sekmadienis, sausio 16 d.
Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas nereiškia jų legalizavimo – LAT teisėjas
BNS
Vakarų ekspresas
Kanapės

Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimas nereiškia kvaišalų legalizavimo, sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas.

„Dekriminalizavimas nereiškia, kad mes laikome juos legaliais. Pats jų vartojimas savo reikmėms arba nedidelio kiekio turėjimas su savimi užtrauktų administracinę atsakomybę (...) Kitaip tariant, šita veika taip pat laikoma neteisėta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė teisėjas.

Taip jis komentavo Seime svarstomas įstatymo pataisas, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas be tikslo platinti užtrauktų nebe baudžiamąją atsakomybę, o administracinę.

Respublikinės priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės teigimu, dekriminalizavimas galėtų padėti žmonėms skirtingais jų elgesio etapais.

„Jeigu kalbame apie žmones, kurie eksperimentuoja, kurie neturi priklausomybės, turėtume padėti jiems keisti elgesį, o ne bausti už tą elgesį, kas vėliau atsiliepia jų ateičiai“, – teigė ji.

Pasak A. Širvinskienės, kitų šalių patirtis rodo, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kvaišalų turėjimą, narkotikų vartojimo šuolio nefiksuota.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tvirtino, kad 2017 metais pradėjus taikyti vien baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms, su kvaišalais susijusių veikų padaugėjo 50 procentų.

„Galime drąsiai pasakyti, kad šiandien baudžiamoji politika yra nukreipta į vartotojų persekiojimą“, – sakė ji.

2014 metais neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59 proc., 2019 metais sudarė 77 proc., 2020 metais – 75 procentus.

Pasak G. Belian, 2015 metais tokių veikų registruota 617, 2019 metais – 1310, 2020 metais – 1142.

„Net pandeminis periodas ne kažin ką pakoregavo“, – sakė ji.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos, mažiausiai vieną kartą gyvenime narkotinių medžiagų Lietuvoje bandė apie 19 proc. jaunuolių. Europos vidurkis yra 17 procentų.

G. Belian duomenimis, dėl kvaišalų turėjimo ar vartojimo dažniausiai įkliūva nepilnamečiai ir 18–29 metų jaunuoliai.

„Baudžiamoji atsakomybė šiandien neatgraso nei vaikų, nei jaunimo nuo tokių veikų padarymo“, – sakė ji.

„Norėčiau palinkėti, kad tuo atsakomybės perkėlimu, tuo dekriminalizavimu nebūtų apsiribota, o klausimas būtų sprendžiamas kompleksiškai kartu su paslaugų sektoriaus išplėtimu, žalos mažinimo paslaugomis ir kitomis prevencijos priemonėmis, ką parodė kitų šalių geroji praktika“, – pabrėžė G. Belian.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Arūnas Valinskas tvirtino, kad dekriminalizavimas paskatintų kvaišalus vartojančius asmenis kreiptis pagalbos.

„(..) jie turi eiti tos pagalbos, kai virš galvos grandinės žvanga, nes viskas yra Baudžiamajame kodekse, tai kokią žinią mes siunčiame? Jei norime įtikinti žmogų, kad valstybė nori jam padėti, tai dekriminalizacija su sveikatos paslaugų plėtojimu tikrai yra geras žingsnis“, – teigė parlamentaras.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs aktorius Giedrius Savickas sakė žinąs atvejų, kai žmonės nesikreipė pagalbos, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės.

„Žinau situacijų, kai žmogui atsitinka bėdų su narkotikais, per didelis dozavimas ar panašiai, ir jis nelabai kreipiasi pagalbos, nes bijo. Bijo, kad bus pagautas ir nubaustas“, – tvirtino jis.

Seime svarstomos pataisos, kuriomis atsakomybė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti iš Baudžiamojo kodekso perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Siūloma, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų. 

Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.

Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Pasak A. Širvinskienės, 14–21 metų jaunuoliams dabar yra skirta ankstyvosios intervencijos programa. Ji veikia savivaldybėse, visuomenės sveikatos biuruose.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pernai šios programos užsiėmimuose dalyvavo 386 jaunuoliai, 2019 metais – 661.

Šiuo metu už narkotikų turėjimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 05 24 14:10
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt