šeštadienis, rugsėjo 18 d.
Lietuvos gyventojų psichologinė būsena dėl COVID-19 pandemijos dar negerėja
Alfa.lt
Pixavay
Asociatyvi nuotrauka

Nors situacija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos gerėja, šalies gyventojai vis dar nerimauja dėl ateities, prasčiau miega ir vis labiau susirūpina dėl savo emocinės savijautos, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei apklaustųjų pastaruoju metu padaugėjo nerimo ir streso dėl ateities. Nors nerimaujančių, palyginti su pernai vykdytos apklausos duomenimis, sumažėjo nuo 58 proc. iki 53 proc., pasak draudimo bendrovės BTA Personalo skyriaus vadovės Eglės Radeckienės, pagerėjimas šioje srityje yra gerokai per mažas.

„Pandemija buvo ir tebėra nemenkas iššūkis daugumai Lietuvos gyventojų. Neužtikrintumas dėl ateities rodo, kad žmonės jaučiasi nesaugūs: vieni jaudinasi dėl savo ir vyresnių artimųjų sveikatos, kitiems kyla rūpesčių dėl darbo. Nepaisant prasidėjusios masinės vakcinacijos, užimtumo problemos taip greitai nepasitraukia – vien per metus bedarbių skaičius šalyje išaugo iki beveik 135 tūkstančių. Sunkumų patiria ir tie, kurie negali dirbti pilnu tempu, o buvimas prastovose tikrai neprideda užtikrintumo dėl ateities“, – komentuoja E. Radeckienė.

Dėl ateities daugiausiai streso ir nerimo patiria moterys – 56,4 proc., vyresni nei 56 m. amžiaus šalies gyventojai – 57,4 proc. ir neturintys vidurinio išsilavinimo – 59,6 proc.. Nerimo dėl ateities mažiau jaučia vos 6 proc. respondentų – pernai tokių buvo 4 proc. Didžiąją dalį šalies gyventojų, patiriančių mažiau nerimo, sudaro 26-35 metų amžiaus respondentai.

Didėjo trintis artimoje aplinkoje

Užsitęsęs nuotolinis darbas ar mokymasis namuose nepagerino ir tarpusavio santykių – daugiau trinties ir įtampos bendraujant su artimaisiais patiria 27 proc. apklaustųjų, vos 1 proc. punktu mažiau nei pernai. Sunkiausiai bendrauti su artimaisiais sekasi 18-25 metų šalies gyventojams.

„Ilgą laiką būnant namuose ar bendraujant tik artimųjų rate žmonėms auga poreikis pakeisti aplinką, susitikti su bendraamžiais ar bendraminčiais. Vis dėlto, esame socialios būtybės, mums reikia kitų žmonių. Šiuo metu itin sudėtinga studijuojantiems, nes ne visi universitetai atnaujino studijas kontaktiniu būdu: iš vienos pusės, studijos namuose suteikia savotiškos laisvės, iš kitos – stresas dėl pasiruošimo egzaminams, baigiamųjų darbų niekur nedingo. Taip pat prarandamas priklausymo bendruomenei jausmas, nes nuotolinis bendravimas negali šimtu procentų pakeisti gyvo pokalbio“, – teigia žmogiškųjų išteklių specialistė.

Mažiau trinties ir įtampos bendraujant su artimaisiais patiria 7 proc. apklaustųjų. Praėjusiais metais šis rodiklis siekė 8 procentus.

Miegas ir savijauta

Dėl patiriamo streso prastėja ir miego kokybė – 17 proc. respondentų tvirtina šiuo metu miegantys ilgiau ir pailsintys geriau nei anksčiau, kai pernai geru miegu galėjo pasigirti ketvirtadalis apklaustųjų. Miegančių trumpiau nuo praėjusių metų padaugėjo iki 17 proc. – pernai prastesniu miegu skundėsi 13 proc. apklaustųjų.

„Stresas ir nerimas yra stiprūs dirgikliai, veikiantys mūsų savijautą ir miego kokybę. Streso metu organizmas pereina į išlikimo būseną, visas kūnas įsitempia, tad po neramios dienos sunkiau atsipalaiduoti, poilsis būna fragmentiškas, nekokybiškas. Tą rodo ir išaugęs žmonių, rečiau atsipalaiduojančių nuo rūpesčių, skaičius“, – sako E. Radeckienė.

Apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų mažiau rūpinasi psichologine savijauta, jiems rečiau pavyksta atsipalaiduoti nuo rūpesčių. Praėjusiais metais su šiuo teiginiu sutiko tik 8 proc. apklaustųjų.

Labiau besirūpinančių psichologine būsena padaugėjo nuo 13 proc. pernai vykdytos apklausos metu iki 16 proc. dabar – šiems respondentams taip pat dažniau pavyksta atsipalaiduoti nuo rūpesčių.

„Apklausa parodė, kad susirūpinimas savo psichologine savijauta yra aktualus daugumai respondentų. Net įvardinimas, kad ja rūpinamasi mažiau, rodo, jog žmonės supranta, kas tai yra, kodėl svarbu gerai jaustis. Vien situacijos suvokimas yra pirmas žingsnis į teigiamus pokyčius. Prie šių pokyčių gali prisidėti ir verslas – vis daugiau žmonių grįžtant į darbus ir įprastą gyvenimą, didelį indėlį turės įdėti darbdaviai, kad jų darbuotojai jaustųsi gerai ir dirbtų be streso“, – tvirtina E. Radeckienė.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 dienomis apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

2021 06 11 10:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt