penktadienis, spalio 30 d.
Misija įmanoma: kur ir už kiek nukeliauti Lietuvoje su vaikais, nerizikuojant užsikrėsti koronavirusu
Alfa.lt

Pandemijai gerokai pakoregavus vasaros kelionių planus, teko pasukti galvas organizuojant alternatyvias vienadienes išvykas šeimai. Rengiamame straipsnių cikle papasakosiu, kur ir už kiek su vaikais galima nukeliauti Lietuvoje, vengiant didelių susibūrimų.

Pradėję svarstyti kelionių kryptis iš Vilniaus, turėjome tikslą, kad kelionė truktų vieną dieną ir nebūtų pernelyg perkrauta lankytinų vietų: dešimtmečiai dvyniai turi stebuklingą savybę išsidūkti pirmą dienos pusę, o paskui išvargę sliūkinti iš paskos be jokio džiaugsmo.

Viena pirmųjų minčių – Kauno zoologijos sodas. Puiku, imam. Į Kauną iš sostinės kiekvieną dieną važiuoja net keli traukiniai, kelionės trukmė – apie pusantros valandos. Priklausomai nuo išvykimo laiko, antros klasės bilietas suaugusiam kainuos apie 5,6 euro. Vaikams – pusė kainos. Svarbu, kad perkant bilietus ir kelionės metu reikia turėti vaikų moksleivio pažymėjimus arba kitus dokumentus – mažiesiems iki 7 metų bilietas bus nemokamas, o moksleiviams suteikiama 50 proc. nuolaida.

Vos pradėjusi organizuoti išvyką, apie Kauno zoologijos sodą iš aplinkinių prisiklausiau nelabai gražių atsiliepimų: esą sodas per mažas, nepalyginsi su kaimyninėje Rygoje esančiu: Kaune esą gyvūnai nuvargę, aplinka skurdoka.

Sutikite, ne pačios geriausios rekomendacijos. Tam atvejui, jei visgi blogiausi atsiliepimai pasitvirtintų, suradau kelias alternatyvias vietas, ką galima šeimai su vaikais pamatyti Kaune.

Planui Bė buvo pasirinktas Vytauto Didžiojo karo muziejus: vaikams patinka įvairios istorinės, ypač karinės, pramogos, tai tikrai žinau. Vienos lauko šventės metu net buvo išsiprašę, kad kariai juos išteptų maskuojamuoju grimu, kurį paskui šveičiau nuo jų visomis įmanomomis priemonėmis ir vis vien kitą dieną į mokyklą teko eiti vietomis dar šiek tiek užsimaskavusiems.

Buvo svarstymų ir apie Tado Ivanausko muziejų, šis variantas man patiko labiau, nes jau buvau paruošusi su gyvūnais susijusių edukacinių žaidimų zoologijos sodui, bet šis variantas buvo sutiktas be didelio entuziazmo, nes „nu maaam, mes su klase jau ten buvome“. Bandžiau paaiškinti, kad šįkart bus įdomiau nei su klase, bet atidėjau Gamtos muziejų į planą Cė.

Kelionė traukiniu

Kažkaip netyčia taip išėjo, kad dar ryte pasvarstę, jog vaikai galėtų mažiau laiko praleisti prie išmaniųjų įrenginių, netyčia mintį materializavome. Dvyniai, išgirdę apie Zoologijos sodą, pamanė, kad atradome kokį mažą kontaktinį Vilniuje, ir kaip susitarę nepasiėmė telefonų.

Tyliai kikenau į ūsą, supratusi apie netyčinę skaitmeninę detoksikaciją, bet pasidarė nelabai juokinga, kai vos prasidėjus kelionei kas penkias minutes teko girdėti klausimus „kada atvažiuosime?“ ir „kodėl taip ilgai?“

Ir gudri višta uodegą įsidilgina: teko suktis iš padėties prisigalvojant žaidimų: „suskaičiuok, kiek namukų pravažiuosime iki kito sustojimo“ ir pan. Kaune nupirkome vaikams knygas, tad važiuojant atgal jau buvo gerokai ramiau.

Kaunas

Nežinau, ar čia tik mums taip pasisekė, ar tai toks kaunietiškas svetingumas, bet vos išlipus stotyje buvau apšaukta spaudos kiosko darbuotojos, kad nežinau, kaip nusipirkti viešojo transporto bilietą.

Maždaug savi žino, o svetimiems čia nėr ko valkiotis. Pagal planą į Kauno zoologijos sodą nuo stoties važiuoja tiesioginis autobusas, tačiau bilietų iš vairuotojo įsigyti neįmanoma. Kiosko darbuotoja, lyg kankinama, nenoromis pro dantis iškošė, kad galime pirkti viešojo transporto korteles arba atsisiųsti programėlę „Žiogas“. Tai irgi nebuvo labai variantas, nes vaikai namuose paliko telefonus.

Tai štai – taksi iki Zoologijos sodo nuo stoties kainuoja apie 2 eurus, kaip besuksi, keturiems tai labiau apsimoka, nei bandyti kažką įdiegti į telefonus ar pirktis korteles, kurių niekada nepanaudosime.

Zoologijos sodas taiko lanksčią kainų politiką: suaugusiam bilietas kainuoja 6,4 euro, vaikams nuo 5 iki 16 metų – 3 eurai. Tačiau yra šeimos bilietai – dviem suaugusiems ir dviem vaikams toks kainuoja 15 eurų, turintiems daugiau vaikų – 17, mažyliai iki 5 metų įleidžiami nemokamai.

Kartu mums pasiūlė įsigyti pigesnius bilietus į Tado Ivanausko muziejų. Nusprendėme nepirkti ir paskui supratau, kad tai buvo gera mintis: nusilakstę dvyniai jau nebūtų patempę dar vieno reginio, o tampyti juos per jėgą tikslo neturėjome.

Zoologijos sodas

Pradėsiu nuo to, kad tikrai nebuvo taip baisu, kaip tai buvo nupiešusi mano vaizduotė. Ne safaris, kur liūtai laksto laisvi ir prieina prie lankytojų lyžtelti rankų, bet ir tikrai ne narvų prigrūsta gyvūnų daugykla.

Vos užėjus į teritoriją pasitinka kavinė, kuri skelbia, kad turi net dienos pietų pasiūlymų, tačiau neatrodo labai veikianti. Čia toks svarbus momentas pažymėti, nes vėliau, einant trasa, dar bus viena vieta, kur galima užkąsti, tačiau ten parduodamos tik spurgytės ir kava.

Žinau, kad čia galima burbėti, jog ne valgyti atvažiavome, tačiau vaikai turi supergalią užsimanyti maisto čia ir dabar, o jo negavę dar didesnę supergalią pradėti zyzti.

Nepatingėjus iš namų pasiimti užkandžių, visoje zoologijos sodo teritorijoje yra nemažai įrengtų staliukų, kur galima prisėsti. Keptos vištos folijoje nesivežiau, bet arbatos termose turėjau, o palaksčius gamtoje labai pravertė ir sumuštiniai, nors dar važiuojant iš namų abu veikėjai zyzė, kad „tikrai nevalgysim“, nes „ką, mes mažiukai, nepakentėsim?“

Nors lankytojų net savaitgalį čia tikrai nelabai tiršta, gyvūnai kartais slapstosi ir nepuola linksminti susirinkusių kaip meškos cirke. Ta yra visiškai normalu. Buvau paruošusi estafetę su klausimais iš gamtos, tai ta papildoma atrakcija labai suveikė – dvyniai lakstė nuo aptvaro prie aptvaro, rinkdami informaciją klausimams bei mįslėms atsakyti ir skaitė informacines lenteles.

Visas Zoologijos sodas patogiai išplanuotas – perkant bilietus duodamas žemėlapis, kuriuo lengva naudotis. Aptvarai gan dideli, kad šiems būtų kur apsisukti, tačiau ne tokie milžiniški, kad jų neįmanoma būtų išvysti. 

Tarp gyvūnų yra labiau socialesnių – žirafa kišo nosį vos ne į fotoaparato objektyvą, o gepardas nepažadinamai snaudė ir nelabai jam rūpėjo, kad kažkas atėjo pasižiūrėti. Labiausiai pagailo jūrų liūto, kuris davėsi ratais tokiame ankštokame jam baseinėlyje.

Tigras apgyvendintas aptvare, kurį pasižiūrėti galima tik per stiklą. Tai irgi svarbus momentas, mat viešose vietose vis dar reikia dėvėti kaukes, tad norint pamatyti liūtą, žuvytes ir roplius kaukes visgi teks užsidėti ir vaikams.

Dalis Zoologijos sodo įsikūrusi nuokalnėje – ten apgyvendinta fotogeniškoji žirafa, keli labai judrūs kanopiniai ir „Hario Poterio pelėda“ (taip ją praminė vaikai dėl baltos plunksnų spalvos“.

Keliaujantiems su vežimėliu gali būti sudėtinga įveikti gana statų kalną, į kurį tėvai net įsiręžę stumia vaikų transporto priemones. Tai pagalvokite, ar taip labai jums tos žirafos reikia, nes įspėjau.

Susumavusi kelionės įspūdžius galiu pasakyti, kad Kauno zoologijos sodas yra visiškai tobulai kompaktiškas – yra vietos kur vaikams išsilakstyti, jis nei per didelis, nei per mažas, idealiai tinka pusdienio pasibuvimui gryname ore ir edukacijai.

Kelionės kaina keturiems asmenims: 52 eurai. Papildomai kainuos pietūs kavinėje ir funikulierius, jei norėsite juo pasivažinėti (jis visai šalia Zoologijos sodo).

Jau planuojame kitą išvyką: draugė pašnibždėjo, kad prie Molėtų yra smagus technikos muziejus, kur tėvai galės prisiminti, kaip jų vaikystėje atrodė viešasis transportas, o vaikai dūkti kiek gali ir net įlipti „pavairuoti“ eksponatų. 

2020 10 03 14:27
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt