antradienis, spalio 19 d.
M. Valinovič: man buvo apmaudu, kai žmonės pylė tiek daug purvo ant mūsų poros
Marija Angeloska
Asmeninis archyvas
Šokėja Melissa Valinovič su šokių partneriais Dovydu Laukiu ir Simu Kuču

Melissa Valinovič šiemet jau trečią kartą dalyvaus šokių projekte „Šok su žvaigžde“. Šokėja pasidalijo asmenine patirtimi apie santykius su projekte dalyvaujančiais įžymiais žmonėmis. Atvirai papasakojo apie ilgų ir varginančių treniruočių pasekmes ir apie skaudžius komentarus dėl jos partnerio šokių technikos.

Mergina šokių žingsneliais per gyvenimą eina nuo devynerių, kai ją choreografijos pamokoje pastebėjo jos būsima trenerė. Melissa juokauja, kad šokti pradėjo būdama labai sena, nes dažniausiai vaikai tai pradeda daryti nuo penkerių metų, tačiau begalinio noro vedama ji labai greitai pasivijo bendraamžius, o dabar mes ją galime stebėti televizijos šokių projektuose.

– Kaip jauteisi, kai pirmą kartą gavai kvietimą dalyvauti projekte „Šok su žvaigžde“?

– Dalyvauti projekte pasiūlė mano buvęs treneris. Privalėjau apsispręsti labai greitai, nes mano būsimam partneriui jau buvo skirta šokėja, tačiau tuo metu ji dalyvavo kitame projekte ir dėl sutarties negalėjo šokti šiame. Savo partnerio iš pirmojo sezono aš nežinojau, tik kai man pasakė, kad jis treneris, maloniai nustebau. Gera ištvermė ir koordinacija daug ką reiškia šokiams, juk šokiai tokia pati sporto šaka kaip ir kitos.

Kai sutikau dalyvauti, supratau, kad laukia labai atsakingas laikotarpis. Kiekvienas sezonas kelia šiokį tokį stresą, nes atrodo, kad jau pagal visas mėgstamiausias dainas šokai, kad visas idėjas jau įgyvendinai. Visada norisi, kad muzikos skonis ir siūlomos idėjos sutaptų su partnerio, todėl visada stengiuosi ieškoti bendro kompromiso.

– Varžybose jus vertina tik komisija, o projekte prie jos prisideda ir žiūrovai. Koks skirtumas yra šokti varžybose ir prieš televizijos kameras projekte?

– Varžybose yra paprasčiau, nes poroje šoka du profesionalai, taip pat jos vyksta turais, ir jei viename sušokai blogai, kitame gali pasitaisyti, o projekte tiesioginis eteris, ir tu turi tik vieną šansą gerai pasirodyti ir dar esi atsakingas už savo „žvaigždę“.

– Papasakok apie projekto virtuvę. Kaip kuriami šokiai, kiek turite tam laiko? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

– Didžiausias iššūkis yra per kelias dienas sukurti visą pasirodymą. Sugalvoti idėją, sustatyti žingsnelių eigą, taip pat partneriui paaiškinti šokio techniką ir jos išmokyti. Kai per porą dienų turi sušokti šokio junginį ir jį išsiųsti, tai būna, kad repeticijos užsitęsia iki išnaktų. Mes turime išsiųsti vaizdo medžiagą, kad operatoriai žinotų, kuriuo momentu, kurioje parketo pusėje būsime. O šokius kuriame ir patys, ir su trenerių pagalba. Pačią žingsnelių choreografiją sukurti nėra sunku, sunkiau yra su įvairiomis pozomis, nes turi įsitikinti ar fiziškai poroje pavyks jas atlikti. Mes galime prisigalvoti daug idėjų, bet gali būti, jog nepavyks jų įgyvendinti. Pirmajame ir antrajame sezonuose treniruočių metu ne kartą esame susitrenkę, parkritę, tačiau stojiesi ir eini šokti toliau.

– Kas yra sunkiausia, kai tenka per tokį trumpą laiką išmokyti šokti ne profesionalą?

– Įvairių žingsnelių eigą ir kitų judesių atlikimą, kai tuo pat metu privalai rodyti ir emocijas. Mes jau automatiškai žinome, kuriame žingsnelyje tu privalai ištiesti ranką ar tiesti koją kartu sukdamas klubą, to mokėmės daug metų, todėl kantrybė ir supratimas turi dominuoti, nes ne profesionalui tai tikrai sudėtinga.

Manau, kad partneriams Lotynų Amerikos šokiai buvo kiek lengvesni, o su standartiniais šokiais visada tekdavo padirbėti daugiau, nes išlaikyti tobulą rėmelį tikrai reikalauja didelio pasiruošimo. Bet jeigu reikėtų išrinkti vieną šokį, kuris sudėtingiausias, be konkurencijos tai būtų samba.

Dabartinis partneris yra labai aukštas, todėl jam tenka šokti labiau sulenktais keliais, todėl dar nežinau, ar gerai atrodys mūsų standartiniai šokiai.

– Pirmą sezoną šokai kartu su treneriu, praėjusiais metais su šou pasaulio atstovu, o šiemet su atlikėju. Kuo skyrėsi šie partneriai?

– Jie visi yra nepaprasti ir labai įdomūs žmonės. Projekto metu mes daug laiko praleisdavome kartu ir iki šiol visi gerai sutariame ir bendraujame. Kad ir kaip klostėsi abiejų projektų eiga, su abiem partneriais šokčiau dar kartą.

– Kokia tavo emocinė būsena buvo pirmojo sezono metu, kai socialinėje erdvėje daugelis juokėsi iš tavo šokių partnerio?

– Man buvo labai apmaudu, kad žmonės taip negražiai rašė apie mūsų porą ir pylė tiek daug purvo. Partneris tikrai daug stengėsi, o įsibėgėjus projektui, pasirodymų metu jam išnirdavo klubas, bet jis net ir per skausmus šokdavo. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai sukūrė tokį jo įvaizdį, kad jis nepagarbiai bendrauja su komisija, tačiau tai tik buvo gynybinė pozicija, nes jo niekas neįvertino ir niekada nepagirdavo. Pirmoje laidoje surinkome vos devynis taškus, niekas tiek nebuvo surinkęs nė viename sezone, o buvo daug ir kitų, kurie šoko galbūt net prasčiau, tik mano partneris nebuvo toks emocionalus ir negalėjo įdėti daugiau emocijų šokdamas.

– Praėjusiais metais iš partnerio gavai perkurtą dainą, šiemet taip pat šoksi su atlikėju, galbūt bus antroji daina?

– Manau, visai šauni idėja. Praėjusiais metais per pasirodymą šokome džaivą, šiemet, manau, galime pasirinkti kažką iš klasikinių šokių.

– Ilgos repeticijos, įtemptas grafikas. Ar nekyla konfliktų tarpusavyje?

– Konfliktų kyla tik tuo atveju, jei neįsiklausome ir bandome dirbti neatsižvelgdami į vienas kito norus ar pageidavimus. Tai tikrai gan sudėtingas ir įtemptas laikotarpis, nes pervargsti ir fiziškai, ir emociškai. Todėl būtina palaikyti vienam kitą, kalbėtis ir visame kūrybiniame procese dalyvauti abiem.

– O kaip yra parenkami partneriai projektui?

– Mes nežinome, kas su kuo šoks, taip pat ir žvaigždės nežino.

– Galbūt tiesioginio eterio metu yra nutikę situacijų, kai praktiškai lipti ant parketo negalėjote?

– Antrajame sezone buvo taip, kad jau artėja tiesioginis eteris, o aš negaliu pasukti galvos, nes man surakintas kaklas, bet nieko nepadarysi, stojiesi ir eini šokti. Mes profesionalai, prie to jau įpratę, niekam neįdomu, ar tau skauda, ar bateliai nutrynė, ar kita problema. Nauji šokių bateliai, kaip nauji aukštakulniai, visada nutrina kojas. Daugybę kartų esu šokusi, kai bateliai trina, pripažinsiu, labai skauda, bet pripranti.

– Papasakok apie dalyvių santykius, ko nemato žiūrovai, kokie užkulisiai.

– Mes daug laiko praleidžiame kartu, dažnai vieni kitiems padedame, palaikome vienas kitą. Šokėjai visi yra pažįstami, nes kartu užaugome, susitikdavome varžybose, stovyklose, seminaruose, o su žvaigždėmis būna visaip. Kartais susibendraujame ir tampame draugais, kartais visiškai neturime jokio kontakto.

– Ko tikiesi iš šių metų projekto?

– Kiekviename sezone sakydavau, kad nieko nepranašauju ir nieko nesitikiu. Mano tikslas – gerai praleisti laiką. Man svarbu, ne tik kitą išmokyti kuo daugiau, bet ir žinių pasisemti.

– Tavo antroji pusė – šokėjas Rafalis – taip pat dalyvauja projekte. Papasakok, apie ką kalbate grįžę į namus ir kaip atrodo dviejų šokėjų gyvenimas kartu?

– Tikrai nekalbame vien apie šokius. Dažniausiai trumpai pasidalijame įspūdžiais, kaip sekėsi su partneriais treniruotėse, pasiklausiame vienas kito patarimų ir toliau kalbamės apie kasdienius dalykus. Kadangi turime mažai laisvo laiko, dažnai planuojamės iš anksto, ką veiksime, kad bendras laikas būtų praleistas turiningai. Mūsų gyvenimas įprastas, kaip ir visų kitų, tik projekto metu pasikeičia gyvenimo ritmas, nes matomės gerokai mažiau.

– Ar jūsų meilė taip pat užgimė ant parketo?

– Susipažinome ant parketo, kai į šokių studiją atvykau praktikuotis šokti poroje. Kelerius metus mes treniravomės, dalyvavome šokių varžybose, stovyklose, todėl daug laiko praleisdavome kartu, bet tada buvome dar per jauni ir apie santykius negalvojome. Pora tapome tik po daug metų, kai abu buvome baigę profesionalų karjeras.

– Kaip jūsų santykius paveikė dalyvavimas projekte?

– Projekto metu stengiamės palaikyti vienas kitą, padėti su choreografijos statymu, nes tai labai įtemptas laikotarpis. Nuovargį jaučiame abu, todėl labai svarbu abipusis palaikymas. Žinoma, būna nesusikalbėjimų, vienas kito neišklausymų, bet susitvarkome. Kaip sakoma, rytas už vakarą protingesnis, todėl, grįžus namo, po sunkios dienos reikia eiti ilsėtis.

2021 10 03 19:17
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt