antradienis, balandžio 13 d.
Lietuvos krikščionių hierarchai dar kartą sako „ne“ Stambulo konvencijai ir partnerystei
BNS

Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos antradienį išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystės įteisinimui.

„Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę“, – rašoma kreipimesi.

Jį pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas Aukščiausiosios tarybos pirmininkas dvasinis tėvas Grigorij Bojarov, Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Raimondas Stankevičius bei Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolai Kozelkivskyy.

Pasak krikščionių bendrijų atstovų, kiekvienas žmogus yra apdovanotas prigimtiniu orumu, dėl to kiekvienas vyras ir moteris turi būti gerbiamas.

„Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto“, – teigia jie.

Vis dėlto, religinių bendrijų atstovų teigimu, nors bet kokia smurto forma, taip pat ir prieš moteris, yra nepateisinama, Stambulo konvencija tik atkartoja Lietuvos teisėje jau įtvirtintas nuostatas.

„Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą“, – teigiama kreipimesi.

Jame taip pat akcentuojama, jog kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant „išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris“, nes vyrų ir moterų skirtumai yra ne problema, o duotybė, ja paremta visuomenė ir šeima.

Todėl, pasak jų, šie skirtumai neturėtų būti ignoruojami, o vyrams ir moterims turėtų padedama išreikšti tai, kas jų prigimtyje yra esminga ir geriausia.

„Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai“, – teigia religinių bendrijų atstovai.

Stambulo konvencija, pasak jų, siekia įtvirtinti „dviprasmiškai interpretuojamą“ socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, kuri, jų vertinimu, dirbtinai atskiriančia vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu.

„Įtvirtinus teisėkūroje neaiškią socialinės lyties (gender) sąvoką, atsiras prievolė ją vartoti ir kituose susijusiuose teisės aktuose“, – teigiama kreipimesi.

Krikščionių bendrijų atstovams ypatingą susirūpinimą kelia 14-ojo šios konvencijos straipsnio nuostatos, įpareigojančios konvenciją pasirašiusias šalis įtraukti į formaliojo švietimo ugdymo programas mokymo medžiagą apie lyčių vaidmenis be stereotipų ir nestereotipinius lyčių vaidmenis. Jie akcentuoja, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė tėvams ir globėjams nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

„Dėl šių priežasčių nepritariame Stambulo konvencijos ratifikavimui ir aukščiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei“, – teigia jie.

Ne mažesnį susirūpinimą, pasak kreipimosi autorių, kelia ir siūlymai įteisinti partnerystę, kurie, pasak jų, yra „keičiantys prigimtinę šeimos sampratą“.

„Šeima yra natūralus valstybės ir visuomenės pagrindas, o ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš abiejų lyčių sąlygoto tarpusavio papildomumo, kuris yra esminė šeimos atsiradimo sąlyga, išskirianti ją iš visų kitų bendro gyvenimo formų“, – teigia religinių bendrijų atstovai.

Jie akcentuoja, jog šeima yra ne tik santuokos sudarymo sąlyga, bet ir prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga.

„Šeima kaip pirminė ir prigimtinė bendruomenė yra palankiausia aplinka vaikams augti, vystytis ir ugdyti. Ji ne tik geriausiai užtikrina vaiko prigimtinius poreikius bei giminystės ryšių tvarumą, bet ir visuomenės tęstinumą bei tvarumą. Kaip prigimtinė bendruomenė šeima yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys“, – teigiama kreipimesi.

Dėl šios priežasties, pasak religinių bendrijų atstovų, įstatymų leidėjai neturėtų suteikti šeimos statuso ir teisinio pripažinimo toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmę lemiančių prigimtinių savybių.

„Todėl Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių. Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kviečia įstatymų leidėjus pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrintų ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų bei užtikrintų deramą bendrą gyvenimą vedančių asmenų faktinių santykių teisinę apsaugą“, – rašoma kreipimesi.

Religinių bendrijų atstovai skatina bendradarbiauti, kuriant visuomenę be smurto ir patyčių, kur žmonių santykiai būtų grindžiami pagarba ir artimo meile.

„Siekdami supratimo ir dialogo atpažinkime, jog už įsitikinimų ir pažiūrų įvairovės slypi mus jungiančios bendros žmogiškosios pamatinės vertybės“, – teigia jie.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parlamento pavasario sesijoje ketina teikti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą ir teigia, kad kartu turėtų būti svarstomas ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.

Ratifikuoti Stambulo konvenciją paragino ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Šiuo metu ruošiamą lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą Laisvės partijos frakcija Seimui tikisi pateikti pavasario sesijos metu.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra raginusi naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 03 09 12:24
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt