktų vežti tiesiai iš Kinijos. Mes imame iš sandėlių Lenkijoje, iš sandėlių Vokietijoje ar dar kurioje šalyje. Palyginti su tiesioginiu importu prekė pabrangsta 5–10 proc. Tai neženklus pabrangimas ir mes turime tas pačias prekes savo vidaus rinkoje“, – Alfa.lt pasakojo S. Besagirskas.

Tačiau jis pastebėjo, kad didieji žaidėjai, tokie kaip „Kesko Senukai“ arba „Maxima“, prekes iš Kinijos importuodavo tiesiogiai. Bet, kadangi „Maxima“ yra Nyderlanduose registruota įmonė, jų pagrindiniai biurai yra Latvijoje, tai jie nesunkiai susitvarkė su importu ir tas prekes toliau importuoja per savo atstovybę. „Kesko Senukai“ turi didįjį akcininką Suomijoje ir taip pat nesunkiai tų problemų išvengia.

„Su galutinio vartojimo prekių importu iš Kinijos didelių bėdų nėra“, – apibendrino S. Besagirskas.

Įmonėms atsivežti sunkiau

Didesnių problemų kyla gamybos įmonėms, kurios importuoja iš Kinijos žaliavas. Tai gan specifinės prekės, kurių dažniausiai iš sandėlio nenusipirksi, reikia užsakyti tiesiai iš gamintojo.

„Dalis gamintojų iki šiol tas prekes atsiveža, daliai gamintojų tos prekės yra netiekiamos. Nežinau Kinijos vidaus politikos, kodėl taip yra. Bet kai kurios įmonės sako: taip, mes iki šiol perkame. Kai kurios įmonės pasakė, kad kinai labai norėtų mums parduoti, bet atsisako parduoti, nes bijo savo valdžios“, – pasakojo S. Besagirskas.

Jo teigimu, dažniausiai yra pasitelkiamas tarpininkas ir perkama per tarpininką. Nors tai kainuoja brangiau, mūsų įmonės dėl to mažiau uždirba, vis tiek tie komponentai, žaliavos atkeliauja į Lietuvą.

Pasak S. Besagirsko, labai nedaug įmonių susidūrė su problema, kad iš viso negali atsivežti kiniškų prekių. Todėl priverstos pirkti vokišką ar prancūzišką prekę, kuri yra 5 ar 10 kartų brangesnė.

„Pavyzdžiui, aviacijos pramonėje turime šiokių tokių problemėlių, nes prekės yra tokios specifinės, kad kinai supranta, kad Baltijos šalyse tokia gamykla yra viena, kuri gali tas prekes pirkti, ir bijo parduoti. Todėl reikia pirkti gerokai brangesnes ir dažnai net prastesnės kokybės vokiškas prekes, – teigė S. Besagirskas. – Jeigu vertintume bendrą sumą, daug permokame. Bet, jeigu vertintume kiekvienos įmonės situaciją, importuojamos į Lietuvą prekės pabrangsta nuo nulio iki penkių procentų.“

Eksportas į Kiniją uždraustas

Ar įmanoma kažką eksportuoti į Kiniją?

S. Besagirskas įsitikinęs, kad neįmanoma. „Kinija iki šiol yra visiškai uždaryta mūsų eksportui. Nieko mes neišvežame, išskyrus buvo padaryta išimtis lazerių pramonei, nes patys kinai suprato, kad tai yra gan unikalūs dalykai ir jie negali jų nupirkti iš kitų šalių. Mano duomenimis, be lazerių, šiandien daugiau niekas negali eksportuoti“, – sakė jis.

S. Besagirskas pasakojo, kad internete yra susikūrusi Lietuvos įmonių grupė, kuri elektroniniame pašte dalijasi naujienomis iš Kinijos.

„Tai viena įmonė iš pajūrio neseniai parašė, kad situacija yra tik pablogėjusi, kad eksportas ten sustojęs. Tai pienas, mėsa, durpės, baldai, mediena ir panašiai, – niekas nebepatenka į Kinijos rinką. Visi apėjimo būdai, pavyzdžiui, eksportuoti per Taivaną ir taip toliau, nepasiteisino. Kinai gan gudrūs ir supranta, kas yra kas. Iš esmės kilmės šalis yra rašoma produkto sertifikate ir tos kilmės šalies negali pakeisti, o tikrai niekas dokumentų nesirengia klastoti. Tai iš esmės Lietuvos eksportas į Kiniją yra visiškai sustojęs ir jokių alternatyvų nėra“, – tvirtino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

S. Besagirskas švelniai pasijuokė iš kai kurių politikų bandymų parodyti, kad Lietuva išlošė iš konflikto su Kinija.

„Toks vienas keistas žmogus iš Seimo Maldeikis kažkada bandė rodyti, kaip mes sėkmingai padidinome eksportą į Pietų Korėją, Australiją, Singapūrą ir taip toliau. Bet tai buvo vienkartinis dalykas, kad mes tuos konteinerius, kurie stovėjo Kinijoje, kad nereikėtų mokėti įvairių uosto mokesčių, už pusę kainos atidavėme artimiausioms šalims, kurios pirko. Ir turint tokią vienos dienos nuotrauką tarsi padidėjo eksportas, bet įmonės dėl to patyrė labai didelių nuostolių. Tai tiesiog buvo išsigelbėjimas, kad tie kroviniai amžinai neįstrigtų uoste. Taigi, jokios alternatyvos mūsų eksportui nesame suradę. Situacija tokia, kad mes praradome Kiniją ir nieko naujo neatradome“, – apgailestavo S. Besagirskas.

Situacija tokia, kad mes praradome Kiniją ir nieko naujo neatradome.

Iliuzijos dėl naujų rinkų

Nuo šių metų birželio 15 d. nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pradėjo teikti paskolas nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams.

„Invegos“ generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno teigimu, lengvatinės paskolos suteiks galimybę verslui, nukentėjusiam nuo Kinijos sankcijų, prisitaikyti prie naujos situacijos rinkoje, perorientuoti verslo strategijas ir gerinti likvidumą.

S. Besagirskas pastebi, kad persiorientuoti į kitą rinką nėra lengva, be to, gaila darbo, kuris buvo atliktas, kad mūsų įmonės patektų į Kiniją.

„Kiniją „atidarinėjome“ keliolika metų. Dirbo ir prezidentė Grybauskaitė, ir premjeras Butkevičius, ir kiti. Valstybės vadovai dėjo labai daug pastangų, kad Kinija mums atsivertų, – sakė jis. – Atidaryti trečiosios šalies rinką, ar tai būtų Pietų Korėja, ar Japonija, nėra lengva. Kad ji atsivertų, reikia keliolikos metų, nes tenka įveikti ir juridines, ir psichologines kliūtis.“

S. Besagirskas priminė, kad lietuvių langų įmonė „Doleta“ įėjo į Japonijos rinką prieš kokius 20 metų. „Kai mes su jais kalbėjome, kiek pastangų, kiek pinigų įdėta, antrą kartą jie tuo keliu jau greičiausiai neitų. Aišku, jie iš to išlošė. Bet įėjimas į trečiąją šalį užtrunka keliolika metų“, – sakė jis.

Vienos didelės Vokietijos kompanijos atstovai S. Besagirskui pasakojo, kad, jei pasiseka, jie per penkerius metus patenka į arabų šalis. O ne visada pasiseka.

„Be ten kito lygio kompanijos. Tos, su kurios atstovu bendravau, apyvarta – 1,2 mlrd. eurų. Tai nežinau, su kuo Lietuvoje reikėtų palyginti – su „Orlen“, su „Maxima“? Pas mus nėra tokių žaidėjų, kurie galėtų metų metus aukoti 10 mln. eurų, net nežinodami, ar pavyks. Pas mus vis dėlto dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Todėl diversifikuoti ar pakeisti kažkuo rinką sudėtinga. Visi supranta, kad tai tėra politikų kalbos. O realybėje tie žmonės, kurie yra patys uždirbę nors vieną eurą, sukūrę nors vieną darbo vietą, supranta, kad tai yra pasakos tautai, bet nuo realybės labai toli“, – mano S. Besagirskas.

Apie kinų verslumą

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas apgailestauja, kad Lietuvos įmonės prarado patikimus partnerius Kinijoje.

Pasak S. Besagirsko, didelės Kinijos įmonės yra gan vakarietiško mentaliteto. Eksportuojančios didesnės įmonės dažniausiai įdarbina vakariečius: turi amerikiečių, australų, europiečių, kurie užsiima eksportu, prekyba. Netgi tokia smulkmena, kad kiekvienas kinas, kuris dirba su Vakarais, turi susigalvojęs europietišką vardą, kurio nėra pase. Jie neprisistato savo kiniškais vardais, o europietiškais vardais, kad būtų lengviau bendrauti e. paštu.

„Ta prasme su kinais, jeigu yra normali įmonė, tu susitari ir gali būti ramus, nes jie daugeliu atvejų yra labai europietiški, t. y. sutarei dėl kokybės, dėl kainos ir gali nelabai rūpintis. Kinai labai europėja. Vis labiau jais galima pasitikėti verslo prasme. Aišku, kaip valstybė Kinija yra didelė problema, nes elgiasi labai nesąžiningai. Turbūt pati nesąžiningiausia iš visų. Valstybės dotacijos ir dempingavimas. Bet „verslo su verslu“ santykiai yra geri, dirbti su kinais tikrai nėra sudėtinga, tik reikia pradėti“, – pasakojo S. Besagirskas.

Šovėme sau į koją

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas labai kritiškai vertina Lietuvos valdžios veiksmus dėl Taivano, sukėlusius Kinijos pyktį ir ekonomines sankcijas.

„Norint plėtoti santykius su Taivanu ir nubausti Kiniją, reikia eiti su didele jėga. Inicijuoti Europos Sąjungoje tam tikrus bendrus veiksmus. Kadangi Lietuva turi gerus santykius su JAV, galėtų inicijuoti pagalbos schemas Taivanui galimos Kinijos agresijos atveju ir panašiai. O dabar tarsi šovėme sau į koją, visi iš mūsų pasijuokė, mes pasididžiavome, kokie mes šaunūs, o Kinija mus užspaudė ir pasaulio akivaizdoje tapo nugalėtoja“, – mano S. Besagirskas.

Tokius Kinijos veiksmus, jo nuomone, buvo lengva prognozuoti.

„Bet mažas žaidėjas, nederinęs su ES, su JAV, su kitais didžiaisiais žaidėjais, yra arba kvailas, arba nori pakenkti pats sau. Kito varianto nėra. Šiuo atveju pasirodė, kad buvome kvaili ir pakenkėme Lietuvai. Niekas mūsų nepalaikė, veiksmai buvo nekoordinuoti, atsitiktiniai, neaišku, dėl ko tai padaryta. Klaidų taisymas buvo paremtas didžiuliais pinigais ir vidine propaganda, kad viskas gerai. Bet iš tikrųjų verslas nukentėjo ir ES koridoriuose politikai pirmą kartą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje nuo 1990-ųjų įvardijo Lietuvą kaip padidėjusios politinės rizikos šalį, – pastebėjo S. Besagirskas. – Ir išėjo taip, kad Kinija nubaudė Lietuvą, realiai parodė, kad, jeigu mažas išsišoka, jam geruoju nesibaigia.“

ES koridoriuose politikai pirmą kartą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje vardijo Lietuvą kaip padidėjusios politinės rizikos šalį.

Pasak S. Besagirsko, verslo bendruomenei iš karto buvo aišku, kad Lietuvos niekas realiai, išskyrus skambiais šūkiais, neparems. „Man vienas vokietis labai aiškiai pasakė: jūs gausite didelį palaikymą politiniu lygmeniu ir visišką nusisukimą nuo Lietuvos verslo lygmeniu. Tai šiandien ir turime“, – apgailestavo jis.

Kodėl valdžia nemyli verslo?

S. Besagirskas prisipažino, kad verslo bendruomenė, jeigu šiandien vyktų rinkimai, nežino, už ką balsuotų.

„Ar praėjusi valdžia buvo labai gera, ar buvo palanki verslui, ar buvo palanki visuomenei? Daugiau blogų dalykų atsimename negu gerų. Dabartiniai valdantieji daro galbūt unikalias nesąmones, kokių iki šiol niekas nedarė. Bet tokios valdžios, kuri būtų tinkama verslui, visuomenei, neturėjome“, – pastebėjo jis.

Dabartiniai valdantieji daro galbūt unikalias nesąmones, kokių iki šiol niekas nedarė.

S. Besagirskas kartais skaito paskaitas studentams ir yra surinkęs įvairių pavyzdžių, kaip užsienio valstybių vadovai padeda nacionaliniam verslui. Keletu tokių pavyzdžių jis pasidalijo ir su Alfa.lt skaitytojais.

Kai Angela Merkel pirmą kartą buvo išrinkta Vokietijos kanclere, ji pirmiausia susitiko su federalinių žemių verslo asociacijomis ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmais.

Kai JAV kilo problemų su Indonezija, kuri svarstė pirkti amerikietiškus boingus ar europiečių airbusus, prezidentas Barakas Obama nuskrido į Indoneziją ir Indonezija pasirašė sutartį.

S. Besagirsko nuomone, pasaulyje įprasta valdžiai propaguoti savo verslą, kad būtų kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai ir panašiai.

„Ne vidaus rinkoje padėti kam nors laimėti viešąjį pirkimą, kaip pas mus daroma, bet eksporto reikaluose. Jeigu sudaromi dideli sandoriai, didelės investicijos, niekam nekyla Vakarų pasaulyje problemų, kad prezidentas ar premjeras lydėtų verslą ir stovėtų šalia per derybas, kad būtų didžiuliai sandoriai ar ateitų didžiulės investicijos ir šalis klestėtų. O mūsų politikai atskirais atvejais netgi bijo deklaruoti susitikimus su verslininkais ir verslo asociacijų atstovais. Mūsų valstybėje požiūris į verslą labai nekoks. Nėra strateginio mąstymo, yra išduodami interesai dėl kokios nors smulkmenos“, – apgailestavo pašnekovas.

Supykdė dėl Taivano

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva praėjusių metų lapkritį atidarė Taivano (taivaniečių) atstovybę Vilniuje.

Lietuva tapo vienintele ES valstybe, leidusia atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose šalyse tokios atstovybės, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais.

Reaguodama į Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį.

Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis, o Lietuvos verslas susidūrė su šiurkščiu Kinijos spaudimu: muitinėje strigo lietuviškos prekės, valstybinis Kinijos paštas nepriėmė siuntinių į Lietuvą.

Vėliau Kinija nebeįsileido Lietuvos eksporto prekių, stabdė importą į Lietuvą. Pasirodė pranešimų, kad kinai reikalauja iš kitų šalių įmonių nutraukti visus ryšius su Lietuva. Kai kurios tarptautinės bendrovės ėmė grasinti, kad taip ir padarys.

Šių metų sausio mėn. ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kuri, ES nuomone, yra diskriminuojanti Lietuvą.

Ta proga ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis teigė, kad pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio ES lengvai imtųsi. Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams problemą išspręsti dvišaliu formatu, esą neliko jokios kitos išeities, tik pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją.

Pekinas iš karto pareiškė, kad ES kreipimasis nepagrįstas ir nenuoseklus. Esą „reikalas“ tarp Kinijos ir Lietuvos yra ne ekonominis, o politinis.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 07 08 12:17
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt