antradienis, liepos 5 d.
Medikamentinio aborto įteisinimas: medicinos atstovai pritaria, Seimo narės kritikuoja
Greta Burlėgaitė
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Akušeriai-ginekologai tikina, kad toks aborto metodas yra gerokai mažiau rizikos sveikatai keliantis būdas nei, pavyzdžiui, chirurginis įsikišimas. Tačiau kai kurios parlamentarės aršiai piktinasi tokiu siūlymu ir teigia, kad „abortas apskritai yra kritikuotina praktika“.

Ministerija įsakymą dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūros tikisi suderinti rudenį. Įsigaliojus tokiam sprendimui, nėštumą bus leista nutraukti ne tik chirurginiu būdu, bet ir geriant tabletes.

„Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra vienas moderniausių ir mažiausiai sveikatai kenkiančių būdų užbaigti nėštumą. Dėl šių priežasčių praktiškai visame pasaulyje pereinama nuo chirurginio nėštumo nutraukimo prie medikamentinio“, – Alfa.lt sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) mokslinio komiteto narys, akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas.

LAGD atstovas teigia, kad jie ne tik palaiko medikamentinio nėštumo įteisinimą Lietuvoje, bet ir ministerijai teikia rekomendacijas šiuo klausimu.

Dėl klerikalų pozicijos, kurie dažniausiai turi didelę įtaką politikams, tai vis yra blokuojama.

„Mūsų draugija negali laikytis kitokios pozicijos, nes tokia yra medicinos mokslo pozicija. Mes surinkome specialistų grupę, kuri naudodamasi tarptautine metodika paruošė tokią tvarką, kurią padavė ministerijai tvirtinti.

Mes jau 30 metų bandome Lietuvoje įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Dėl klerikalų pozicijos, kurie dažniausiai turi didelę įtaką politikams, tai vis yra blokuojama. Pasaulyje šis metodas atsirado prieš 35–40 metų“, – nuogąstavo pašnekovas.

Lietuvoje ne specialistai, praktiškai nieko nežinantys nei apie metodą, nei apie moterų reprodukcinę sveikatą, skleidžia dezinformaciją.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įteisinusi medikamentinį abortą, daugelyje Vakarų valstybių tokia nėštumo nutraukimo priemonė taip pat yra legali. Tokio nėštumo nutraukimo būdo įteisinimui Lietuvoje pritaria ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija.

„Taip , pritariame. Tai labai naudingas moterims sprendimas, bus daug labiau apsaugota moterų sveikata nei chirurginio nėštumo nutraukimo būdu. Vakarų Europoje ir daugelyje Rytų Europos šalių beveik 90 proc. nėštumo nutraukimų atliekama šiuo būdu.

Lietuvoje ne specialistai, praktiškai nieko nežinantys nei apie metodą, nei apie moterų reprodukcinę sveikatą, skleidžia dezinformaciją apie metodą, nepagrįstai gąsdina moteris ir visuomenę, nes jiems pats nėštumo nutraukimas yra nuodėmė, ir vadovaudamiesi religinėmis dogmomis savo įsitikinimus nori primesti visiems“, – Alfa.lt sakė asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas palankiau už instrumentinį tuo, kad tada išvengiama chirurginių komplikacijų.

LSMUL Kauno klinikų akušeris-ginekologas Vyrautas Abraitis antrino prieš tai išsakytai nuomonei ir tikino, kad chirurginis abortas gali sukelti daugiau komplikacijų nei medikamentinis nėštumo nutraukimas.

„Medikamentinis nėštumo nutraukimas palankiau už instrumentinį tuo, kad tada išvengiama chirurginių komplikacijų. Chirurginio nėštumo nutraukimo metu galima traumuoti gimdos kaklelį arba plečiant gimdą ją pradurti. Taip pat kyla rizika per daug išgramdyti placentos vietą, todėl medikamentinis nėštumo nutraukimas padeda viso to išvengti.

Medikamentinio nėštumo nutraukimo galimos komplikacijos yra įprastos – kraujavimas, infekcija, nes gimdos kaklelis prasiplečia ir atsiveria vartai infekcijoms. Taip pat yra galimybė ir tokia, jog nėštumas nenutrūks, bet tokie atvejai yra gana reti“, – sakė V. Abraitis.

Dalis parlamentarių smerkia tokį siūlymą

Seimo narė Agnė Širinskienė itin aršiai kritikuoja minėtą ministerijos iniciatyvą.

„Viena iš priežasčių, kodėl dabar nereikėtų kalbėti apie tai, kaip didinti galimybes nutraukti nėštumą, yra demografinė situacija Lietuvoje, kuri tikrai yra bloga. Tos moterys, kurios patiria krizinį nėštumą, dažnai net nesulaukia konsultacijų arba nukreipimo į krizinio nėštumo centrus. Negana to, krizinio nėštumo centrų nėra.

Praktika rodo, kad dažniausiai moterys yra linkusios nėštumą nuraukti tuomet, kai jos išgyvena vienokią ar kitokią krizę: ekonominę, socialinę ar santykių. Mes nepadarome visko, kad išsaugotume nėštumą, kuris ramiomis moteriai sąlygomis greičiausiai būtų tęsiamas“, – Alfa.lt sakė A. Širinskienė.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė antrina A. Širinskienės pozicijai.

„Turint omenyje, kad Lietuvoje yra prieinamos įvairios sveikatos paslaugos ir tikrai neblogai veikia mūsų medicinos sistema, tai įteisinti medikamentinį abortą kaip priemonę moteriai pačiai sau atlikti šią procedūrą yra netinkama ir moraliai nepriimtina.

Čia, matyt, yra įvairios jėgos, spaudimai iš įvairių pusių, gal juos verčia taip pasielgti. Moteriai kyla įvairių rizikų: nukraujavimo, psichologinio šoko, juk paskui moteris gali tiesiog pamatyti to savo vaiko kūno dalis, kaip ji tada jausis? Abortas apskritai yra labai kritikuotina praktika“, – teigė parlamentarė.

Pacientės pageidavimu vaistiniu būdu nėštumas galėtu būti nutrauktas iki 9 nėštumo savaitės

SAM atstovas teigė, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sudarė darbo grupę, kuri parengė ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo projektą.

„Projekte nustatyta, kad nėštumas gali būti nutraukiamas vaistiniu ar chirurginiu būdu pacientės pageidavimu ar dėl medicininių indikacijų. Pacientės pageidavimu vaistiniu būdu nėštumas gali būti nutrauktas iki 9 nėštumo savaitės, chirurginiu būdu iki 12 nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaitės.

Gydytojas akušeris-ginekologas, pacientei paaiškindamas specialius medicinos terminus, atsižvelgdamas į pacientės amžių, sveikatos būklę, suteikia nenurodomojo pobūdžio informaciją apie galimybes gauti psichologo ir socialinio darbuotojo konsultaciją, nėštumo nutraukimo būdus, procedūros esmę, procedūros trukmę, grįžimo į įprastą veiklą galimybes, priežiūrą po procedūros, nuskausminimą, galimas komplikacijas, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jos apsisprendimui atlikti nėštumo nutraukimą, suteikia informaciją apie kontracepciją“, – Alfa.lt teigė ministerijos spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanskis.

Ministerijos teigimu, projektas buvo išsiųstas siūlymams visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Siūlymų projektui tobulinti buvo laukiama iki 2022 m. balandžio 27 d., „šiuo metu gauti siūlymai vertinami ir dėl kiekvieno jų bus priimtas sprendimas“.

2022 05 05 13:14
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt