pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Matematika – neįveikiama viršūnė: vaikai nemoka mokytis
Rūta Jankuvienė, „Šiaulių kraštas“
Alfa.lt
Matematikos besimokantis vaikas

Šiųmetiniai blogi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai vadinami šokiruojančiais. Antirekordų yra ir Šiaulių mieste, ir apskrityje. Akmenės rajone matematikos neįveikė 60 procentų laikiusių egzaminą.

Kodėl matematikos neįveikia tiek daug mokinių? Nuomonėmis dalijasi Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis, inžinerinės krypties Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius, matematikas Vytautas Kantauskas.

Situacija Šiauliuose ir apskrityje

Šiauliuose matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 650 abiturientų, iš jų kas trečias arba 33 procentai egzamino užduočių neįveikė.

Kai kurių miesto gimnazijų (Stasio Šalkauskio, Šiaulių universitetinės, „Saulėtekio“) mokinių rezultatas ženkliai prastesnis ir už šį vidurkį. Matematikos neišlaikė 60 proc. S. Šalkauskio gimnazijos mokinių, Šiaulių universitetinės, „Saulėtekio“ – 50 procentų. Praėjusiais metais, pavyzdžiui, „Saulėtekio“ gimnazijoje matematikos neišlaikė 15 proc., S. Šalkauskio ir Šiaulių universitinėje gimnazijose po 32 proc. laikiusių mokinių.

Guodžiamasi tik tuo, jog matematikos egzaminą šiauliečiai laikė šiek tiek geriau, nei abiturientai vidutiniškai šalyje. Šalies vidurkis – matematikos neišlaikė 35,4 procento laikiusiųjų.

Iš matematikos šeši šiauliečiai gavo šimto balų įvertinimus arba 0,92 proc. laikiusiųjų. Ir šis rodiklis šiek tiek geresnis už šalies vidurkį, kuris sudaro 0,8 proc. Per visą šalį iš matematikos šimtukus pelnė tik 116 abiturientų, o laikė egzaminą beveik 14,5 tūkstančio mokinių.

Šiaulių rajono abiturientų matematikos egzamino rezultatai geriausi apskrityje ir vieni geriausių šalyje. Rajono savivaldybė įvardyta tarp devynių šalies savivaldybių, kurių mokiniai matematiką išlaikė geriausiai. Iš 83 mokinių, laikiusių matematikos egzaminą, jo neišlaikė 23 mokiniai arba 27,7 procento. Šiaulių rajone Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinių matematikos pasiekimai geriausi (75,4 proc. išlaikė egzaminą).

Akmenės rajono abiturientų matematikos egzamino rezultatai prasčiausi apskrityje. Egzamino neišlaikė 60 procentų laikiusiųjų. 74 mokiniai matematikos egzaminą laikė, iš jų 44 neišlaikė. Iš keturių rajono gimnazijų geras vidurkio rodiklis tik Ventos gimnazijos, jos 7 abiturientai laikė egzaminą ir tik vienas neišlaikė (14 proc.), Akmenės gimnazijoje iš 17 laikiusiųjų neišlaikė 12-ka arba 70,5 proc.

Bet apskrityje yra dar blogesnių rezultatų. Pakruojo rajone, vienoje gimnazijoje, iš 13 mokinių matematikos neišlaikė 11-a (84,6 proc.), o likę du vos išlaikė. Savivaldybės Švietimo skyrius pateikęs šį pavyzdį „Šiaulių kraštui“, gimnazijos nenorėjo įvardyti, nes ir kitų rezultatai nėra džiuginantis. Pakruojo rajone matematikos valstybinio brandos egzamino neįveikė 47,67 proc. laikiusiųjų arba 41-as mokinys iš 86 pasirinkusių laikyti matematiką.

Kelmės rajone matematikos egzamino neišlaikė 47,66 proc. mokinių, laikiusių egzaminą. Radviliškio rajone matematikos egzamino neįveikė kas antras arba 50 procentų laikiusiųjų. Joniškio rajone matematikos valstybinio brandos egzamino rajone neišlaikė 38,24 proc. laikiusiųjų.

Kiek žinau, praeitais metais tik du matematikai per visą šalį nuėjo dirbti į mokyklas. Tai kur tuos du matematikus pasigausi, kai šalyje yra tūkstantis penki šimtai mokyklų?

Sėkmingiausiai matematikos egzaminą šalyje laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.

Rezultatai atspindi sistemos problemas

Edita Minkuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, palygina, jog šių metų matematikos egzamino situacija yra tokia, kokia buvo 2019 metais.

„Tada taip pat Lietuvoje matematikos neišlaikė 33–35 procentai kandidatų. 2020 metais prasidėjo kone dvejus metus trukusi pandemija ir matematikos užduotys 2020 ir 2021 metais buvo palengvintos, todėl tada neišlaikymo procentas buvo mažesnis“, – sako ji.

E. Minkuvienė pabrėžia, jog mokinių bendra bazinė parengtis yra bloga, o šiemet užduotys nebuvo palengvintos, jos taikytos pagal bazinio parengimo elementus ir rezultatas yra toks, koks buvo priešpandeminiais metais.

„Matematika visada kliuvo. Ne šiemet problema atsirado. Tai yra sisteminiai dalykai, kuriuos reikia peržiūrėti valstybiniu lygmeniu“, – akcentuoja Švietimo skyriaus vedėja.

Matematikos užduotys ne regionuose ruošiamos – jas ruošia Nacionalinė švietimo agentūra. Yra bendrosios mokymo programos, jų turinį formuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pedagogų parengimas taip pat valstybės reikalas. Visi tie dalykai, jos žodžiais, tarpusavyje susiję ir turi būti sistemiškai sprendžiami.

„Esminė problema, kad vaikai nemoka mokytis, – teigia E. Minkuvienė. – Tas, kuris įdeda daugiau pastangų, kuris yra išmokęs mokytis, tai ir rodo rezultatą. O matematika ir kiti tikslieji mokslai ypač reikalauja nuoseklaus darbo. Dauguma mūsų jaunimo yra neišmokyti mokytis. Tai didžiulės švietimo sistemos spragos, bet buvo tokia politika – perteikti žinias, o ne ugdyti kompetencijas.“

„Dabar tik švietimo ekspertai akcentuoja gebėjimą mokytis, gebėjimą atrasti tokią sistemą, prisitaikyti tokį metodą, kad sunkūs dalykai taptų suprantami ir lengvi. Gebėjimas mokytis – tai ir yra kompetencija. Tai pagrindinis dalykas“, – pabrėžia ji.

Kita vertus, įvardija, jog daug dedamųjų lemia rezultatą – tai ir vaiko potencialas, gebėjimas mokytis, pamokų lankomumas ir pedagogo kompetencijos.

„Lietuvoje pamokų lankomumas yra tragiškas. Tai kaip išmokysi vaiką matematikos, kai jis nelanko užsiėmimų?! Tai didžiulė problema, – teigia E. Minkuvienė. – Jeigu nelankai pamokų, turi spragų ir jų neužpildai, tai jos tik didėja, jeigu nė daugybos lentelės nemoki, tai toliau negali eiti, kol jos neišmoksi, kad loginius uždavinius galėtum spręsti. O jeigu praplaukei jos neįsisavinęs, sistema leido praplaukti, tai ir turi tokį rezultatą, kurį visi pamatome per egzaminą. Matematika toks dalykas, jeigu nors vienoje vietoje yra tarpelis, algoritmas nebeveikia.“

„Miesto lygmeniu galime dirbti tik su pedagogais, – sako vedėja. – Bet ir jų mes nerengiame. O kiek pedagogų po ketverių metų turėsime? Ar pedagogo profesija patraukli? Už visa tai valstybė atsakinga.“

Ji įvardija, jog dabar savivaldybės verčiasi per galvą, kaip prisivilioti pedagogus, jaunus specialistus. Vilioja juos vienos iš kitų, tampoma ta pati paklodė ir niekas nesikeičia.

„Kiek žinau, praeitais metais tik du matematikai per visą šalį nuėjo dirbti į mokyklas. Tai kur tuos du matematikus pasigausi, kai šalyje yra tūkstantis penki šimtai mokyklų? Vienas prisivilioja, o kitas persivilioja. Aš neprisimenu, kad į Šiaulių mokyklas kada būtų atėjęs dirbti jaunas matematikas ar fizikas“, – sako E. Minkuvienė.

Pandeminiai metai pakišo koją

„Tokių prastų matematikos egzamino rezultatų dar nesame turėję, – teigia Darius Rekis, Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. – Pernai neišlaikymo procentas buvo arti šalies vidurkio, o šiemet ženkliai jį viršijo.“

Matematikos mokytojų Akmenės rajone netrūksta, dirba patyrę mokytojai, naujų, vedėjo žodžiais, reikės ieškoti tik po 3–4 metų. Jo įžvalgomis, tokiam blogam rezultatui įtakos turėjo pandeminiai metai. Būtent ši abiturientų karta pusantrų metų mokėsi nuotoliniu būdu.

Lietuvoje pamokų lankomumas yra tragiškas. Tai kaip išmokysi vaiką matematikos, kai jis nelanko užsiėmimų?!

Jis pastebi, jog buvo mokinių, kurie pervertino savo galimybes, net tie, kurie per bandomąjį egzaminą buvo surinkę tik po 1–2 balus, vis tiek rinkosi laikyti valstybinį brandos egzaminą.

„Nujausdami, kad situacija gali būti bloga, iš Savivaldybės biudžeto lėšų pusmetį pirkome matematikos korepetitorių paslaugas ir jomis nemokamai galėjo naudotis visi mokiniai, besirengiantys egzaminui. Jeigu nebūtų buvę to pusmečio su korepetitoriais, tai gal dar blogesni rezultatai būtų buvę?“ – svarsto vedėjas.

„Matyt, to pusmečio su korepetitoriais nepakako. Nuo rugsėjo pratęsime korepetitorių paslaugas, kad pasiektume proveržį matematikoje. Problema, kad neparengiame vaikų taip, kad jie galėtų laisvai rinktis šį egzaminą ir jį išlaikyti,“ – įvardija D. Rekis.

Vienareikšmiai pasakyti, kad blogas rezultatas ir mokytojų problema, jis nesiryžta: „Mokymas yra mokytojo ir mokinio bendras darbas, o nuotolinis darbas abiem pusėm pakišo koją – mokiniai atsipalaidavo ir galbūt ne visiems mokytojams pavyko prisitaikyti dirbti per nuotolį.“

Gal užduotys buvo per sunkios?

„Pedagogai mano, jog minimalius 16 balų surinkti buvo įmanoma. Pats bandžiau egzamino užduotis spręsti, nesu matematikas, prisėdau prie jų po 21 metų, prieš tiek metų baigiau mokyklą. Loginiai uždaviniai tikrai buvo įkandami, – pasidalija savo bandymo patyrimu. – Minimalų slenkstį buvo įmanoma peržengti, jeigu mokeisi ir rengeisi egzaminui.“

„Manau, išanalizavę situaciją telksime pastangas, kad matematikai dėmesys būtų skiriamas jau nuo penktos klasės, kad matematika būtų integruojama ir į kitus mokomuosius dalykus“, – akcentuoja vedėjas.

Bloga ir matematikos dėstymo metodika

Šiaulių miesto Simono Daukanto gimnazijos abiturientų matematikos egzamino rezultatas vidutiniškas – neišlaikė egzamino apie 30 procentų laikiusių. Pernai, kai užduotys, kaip teigiama, buvo palengvintos, 8 procentai neišlaikė.

Gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas įsitikinęs, kad problema – ne lengvesnės ar sunkesnės užduotys, o nesprendžiami sisteminiai dalykai.

„Jeigu užduotis ir palengvinsi, tai nerodys tikrojo vaizdo, – akcentuoja V. Kantauskas. – Reikia kalbėti apie ugdymo dalykus, kurie prasideda nuo pirmos klasės. Vaikus reikia pratinti prie nuoseklaus darbo. Pirmiausia reikia ugdyti bendrąsias kompentecijas – darbštumą, kantrybę, ištvermę.“

„Dabar vaikas tik sėdi, o mokytojas dirba. Tai ir gauname tokį rezultatą, – sako gimnazijos vadovas. – Vaikas nedirba, nesiformuoja nei jo įgūdžiai, nei mąstymas. Matematikoje reikalingos būtent tokios savybės. Darbo reikia daug įdėti.“

Kritiškai jis vertina matematikos dėstymo metodiką.

„Metodika yra bloga, metodinė medžiaga, užduotys, pratybų sąsiuviniai neformuoja gilaus suvokimo, yra orientuoti tik į žinių atgaminimą, kartojimą, – kritikuoja V. Kantauskas. – Kai turi spragų, tai jos tik kaupiasi, o vienuoliktoje–dvyliktoje klasėje jau labai sunku tas spragas pildyti. Žmogus taip greitai nesikeičia, net kai to nori. Kad imtum keistis, įpročiai turi keistis. Suaugę nesugebame įgyvendinti sau duotų pažadų, nes neįstengiame keisti savo įpročių, ką kalbėti apie vaikus.“

Tačiau teikia pavyzdį, jog pradėti mokytis, jeigu esi motyvuotas, niekada nevėlu. Šiemet Simono Daukanto gimnazija išleido pirmąją inžinerinės krypties abiturientų laidą.

„Mūsų inžinieriukai išlaikė matematiką geriausiai iš visų dvyliktokų klasių. Nors jų pradinis startas nebuvo geriausias. Kai jie atėjo pas mus į devintąją klasę, jų pažymių vidurkiai nebuvo aukštesni už kitų devintokų, o dabar yra geresni – tai akivaizdžiai galime palyginti“, – pasidžiaugia direktorius.

V. Kantauskas svarsto, jeigu bus įvestas balų slenkstis stojant į gimnazijas, o pats ugdymo procesas nesikeis, gal tai ir bus svertas stengtis mokytis? Tik kas bus su tais, kurie neperžengs to slenksčio?

„Nueis į profesines, o profesinių mokyklų įvaizdis vis dar nėra labai geras, apie socialines problemas irgi reikia galvoti“, – sako gimnazijos vadovas.

2022 07 28 12:56
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt