antradienis, balandžio 13 d.
Metai su koronavirusu Lietuvoje: svarbiausios datos
Alfa.lt

Sekmadienį sukanka metai, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis. Nuo tada koronavirusinė infekcija (COVID-19) nustatyta beveik 197 tūkstančiams Lietuvos gyventojų bei nusinešė per 3,2 tūkst. gyvybių.

BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su koronaviruso plitimu šalyje, apžvalgą.

Ankstų 2020 metų vasario 28 dienos rytą buvo pranešta, kad Lietuvoje nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Jis į Lietuvą atkeliavo iš Italijos, Veronos, susirgo ten besilankiusi šiaulietė. Kovo 10 dieną patvirtinti dar du įvežtiniai užsikrėtimo atvejai Kaune. 

Kovo 14 dieną Lietuva atnaujino vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija kontrolę.

Kovo 16 dieną šalyje įvestas karantinas: smarkiai apribotos galimybės išvykti ir atvykti, uždarytos dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, uždrausti visi vieši renginiai, uždarytos švietimo įstaigos. Kitoms šalims taip pat įvedus griežtus kelionių apribojimus, dalis lietuvių įstrigo užsienio šalyse. Karantiną švelninti pradėta balandį.

Kovo 18 dieną užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis, kai žmogus užsikrėtė šalies viduje nuo iš Jungtinės Karalystės sugrįžusio artimojo.

Kovo 21 dieną Lietuvoje užfiksuota pirmoji mirtis nuo koronaviruso. Mirė senyvo amžiaus ukmergiškė.

Balandžio 6 dieną Lietuva pasirašė su tarptautinėmis finansų institucijomis sutartis dėl 1,5 mlrd. eurų skolinimosi valstybės iždo likvidumui užtikrinti.

Balandžio 10 dieną trims ilgojo Velykų savaitgalio dienoms įvestas draudimas vykti į kitus miestus.

Balandžio 15 dieną dėl koronaviruso plitimo grėsmės nuspręsta savaitei uždaryti Vilniaus rajone esantį Nemenčinės miestelį.

Balandžio 18 dieną privačios globos namuose „Klaipėdos hospisas“ pranešta apie 40 koronavirusu užsikrėtusių globotinių ir darbuotojų. Įstaiga vėliau sulaukė įvairių patikrinimų ir kritikos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pažeidimų, įstaiga susidūrė su dideliu personalo trūkumu.

Gegužės 15 dieną Baltijos šalių gyventojams atvertos vidaus sienos, sukuriant „kelionių burbulą“. Trijų valstybių premjerai paskelbė, kad šalys sėkmingai suvaldė pirmąją koronaviruso bangą. Ši tvarka galiojo iki rugsėjo 4 dienos, kai prasidėjus antrajai bangai vėl įvesta apribojimų.

Birželio 10 dieną pranešta, jog teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo. Rugpjūčio 3 dieną FNTT pranešė, kad tyrime dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi viršijus įgaliojimus pareikšti tuometei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ji kaltę neigia, bet pasitraukė iš pareigų.

Rugsėjo 11 dieną paskelbti populiacijos persirgimo koronavirusu tyrimo rezultatai. Jame dalyvavo perpus mažiau žmonių nei tikėtasi – 3 tūkstančiai. Jų rezultatai parodė, kad persirgo nuo 1,3 iki 2,8 proc. šešių savivaldybių gyventojų.

Rugsėjo 23 dieną Vyriausybė apsisprendė įsigyti visas potencialias COVID-19 vakcinas, dėl kurių derėjosi Europos Komisija. Tuomet skaičiuota, kad tam gali prireikti 125 mln. eurų. Ministrų kabinetas siūlė šį klausimą spręsti Valstybės gynimo taryboje, bet Prezidentūra siūlymą atmetė.

Lapkričio 4 dieną Vyriausybė nusprendė įvesti antrąjį karantiną. Uždaryti barai, kavinės, restoranai, uždrausti vieši renginiai, įvestas privalomas kaukių dėvėjimas. Šis karantinas tęsiasi iki šiol.

Lapkričio 25 dieną Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pranešė, jog daugumos COVID-19 tyrimams reikalingų medžiagų pagal buvusias testavimo apimtis neužteks iki Kalėdų. Dėl šios priežasties laboratorija nusprendė jas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Šį sprendimą kritikavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirkimams pavykus, paskelbta, jog rizikos dėl priemonių trūkumo neliko.

Lapkričio 26 dieną COVID-19 užkratas nustatytas Jonavos rajone esančiame įmonės „Danmink“ ūkyje laikomoms audinėms, tai buvo pirmasis toks atvejis Lietuvoje. 

Gruodžio 7 dieną premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė dar sugriežtino karantiną – sustabdytas moksleivių mokymasis mokyklose, uždrausti daugiau nei dviejų šeimų kontaktai, sugriežtinti ribojimai prekybos vietose.

Gruodžio 10 dieną pranešta apie jauniausią nuo COVID-19 mirusį žmogų – 27-erių metų vyrą. Medikai teigė, kad ilgai su liga kovojęs vyras neturėjo jokių gretutinių ligų, kurios būtų galėjusios lemti tokią sunkią eigą.

Gruodžio 13 dieną naujoji premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės situacijos nusprendė sugriežtinti karantiną, nurodė uždaryti daugumą parduotuvių, kirpyklų, apribotas žmonių judėjimas.

Gruodžio 18 dieną nustatytas iki šiol didžiausias paros atvejų skaičius: 3887.

Gruodžio 25 dieną patvirtintas iki šiol didžiausias paros mirčių nuo COVID-19 skaičius: 62.

Gruodžio 27 dieną nuo koronaviruso Lietuvoje paskiepyti pirmieji medicinos darbuotojai.

Gruodžio 29 dieną Sveikatos apsaugos ministerija pranešė radusi 804 neapskaitytas mirtis, susijusias su COVID-19: 324 mirtis nuo koronaviruso ir 480 sirgusiųjų COVID-19 mirčių dėl kitų priežasčių.

Sausio 12 dieną Lietuvos Seimas dėl pandemijos pirmą kartą surengė nuotolinį plenarinį posėdį.

Sausio 28 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje paskiepytų prioritetinėms grupėms nepriklausančių 20 žmonių. Dar keturi tokie atvejai nustatyti Šilalės rajono ligoninėje bei UAB „Ambulansas“, dėl jų perduota spręsti dėl administracinės atsakomybės.

Vasario 1 dieną Lietuvoje patvirtintas užsikrėtimas Jungtinėje Karalystėje plintančia koronaviruso atmaina, vasario 24 dieną nustatyta dar 11 britiškosios atmainos atvejų.

2021 02 28 13:02
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt