pirmadienis, sausio 25 d.
Netikėtas pandemijos pliusas: šeimų tragedija virstančios ligos atvejų sumažėjo beveik trigubai
Dominykas Griežė

2020-ieji istorijoje bus prisimenami kaip pasaulinės pandemijos ir karantino metai. Tačiau Lietuvą kartu su visu pasauliu užklupusi COVID-19 epidemija ir karantinas turi vieną, gal ir nelauktą, privalumą – gerokai sumažėjo vaikus ir ypač jų tėvus gąsdinusios meningokokinės infekcijos atvejų.

Ūmi bakterinė infekcija, galinti žaibiškai vaiką paversti sunkiu invalidu ar pražudyti, pastaruosius keletą metų buvo viena labiausiai baimę kėlusių ligų Lietuvoje. Prasidėjus šaltajam metų laikui susirgimų meningokokine infekcija padaugėdavo, kone apie kiekvieną susirgimą informuodavo žiniasklaida.

Nors meningokokinės infekcijos atvejai kiekvienais metais buvo skaičiuojami tik dešimtimis, baimę šis užkratas kelia todėl, kad kiekvienas susirgimas laikomas itin rimtu. Net ir kelios pradelstos valandos ar minutės gali lemti prasidėjusį žaibišką sepsį, susirgusiam vaikui ar kūdikiui gali tekti amputuoti galūnes.

Tačiau šiais metais situacija – nepalyginamai geresnė nei anksčiau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė Alfa.lt informavo, kad 2019 m. Lietuvoje buvo nustatyti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, o šiais metais iki lapkričio 16 d. buvo nustatyta tik 13 atvejų. Skaičius – stabiliai mažėjantis, nes 2017-aisiais meningokokinės infekcijos atvejų būta net 81.

Kaip sakoma, viščiukus skaičiuoja rudenį, o visus meningokokinės infekcijos atvejus aiškiai suskaičiuoti pavyks tik metų pabaigoje, tačiau jau dabar matyti, kad sergamumas pavojinga infekcija – beveik trigubai mažesnis, nei buvo praėjusiais metais.

Kam tenka laurai?

Galima išskirti kelis kriterijus, kurie galėjo turėti reikšmės mažesniam sergamumui pavojinga infekcija, – karantiną, dėl kurio teko uždaryti vaikų darželius ir mokyklas, taip pat ir palyginti neseniai atsiradusią galimybę kūdikius nemokamai skiepyti nuo meningokoko B.

Kauno vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas portalui teigė, kad negalima nuopelnų dėl sumažėjusio sergamumo priskirti kažkuriam konkrečiam kriterijui, be to, nukritę susirgusiųjų skaičiai gali būti ne geras kontrpriemonių rezultatas, o natūralus svyravimas, kai vienais metais sergamumas konkrečia liga išauga, kitais metais – nukrenta.

„Vakcinacija įvesta nuo 2018 m. liepos, bet šiaip manoma, kad nereikėtų visų laurų dėl sergamumo sumažėjimo nurašyti vakcinacijai. Vakcinuojami vaikai, gimę nuo 2018 m. liepos 1 d., o didžiausias sergamumas yra vaikų iki penkerių metų.

Kai kurie ekspertai mano, kad yra tam tikras infekcinės ligos svyravimas. Nenurašyčiau visko vien tik skiepams“, – sako R. Kėvalas.

Anot Vaikų ligų klinikos vadovo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad nemokamai kūdikiai Lietuvoje nuo meningokoko B vakcinuojami tik kelerius metus, todėl dar trūksta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti apibendrinimus.

Baisi liga

Meningokokinė infekcija lietuvius gąsdina jau bene dešimtmetį, o mirtingumas nuo jos – itin aukštas. 2017 m. iš 81 meningokoku Lietuvoje susirgusio ligonio mirė 11, penki iš šio skaičiaus buvo nė penkerių metų neturėję vaikai.

Dėl tokio aukšto mirtingumo kiekvienas meningokoko atvejis sulaukdavo itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, taip pat raginimų skiepyti vaikus nuo šios infekcijos. Tačiau tokie raginimai sulaukdavo ir tėvų pasipriešinimo.

MENINGOKOKĄ IŠGYVENUSIŲ VAIKŲ ISTORIJOS PRIMENA, KAIP SVARBU NEPRALEISTI SKIEPO

TAURAGĖS APSKRITYJE NUO MENINGOKOKO MIRĖ KŪDIKIS

VILNIUJE NUO MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS MIRĖ KŪDIKIS

Pastaraisiais metais padaugėjo socialinių akcijų, pranešančių apie skiepų nuo meningokoko B reikalingumą. 2019 m. rudenį Lietuvoje taip pat pradėta šviečiamoji iniciatyva „Čia tik lėlė“, kurios simboliu tapo skulptoriaus Algimanto Kensmino sukurta lėlė – mergaitė, dėl meningokoko netekusi rankų.

2020 11 26 14:45
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt