ketvirtadienis, rugpjūčio 5 d.
Mitinge prie Seimo reikalaujama atstatydinti G. Landsbergį dėl nemokšiškumo, valdantieji teigia, jog protestuotojai dirba A. Lukašenkai
Domantas Katelė
Alfa.lt
Mitingas prie Seimo

Prie Seimo mitinguoti susirinkę Nacionalinio susivienijimo ir šeimų sąjūdžio atstovai siekia, kad būtų atstatydintas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, o su pabėgėliais būtų kovojama aršiai – priimami tik bėgantys nuo karo, o ekonominiai migrantai – grąžinami į savas šalis. Valdantieji tikina priešingai – jau tris dešimtis metų yra laikomasi vieningo diskurso užsienio politikoje, kurio nederėtų atsisakyti.

G. Landsbergį atstatydinti, o priimti  tik bėgančius nuo karo

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas teigia, kad reikalavimas atstatydinti G. Landsbergį kilo iš nekompetencijos ir prastai atliekamo darbo užsienio politikos srityje: „G. Landsbergio atsistatydinimas yra svarbus, bet tikrai ne pagrindinis mūsų reikalavimas. Politikoje dalyvauju nuo sąjūdžio laikų, galiu tvirtai pasakyti – tokio nekompetentingo ir nekvalifikuoto užsienio reikalų ministro ir tokios nemokšiškos, diletantiškos ir net nusikalstamos užsienio politikos dar neteko regėti. Kažkieno užsakymu buvo įsikišta į Baltarusijos reikalus pačiu akivaizdžiausiu būdu, žinant, kad atsakas, ne tik ekonominis, bet ir šitas, gali ateiti bet kurią akimirką. Darant tokius dalykus reikia turėti elementaraus sveiko proto.“

V. Radžvilas išskiria ir kitą mitingo tikslą – nustatyti tinkamą politiką pabėgėlių atžvilgiu. Jo teigimu, dabartinis diskursas lems, kad esmingai keisis Lietuvos politinė, ekonominė, kultūrinė ir demografinė situacija.

„Kitas mūsų siekis yra labai paprastas – sąjūdžio kelto reikalavimo prieš 30 metų atkartojimas. Jokiu būdu, Lietuva neturi tapti pereinamuoju kiemu ir Lietuvoje neturi būti leidžiama sisteminga masinė kolonizacija, kuri iš pagrindų keičia demografinį, kultūrinį, ekonominį ir politinį šalies veidą. Tokios politikos padarinius mes jau buvome patyrę 50 metų prie sovietų. Galiausiai mes tokius padarinius nesunkiai numatėme, kai sužinojome, kad Angela Merkel kartoja tokį sovietinį eksperimentą.

Yra akivaizdu, kad Vakarų Europos šalys susiduria su neišsprendžiamomis problemomis, tai norime, kad Seimas prisimintų, kad jis yra Lietuvos valstybės Seimas ir pasirūpintų šalies nacionaliniais interesai ir valingai pasakytų, kad nelegali emigracija nebus įgyvendinama, mes su tuo nesitaikstysime ir valstybė ras būdų iš šalies išprašytų tų, kurie patenka nelegaliai. Turi būti aiškiai pasakyta, kad Lietuva priima tikrus pabėgėlius, iš kertančių Lietuvos sieną, kol kas neteko girdėti nei apie vieną asmenį, kuris atitiktų pabėgėlio statusui keliamus kriterijus. Tai yra arba Aliaksandro Lukašenkos režimo suklaidinti žmonės, arba lengvo gyvenimo ieškotojai“, – tikina V. Radžvilas.

Jis prideda, kad atskirti ekonominį pabėgėlį, nuo karo, yra labai paprasta. V. Radžvilas remiasi tarptautiniais teisės aktais, kuriais sakoma, kad karo pabėgėliai turi apsistoti artimiausioje saugioje šalyje.

„Problema yra daug paprastesnė – visos konvencijos sako, kad jeigu žmogus yra pabėgėlis, jis gauna prieglobstį pirmoje saugioje šalyje. Aš nežinau, ar į Lietuvą įmanoma patekti per Rytų pasienio punktus, aplenkiant Ukrainą ir Baltarusiją, kurios pagal kriterijus yra saugios šalys.

Yra labai lengva kiekvienu konkrečiu reikalu išsiaiškinti ir įsitikinti, kad tai yra tikrai pabėgėlis. Jeigu tai yra tikras pabėgėlis, aš būčiau pirmas, kuris pasakytų Welcome to Lithuania“, – pabėgėlius sveikinti pasiruošęs V. Radžvilas.

Paklaustas apie tai, kad prezidento Gitano Nausėdos pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra beveik identiška G. Landsbergio, V. Radžvilas tikina, kad tą padėtų išspręsti sutelkta jėga prezidento rankose: „Jeigu kalbame apie prezidentą, tai jis turi suprasti, kad jeigu jis jau yra šalies vadovas, o užsienio politika yra jo atsakomybės sritis, jis turi ryžtingai užsienio reikalų ministrui pasakyti, kad nuo šiol užsienio politiką formuos prezidentas. Ir tada jis privalėtų aiškiai ir tvirtai suformuoti principus, kuriais ta politika yra grindžiama.“

Ž. Pavilionis: protestuojantys – marginalai, kurie padeda autoritarams

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad mitinguojantys prie Seimo, sąmoningai arba nesąmoningai, tarnauja A. Lukašenkos ir Vladimiro Putino interesams: „Jų veiksmai, kadangi jie yra labai smarkiai reklamuojami sputnike ar Baltarusijos režimo oficialiose tribūnose. Jie yra naudingi tiems režimams. Mūsų tikslas yra priešingas – kad būtų įtvirtinta laisvė.“

Jis prisimena, kad toks valstybės pareigūnų diskursas užsienio politikoje egzistuoja jau seniai – nuo pat nepriklausomybės. Tad Ž. Pavilionis tikina, kad tokie siūlymai ar mitingai atrodo šiek tiek keistai: „Lietuvoje visada buvo marginalių jėgų, kurios priešinosi užsienio politikos tęstinumui. Parama demokratijai, laisvei, ji visada buvo mūsų užsienio politikos prioritetas. Nuo Valionio laikų iki Linkevičiaus laikų, kada buvo pasirašyti asociacijos sutarimai, kurie įtvirtina reformų, demokratijos ir laisvės tvirtinimo kelią, iki paskutiniųjų praeitos valdžios kadencijų, kada įvyko revoliucija Baltarusijos gatvėse, tada vienbalsiai per neeilinį posėdį nusprendėme pavadinti A. Lukašenkos režimą nelegitimiu.“

Anot URK vadovo, Lietuva dėl savo griežtos pozicijos sulaukia ir tarptautinio pripažinimo. Tai, pasak Ž. Pavilionio, yra itin naudinga Lietuvai – čia atvyksta pasaulio lyderiai – Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti.

„Praėjusią kadencija ministras Linkevičius ėmėsi ryžtingų žingsnių priimant opozicijos lyderę Vilniuje. Už tai Lietuva pelnė visuotinį, pasaulinį pripažinimą. Man kai kurie vokiečių diplomatai sakė, kad jūs net neįsivaizduojate kokią pagarbą pelnėte už šį žingsnį. Tą parodė ir lyderių elgesys – nemanau, kad pas mus būtų apsilankęs prezidentas E. Macronas ar kanclerė A. Merkel susitiktų su Svetlana Cichanouskaja. Tai pasiekė G7 (Didžiojo Septyneto – alfa.lt) lygį, pakeitė Europos Sąjungos politiką, to nebūtų buvę be Lietuvos veiksmų – tai buvo remiama visų politinių jėgų Seime“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.

Parlamentaras vienareikšmiškas – tokia Lietuvos politika užsienio reikaluose leidžia pradėti galvoti apie demokratišką kaimynystę. Tai, pasak Ž. Pavilionio, yra ilgalaikis Lietuvos tikslas, kuris sukurs saugesnę geopolitinę situaciją.

„Jau 30 metų mes laikomės laisvės gynybos, su tam tikrais niuansais, kurie atsiranda valdžiai pasikeitus, bet vis tiek dirbame vieningai. Tas pats mūsų prezidentas turėjo abejonių mūsų užsienio politikos klausimais, kaip ir buvę prezidentai, bet dabar visos institucijos veikia viena kryptimi. Autokratijos siekia kitokio tikslo – Vladimiras Putinas yra sumąstęs gal net šį rudenį jau inauguruoti sąjunginę valstybę, aneksuoti šalį.

Kai kurie marginalai, kurie protestuoja prie Seimo, jie stovi režimo pusėje ir remia laisvės uždarymo tikslus – tai prieštarauja mūsų strateginiams interesams. Turime siekti, kad turėtume stabilų, nekariaujantį kaimyną, tautą, su kuria šimtmečius gyvenome kartu, kuri nežvangintų ginklais, nestatytų atominių monstrų, neorganizuotų karinių pratybų ar hibridinių atakų migrantais“, – neabejoja Ž. Pavilionis.

2021 07 13 16:08
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt