ketvirtadienis, liepos 7 d.
Lietuvos oro uostai artėja prie rekordinės veiklos iki pandemijos
Arvydas Jockus
Alfa.lt
Šių metų sausio pradžioje iš Lietuvos oro uostų buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai 77 kryptimis.

Išankstiniais duomenimis, 2021 m. aviacijos srautai Lietuvos oro uostuose keliais kartais lenkia prieš 2020 m. fiksuotus rezultatus. Be to, praėjusiais metais šalies oro uostai sparčiai artėjo, o kai kuriais atvejais lenkė rekordinius 2019 m. veiklos rezultatus.

„Geriausias atsigavimo pavyzdys – 2021 m. Lietuvos oro uostų krovinių apimtys viršijo ir priešpandeminį laikotarpį, kai kuriais mėnesiais apimtys augo dviženkliais skaičiais, palyginti su 2019 m. atitinkamais laikotarpiais“, – Alfa.lt sakė valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos. LTOU savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Rekordiniais 2019 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62,4 tūkst. skrydžių, 2020 m. – 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

2021 m. Lietuvos oro uostuose buvusių skrydžių krypčių skaičius nežymiai atsiliko nuo 2019 m.

„Bendri keleivių srauto per praėjusius metus skaičiai, preliminariais duomenimis, leidžia sakyti, kad pasiekėme apie 40 proc. keleivių skaičiaus 2019 m. Verta pabrėžti, kad 2021 m. pradžia buvo labai sunki ir keleivių srauto atsigavimas realiai prasidėjo tik nuo metų vidurio – tai turėjo esminės įtakos bendriems 2021 m. rezultatams keleivių srauto prasme“, – sakė T. Vasiliauskas.

Šių metų sausio pradžioje iš Lietuvos oro uostų buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai 77 kryptimis. Palyginimas: 2021 m. buvo 56, 2020 m. – 88, 2019 m. – 89 kryptys.

Subalansuotas ES požiūris

„Visi trys Lietuvos oro uostai veikia globalioje rinkoje, todėl aviacijos situacija ir iššūkiai Europoje ir pasaulyje turės tiesioginės įtakos ir Lietuvos oro uostų rezultatams“, – sakė T. Vasiliauskas.

Pasak jo, metų pradžia turi nemažai neapibrėžtumo dėl kai kurių šalių gana dažnai keičiamų reikalavimų keliautojams, todėl oro bendrovės stebi situaciją, kai kur labai trumpam mažina savo veiklos apimtis į minėtas šalis.

Tačiau tai trumpalaikė situacija. Europos Sąjunga rodo subalansuoto ir harmonizuoto požiūrio į reikalavimus keliautojams tarp jos šalių narių pavyzdį. „Tikime, kad bus lemiantis veiksnys dėl aviacijos tolesnio atsigavimo tempo būtent Europoje“, – sakė T. Vasiliauskas.

Lietuvos oro uostų rezultatai praėjusiais metais koreliavo su Europos oro uostų atsigavimo tempais, o kai kuriais atvejais demonstravo aktyvesnį atsigavimą, tam tikrais laikotarpiais buvo penketuke pagal keleivių skaičiaus atsigavimą.

„Esame pasitvirtinę aviacijos atsigavimo skatinimo strategiją, kuri lėmė sėkmingą rezultatą praėjusiais metais, todėl 2022 m. sukaupta patirtis taip pat leis matyti aktyvų mūsų keleivių ir skrydžių skaičiaus augimą, galbūt viršijantį bendrus Europos vidurkius“, – sakė T. Vasiliauskas.

Omikron neišgąsdino

Užsienio žiniasklaida rašo, kad koronaviruso omikron atmainos spartus plitimas sulėtins aviacijos pramonės atsigavimą. Kokią įtaką civilinei aviacijai turės pandemijos suvaldymas?

„Kol kas labai sunku pasakyti, kiek ši atmaina (omikron – red.) turės ilgalaikės įtakos aviacijai. Trumpalaikėje (mėnesio ar savaičių) perspektyvoje įtaka gali būti smarkiau jaučiama dėl oro bendrovių atsargaus požiūrio į savo veiklos apimčių auginimą, tai tiesiogiai susiję su kai kurių šalių įvedamais papildomais reikalavimais keliaujantiems. Vis dėlto pandemija išmokė reaguoti lanksčiai ir greitai, todėl galima tikėtis, kad situacija stabilizuosis jau artimiausiu metu, jei neįvyks kokių staigių neigiamų pokyčių dėl keliavimo reikalavimų daugelyje šalių“, – svarstė T. Vasiliauskas.

Kai kurie pasaulio aviacijos pramonės gigantai, pavyzdžiui, „Boeing“, prognozuoja, kad aviacija į lygį iki pandemijos (2019 m.) galėtų sugrįžti ne anksčiau kaip 2024 m. Ar tokie atsargūs spėjimai atrodo pagrįsti?

T. Vasiliauskas mano, kad aviacija galbūt atsigaus ir anksčiau. „Kai kurie aviacijos sektoriai, pavyzdžiui, užsakomieji ar krovininiais skrydžiai, turėtų grįžti, o kai kuriais atvejais ir toliau lenkti buvusius metus net prieš pandemiją, daug anksčiau nei 2024 m. Vis dėlto žvelgiant bendrai turbūt ši prognozė apie visišką atsigavimą visose aviacijos srityse būtų logiška“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas.

Atsinaujina Vilniaus oro uostas

Artimiausiu metu galutinai bus baigta didelio masto Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcija, trukusi trejus metus.

Vilniaus oro uosto aerodromo teritorija pastaruosius trejus metus buvo virtusi milžiniška statybų aikštele, kurioje nuolat plušo tūkstančiai įvairiausių statybos specialistų ir mašinų. Didžiausia Lietuvos oro uostų istorijoje rekonstrukcija atlikta nestabdant įprastos oro uosto veiklos.

Iš viso Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos projekto metu įrengta beveik 200 tūkst. kvadratinių metrų naujos asfalto ir betoninės dangos. Bendras lietaus surinkimo sistemų ir latakų įrenginių tinklas driekiasi daugiau kaip 10 kilometrų. Įrengta daugiau kaip 13 kilometrų ryšių linijų, o naujas elektros tiekimo tinklas siekia net 76 kilometrus.

Atlikus visus rangos darbus, iš kurių svarbiausi yra naujo šiaurinio perono rekonstrukcija ir riedėjimo tako F pratęsimas, išaugs orlaivių eismo valdymo efektyvumas perone, bus mažinamas CO2 ir kietųjų dalelių emisijų kiekis, sumažės bendras elektros energijos suvartojimas oro uosto reikmėms.

„Kitas strategiškai svarbus žingsnis Vilniaus oro uoste bus skirtas naujo keleivių išvykimo terminalo statybai, šiuo metu paskelbtas viešas pirkimas rangai, jo rezultatus paskelbsime jau per kelis mėnesius, turime nemažai solidžių įmonių, kurios nori dalyvauti projekte. Šio terminalo rangos pradžia 2022 m. viduryje yra vienas svarbiausių projektų šiuo laikotarpiu. Tiksli projektui įgyvendinti reikalingų investicijų suma paaiškės po viešojo pirkimo. Baigus rangos darbus, naujasis terminalas keleivius galėtų priimti jau 2024 m. antroje pusėje“, – pasakojo T. Vasiliauskas.

Naujasis keleivių išvykimo terminalas, kuris bus statomas nestabdant jokių įprastų oro uosto operacijų, įsiterps tarp dabartinio senojo atvykimo terminalo ir VIP terminalo su konferencijų centru.

Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400.

„Mums tai yra labai svarbu, nes aviacijai atsigaunant vėl susidursime su iššūkiais suvaldyti keleivių srautą piko laikotarpiu“, – sakė T. Vasiliauskas.

Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka. Bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja daug pralaidesnė transporto schema.

„Tai labai svarbus pokytis tiek oro uosto efektyviam valdymui, tiek keleiviams dėl jų patirties atvykstant ir išvykstant iš oro uosto“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.

2022 01 05 10:57
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt