penktadienis, liepos 30 d.
Ministrė gina pataisas dėl migrantų
BNS
VRM
Ministrė Agnė Bilotaitė akcentuoja, jog tai nėra įprasta migracijos krizė, o tikslingai vykdomi hibridinės agresijos prieš Lietuvą veiksmai.

Seime priimtos pataisos, susiaurinančios į Lietuvą atvykusių migrantų teises, gina valstybės ir nacionalinio saugumo interesus, tačiau užtikrina ir migrantų teisę į gynybą, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministerija šią poziciją antradienį išplatino reaguodama į kritiką ir nuogąstavimus dėl migrantų teisių užtikrinimo.

Pasak ministerijos, įstatymo pakeitimais nėra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ir yra užtikrinama užsieniečių teisė į teisminę gynybą.

Vidaus reikalų ministerija teigia, jog nuolat augantis užsieniečių, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną, o juos nustačius – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, skaičius lėmė, kad kuo skubiau būtų įteisintos nuostatos, kurios užtikrintų greitesnį prašymų nagrinėjimą ir suteiktų migracijos pareigūnams įgaliojimus operatyviai bei veiksmingai nagrinėti didelius prašymų kiekius.

„Reaguodami į tai, privalėjome keisti tam tikras įstatymų nuostatas ir taip užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų“, – pranešime teigia A. Bilotaitė.

Ji akcentuoja, jog tai nėra įprasta migracijos krizė, o tikslingai vykdomi hibridinės agresijos prieš Lietuvą veiksmai.

„Lietuva yra teisinė valstybė ir visomis išgalėmis siekia užtikrinti nacionalinės ir tarptautinės teisės laikymąsi žmogaus teisių srityje. Tačiau ekstremali situacija dėl masinio neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Lietuvai kelia didelius iššūkius. Mūsų valstybė saugo išorinę Europos Sąjungos sieną, todėl esame priversti imtis neatidėliotinų veiksmų nacionaliniu lygiu“, – sako ministrė.

Ministerija pabrėžia, kad kiekviena valstybė, atsižvelgdama ir į tarptautinius įsipareigojimus, turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą, buvimą ir išsiuntimą. 

Jos teigimu, priimtomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis užtikrinama, kad tam tikros teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos ir tik tuomet, kai jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, o valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama viso proceso metu.

Be to, užsieniečiui būtų garantuojama teisė į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis sąlygomis. Įstatyme taip pat nustatyta, kad pažeidžiamiems asmenims prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka. 

Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui labai svarbu užtikrinti greitą prašymų nagrinėjimo procedūrą, nes priešingu atveju bus susiduriama su apgyvendinimo vietų problema, išlaikymu, teisių užtikrinimu. Ilgas prašymo nagrinėjimo procesas taip pat nepalankus ir pačiam užsieniečiui, nes kol neišspręsta jo teisinė padėtis, tol jis negali gyventi visaverčio gyvenimo.

„Pabrėžiame, kad priimtame įstatyme yra užtikrinama asmenų teisė į teisminę gynybą: nustatoma skundų dėl neigiamų prieglobsčio prašymo sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente (jei toks skundas būtų teikiamas) ir šio sprendimo apskundimas apygardos administraciniam teismui“, – teigiama pranešime.

Be to, kiekvienas prieglobsčio prašymas nagrinėjamas individualiai ir kiekvienu atveju įgyvendinamas tarptautinėje teisėje įtvirtintas negrąžinimo principas – neišsiųsti ir negrąžinti asmens (net jei jis yra neteisėtai atvykęs migrantas) į valstybes ar jų pasienio teritorijas, kuriose jiems grėstų persekiojimas, mirties bausmė, kankinimas arba kitoks nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys ar baudimas. 

„Taigi, priimtais įstatymo pakeitimais nėra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos, nustatančios, kad su prašytojais susijusius priimtus sprendimus būtų galima apskųsti pagal nacionalinę teisę nustatyta tvarka ir turi būti suteikta galimybė kreiptis į teisminę instituciją“, – teigia ministerija.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau antradienį kritikavo šias pataisas, teigdamas, jog Seimas išmetė į šiukšlių dėžę migrantų žmogaus teises, todėl šalies vadovas svarsto ir šių pataisų veto galimybę.

„Dabartinė Seimo valdančioji dauguma savo retorikoje kas trečią žodį vartoja „žmogaus teisės“. Įdomu tai, kad priimant šį įstatymą žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę, nes migrantai palikti be jokių žmogaus teisių, jie net neturi apeliacijos galimybės pagal tą įstatymą. Tad tikrai keista, kad tokia kryptimi nuėjo Seimas“, – kalbėjo P. Mačiulis. 

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitinka su valdančiųjų atstovais aptarti šių pataisų.

Seimas dėl migrantų, kertančių šalies sieną iš Baltarusijos, anplūdžio sušauktoje neeillinėje sesijoje praėjusią savaitę nutarė sutrumpinti migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras, apribojo jų teises į sprendimų apskundimą, laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje.

Pataisomis susiaurintos kitos jų teisės, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 07 20 16:33
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt