ketvirtadienis, rugpjūčio 18 d.
„Naudingi idiotai“ ir kaip juos gano rusų žvalgyba: pasinaudoja kvailiu ir šveičia į šiukšliadėžę
Aidanas Praleika
BNS
A. Paleckis nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, o kitus jo bendražygius VSD laiko grėsme nacionaliniam saugumui.

Kilus pasipiktinimui dėl Algirdo Paleckio bendražygės Erikos Švenčionienės vizito į Maskvą, kur ji dergė Lietuvą, daugelis ėmė kelti klausimą, ar tokie asmenys neturėtų būti baudžiami už veikimą prieš mūsų valstybę ir veikiausiai darbą Rusijos slaptosioms tarnyboms.

A. Paleckis yra už grotų kaip tik dėl šnipinėjimo, t. y. darbo Rusijos žvalgybai. Kiti jo bendražygiai, ne kartą lankęsi Minske, o dabar ir Maskvoje, tokių kaltinimų bent jau kol kas nesulaukė.

Alfa.lt aiškinosi, kaip Rusijos žvalgyba dirba su kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, marginaliais politikais ir visuomenininkais, kokie metodai taikomi jiems valdyti ir nukreipti norima linkme bei kaip tokie veikėjai finansuojami.

„Naudingų idiotų“ yra visur ir visada

Terminas „naudingas idiotas“ reiškia asmenį, kurio įsitikinimus išnaudoja tam tikro tikslo siekianti pusė ir yra priskiriamas Vladimirui Leninui, nors tyrinėtojai taip ir nesurado nė vieno tai liudijančio dokumento.

Britų literatūroje jis aptinkamas net 1864 m., o tai reiškia, kad autorystės priskyrimas V. Leninui yra neteisingas. Nepaisant to, šiais laikais V. Lenino versija vis dar yra pati populiariausia.

Su sovietais ir Rusija siejama termino interpretacija paplito Šaltojo karo metais. Bene pirmas kartas, kai jis paminėtas tokiame kontekste, – 1948 m. Italijos rinkimai. JAV žiniasklaidoje jis taikytas Italijos komunistų partijai ir ją rėmusiems socialdemokratams. 1955 m. „naudingais idiotais“ vėl vadinti italai, prijaučiantys komunistams, o 1958 m. šias etiketes pelnė net kai kurie Italijos krikščionių demokratų politikai.

Terminas „įtakos agentas“ dažnai netinkamas marginalų atveju ir ne kiekvienas „naudingas idiotas“ būtinai dirba Rusijos žvalgybai.

„Naudingais idiotais“ pokariu vadinti ir Jugoslavijos demokratai, sutikę bendradarbiauti su komunistiniu Josifo Bros Tito režimu. Šaltojo karo metu „naudingo idioto“ vardas vartotas itin plačiai ir geografiškai plito nuo Lotynų Amerikos prokomunistinių politikų iki Europos ir Japonijos kairiųjų partijų bei intelektualų. Sykį konservatyvūs oponentai taip pavadino netgi JAV prezidentą Ronaldą Reaganą už tai, kad jis pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės kontrolės sutartį su sovietais.

Paplitusi nuomonė, kad „naudingi idiotai“ savaime laikytini užsienio žvalgybos agentais. Tokie teiginiai marginalių veikėjų atžvilgiu dažnai skamba Lietuvoje. Teigiama, kad prorusiškai nusiteikę veikėjai yra įtakos agentai. Tačiau terminas „įtakos agentas“ netinkamas marginalų atveju ir ne kiekvienas „naudingas idiotas“ būtinai dirba Rusijos žvalgybai. Lietuvos atveju tokie žmonės veikiau yra tik patogus ir pigus įrankis kelti šaršalą valstybėje ir kiršinti visuomenę.

Surasti kvailį

Kaip iš tiesų rusų žvalgyba dirba su marginaliais aktyvistais, Alfa.lt teiravosi Valstybės saugumo departamento veterano, anksčiau ėjusio aukštas pareigas Kontržvalgybos valdyboje. Dėl suprantamų priežasčių pareigūnas nenorėjo atskleisti savo tapatybės, tačiau sutiko detaliai paaiškinti, kaip veikia „naudingų idiotų“ panaudojimo schemos.

Aštriu protu nepasižyminčių, tačiau labai iniciatyvių ir aktyvių žmonių galima rasti bet kurioje visuomenėje. Rusų šnipams nereikia jų „kurti“ ar „auginti“. Kaip paaiškino Alfa.lt pašnekovas, pakanka stebėti viešąją erdvę, o pastaraisiais metais – socialinius tinklus.

„Tarkime, aš feisbuke kelis kartus parašau, kad nuo Lietuvos turėtų atsiskirti kažkuris regionas. Atsiranda žmonių, mane palaikančių komentaruose. Rusų žvalgyba tai pastebi ir įvertina, ar mane būtų galima panaudoti kokiam nors tikslui, pavyzdžiui, kelti neramumus“, – sakė buvęs VSD pareigūnas.

Tokie žmonės Lietuvoje neturi beveik jokios įtakos, jau nekalbant apie galimybes patekti į valdžią. Tačiau kelti bent jau dalies visuomenės nepasitenkinimą jie gali.

Pasak jo, Rusijos žvalgyba puikiai suvokia, kad tokie žmonės Lietuvoje neturi beveik jokios įtakos, jau nekalbant apie galimybes patekti į valdžią. Tačiau kelti bent jau dalies visuomenės nepasitenkinimą jie gali. Šiuo atžvilgiu žvalgybai patogu tai, kad nereikia ieškoti konkrečiai ideologijai atstovaujančių žmonių. Nesvarbu, ar žmogus pasisako prieš valdžią, ar prieš gėjų santuokas, ar kovoja už dar kokius nors savo idealus. Svarbu, kad jis tai darytų garsiai ir agresyviai – bet kurios pažiūros tinkamos, jei tik gali kelti sumaištį.

„Visose visuomenėse problemos yra tos pačios – skurdas, nelygybė, sveikatos apsauga, pensijos ir bet kas kitas. Viskas tinka, kas įaudrina žmones. Man net keista, kad neatsirado aktyvistų, rengiančių masinius protestus po skandalo su matematikos egzaminais. Turbūt rusai pernelyg užsiėmę Ukraina ir šio varianto neatidirbo. Puikiausiai buvo galima surinkti kažkiek piktų tėvų, kaltinančių valdžią ir reikalaujančių jos atsistatydinimo“, – svarstė VSD veteranas.

Geriausias draugas

Dar vienas savitas žvalgybos darbo su marginalais aspektas – iš jų nedaromi agentai klasikine žodžio prasme. Joks žvalgas neverbuos emociškai nestabilaus, o galbūt net ir psichikos sutrikimų turinčio žmogaus. Toks žmogus yra iš esmės nekontroliuojamas, o tai savo ruožtu kelia rizikas, kurių žvalgas negali prisiimti.

Todėl taikomas kitas būdas – „draugystė“ su rėksniais. Tinkamą asmenį identifikavęs šnipas stengiasi su juo susidraugauti, giria jo „teisingas“ pažiūras ir skatina veikti aktyviau. Žmogui neduodami nurodymai ir netgi pasiūlymai, o nejučia brukamos tam tikros idėjos, kurias jis laikys savo paties sugalvotomis.

„Paprastai tokie žmonės nepasižymi guviu protu ir būtinai priims subtiliai pakištą mintį. Ne tik priims, bet ir didžiuosis, kad tai jie patys sugalvojo. Žvalgo darbas – girti žmogų ir nuostabias „jo“ idėjas bei visokeriopai skatinti savimylos jausmą“, – aiškino buvęs pareigūnas.

Paprastai tokie žmonės nepasižymi guviu protu ir būtinai priims subtiliai pakištą mintį. Ne tik priims, bet ir didžiuosis, kad tai jie patys sugalvojo.

Panašiai daroma ir pačioje Rusijoje. Vienas to pavyzdžių – dabar jau liūdnai pagarsėjęs baikerių klubas „Naktiniai vilkai“. Pasak Alfa.lt pašnekovo, iš pradžių jaunimas buriamas į nekaltą bendrus pomėgius turinčių žmonių būrelį, o jau vėliau jiems įperšama ideologija.

„Taip pat galima prireikus panaudoti radikalų grupes. Jų agresija skatinama, nes to reikia saugumo tarnyboms. Jie gauna leidimą deklaruoti, ką tik nori. Ką besakyti, taip buvo ir su kai kuriais Sąjūdžio žmonėmis. KGB juos skatino įsitraukti į nepriklausomybės judėjimą ir kuo garsiau ir drąsiau reikšti savo nuomonę. Lengva būti drąsiam, kai turi leidimą“, – sakė kontržvalgybos veteranas.

Pigus įrankis

Marginalai nuo įtakos agentų skiriasi tuo, kad pastarieji yra labai vertingi ir savo vaidmeniui ruošiami labai ilgai. Į juos nuo jaunystės investuojamos jėgos ir pinigai, padedantys įgyti gerą išsilavinimą ir lipti karjeros laiptais. Jei pasiseka, įtakos agentas gauna aukštas pareigas, kuriose priimami valstybei svarbūs sprendimai, ir tampa toks vertingas, kad geriausi jų net neverčiami „kadriniais“ agentais.

Tuo metu rėksniai marginalai neverti ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir parengimo. Vienintelis dalykas, ko iš jų tikimasi, – sutelkti kuo daugiau bendraminčių ir kuo garsiau ir kuo ilgiau kurstyti nesantaiką.

„Norint pasiekti kuo stipresnį rezultatą, žvalgyba gali mėginti vienyti įvairias marginalias grupuotes ir „auginti“ jiems bendrą lyderį. Tačiau tai rizikinga, nes reikalauja didesnio įsikišimo ir didesnio finansavimo, kas gali patraukti Lietuvos kontržvalgybos dėmesį. Todėl žvalgybos karininkas stengsis užimti tokią poziciją, kuri būtų nematoma iš šono. Jis ne bendražygis, o draugas, niekaip nedalyvaujantis organizacijos veikloje“, – dėstė Alfa.lt pašnekovas.

Na, susirinko žmonės vieną kartą, kitą, o paskui ima svarstyti, kiek kainuoja benzinas, kad į mitingą Vilniuje nuvažiuotų. Taip entuziazmas ir dingsta.

Finansinę paramą žvalgyba, žinoma, gali teikti, tačiau tai turi daryti taip pat subtiliai, kaip ir įpiršinėti idėjas. Žvalgas neduos pinigų, sakydamas, kad jie yra iš Rusijos, o sukurps kokią nors įtikinančią istoriją, pavyzdžiui, kad juos perdavė pažįstamas Lietuvos verslininkas, besižavintis „naudingo idioto“ darbais, bet negalintis to daryti atvirai. Tokių schemų privalumas yra tas, kad neramumų kurstytojai niekada nesupras, kad dirba Rusijos naudai. Dauguma jų šventai įsitikinę, kad veikia išskirtinai Lietuvos labui.

„Rėksnių sambūriai paprastai išsikvepia. Finansuoti juos nuolat pernelyg pavojinga, o neturėdami pinigų, jie nebegali patraukti žmonių. Na, susirinko žmonės vieną kartą, kitą, o paskui ima svarstyti, kiek kainuoja benzinas, kad į mitingą Vilniuje nuvažiuotų. Taip entuziazmas ir dingsta. O autobusams pinigų nebėra, nes niekas nebenori daugiau kreipti į save dėmesio, skirdamas paramą. Beje, šiuo metu rusai turi, kur išleisti pinigus ir be mūsų marginalų“, – aiškino buvęs pareigūnas.

Draugas, kol naudingas

Neramumus ir riaušes keliančios grupės sulaukia neigiamos reakcijos ir be įtarimų sąsajomis su Rusijos žvalgyba. Socialiniuose tinkluose pasipila raginimai juos suimti, piktinamasi VSD ar policijos „neveiklumu“. Neretai pamirštama, kad VSD neatlieka ikiteisminių tyrimų funkcijos, o apie šios tarnybos renkamą informaciją eilinis pilietis paprasčiausiai nieko nežino.

„Labai rėkiama, kad reikia juos „pakuoti“. Tačiau, tiesą sakant, ne visada yra už ką. Negali suimti žmogaus už tai, kad jis keikia valdžią. Galiausiai, kam iš jų daryti kankinius?“ – retoriškai klausė Alfa.lt pašnekovas.

Jei toks žmogus tampa nebenaudingas, neverta su juo gaišti laiko – lengviau susirasti kitą „draugą“.

Anot jo, neblogas pavyzdys, kaip elgtis su atvirai prieš valstybę veikiančiais marginalais, – Latvijos taikomas metodas deportuoti juos iš šalies. Tiesa, skirtumas yra tas, kad Latvijoje šie žmonės neretai neturi pilietybės, o tik leidimą gyventi šalyje, todėl jų deportacija yra lengvesnė. Tačiau Lietuvoje toks būdas taip pat įmanomas ir tam, VSD veterano nuomone, net nereikia bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba įrodymų – pilietybę galima atimti ir už kenkimą valstybei.

Taigi, „naudingi idiotai“ turi „galiojimo laiką“, po kurio tampa nebereikalingi. Beveik tiesiogine termino prasme jie yra naudingi, nes yra idiotai.

„Kaip sakiau, į juos nereikia daug investuoti, nes pakanka tik pašnibždėti, kuria linkme judėti, o toliau jie patys viską padaro. Jei toks žmogus tampa nebenaudingas, neverta su juo gaišti laiko – lengviau susirasti kitą „draugą“. Gero žvalgo užduotis visos „draugystės“ metu yra niekaip neatkreipti į save dėmesio ir būti pasiruošusiam momentaliai nutraukti santykius taip, kad „naudingas idiotas“ nesugebėtų surasti jokių žvalgo pėdsakų“, – paaiškino Alfa.lt pašnekovas.

2022 08 05 12:27
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt