pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Niūrios prognozės: jei Lietuvą užklups krizė, Vyriausybė jai pasiruošusi per menkai, o patys lietuviai gelbėtis nepajėgs
Greta Burlėgaitė
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka

Dalis Lietuvos ir užsienio ekonomistų vis garsiau kalba apie neišvengiamai artėjančią krizę, nors manoma, kad ji nebus tokia gili kaip 2008-aisiais, tačiau sunkių laikų Lietuvos visuomenei išvengti, matyt, nepavyks.

Buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad, siekdama sumažinti krizės padarinius, Vyriausybė dar iki krizės turėtų priimti atitinkamus sprendimus.

Ekonomikos ekspertas Romas Lazutka sako, kad socialinės apsaugos sistema, kuri krizių metu turėtų padėti piliečiams, mūsų šalyje yra, tačiau ji „labai kukli“.

„Lietuvoje yra sistema, kuri padeda žmonėms krizės metu, tačiau ji yra labai kukli. Žmonių pajamos turi labai smarkiai nukristi, jos turi būti labai mažos – tik tuomet asmenys gauna paramą iš valstybės. Išgyventi už kokius 200 eurų vienam asmeniui yra beveik neįmanoma, tačiau tokias pajamas gaunantis žmogus pašalpos vis tiek negauna“, – Alfa.lt teigė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas R. Lazutka.

Valstybė jau turėtų ruoštis

Pasak ekonomisto, socialinės apsaugos sistemos, t. y. valstybinis socialinis draudimas finansuojamas darbdavių ir apdraustųjų asmenų įmokomis, paprastai ir yra tam, kad „reaguotų į krizę“.

„Krizės metu gyventojai netenka darbų, kartu ir algų, tie, kurie nepraranda darbų, pradeda uždirbti mažiau, nes dažnai sumažėja darbo krūvis bei valandų skaičius, būtent tam ir yra socialinės apsaugos sistemos. Žinoma, jos veikia ir ne krizių metu. Jei krizė užsitęsia, tuomet valstybė pratęsia išmokų mokėjimo laiką. Būna žmonių, kuriems krizės metu baigiasi bedarbio išmokos mokėjimo laikas, tuomet jie gauna socialinę pašalpą skurstantiems“, – teigė R. Lazutka.

Jei krizė būtų gili, pavyzdžiui, tokia, kokia buvo 2008 m., tuomet esamų valstybės rezervų nepakaktų.

Anot ekonomikos eksperto, biudžeto deficitas ir jau dabar esantis „nemažas įsiskolinimas“ atėjus krizei gali pakišti koją. Esą jau dabar Lietuvos biudžeto deficitas yra labai didelis, o krizės metu skolintis tektų dar daugiau ir dar didesnėmis palūkanomis.

„Dabar pasirengimas krizei galėtų būti dar toks: tam tikrų rezervų ruošimas. „Sodros“ biudžete dabar yra tų rezervų, šiek tiek pinigų ten yra, bet reikia suprasti, kad krizės metu ne tik žmonės netenka darbų, bet ir valstybė gauna daug mažiau pajamų iš mokesčių.

Jei krizė būtų gili, pavyzdžiui, tokia, kokia buvo 2008 m., tuomet esamų valstybės rezervų nepakaktų. Dažniausiai tokiu atveju valstybė skolinasi, tačiau tam, kad galėtų skolintis, prieš krizę tie įsiskolinimai neturėtų būti labai dideli, o dabar mūsų biudžeto deficitas jau yra labai didelis. Tokiu atveju labai smarkiai didėja palūkanos“, – nuogąstavo pašnekovas.

Šiuo metu valdžiai kažkokių ypač drastiškų priemonių dar nereikia imtis.

Buvusi finansų ministrė, Seimo narė Rasa Budbergytė į situaciją žvelgia daug optimistiškiau. Pasak jos, Lietuva artėjančiai krizei „yra gerai pasiruošusi“. Tiesa, pasak parlamentarės, Vyriausybė vis tiek turėtų priimti kelis sprendimus, kurie krizės metu padėtų žmonėms.

„Aš manau, kad ruoštis krizei vis tiek reikės. Valstybė privalės padėti socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams atlaikyti tą krizę. Aš iš tiesų gana optimistiškai žiūriu į situaciją ir manau, kad Lietuva tam yra gerai pasiruošusi.

Mes dabar esame gan geros ekonominės būklės, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, todėl šiuo metu valdžiai kažkokių ypač drastiškų priemonių dar nereikia imtis. Žinoma, bet kokiu atveju reikia suprasti, kad infliacija valgo visas tas padidėjusias pajamas, todėl atėjus krizei Vyriausybė privalės padėti pažeidžiamiausiai visuomenės daliai, t. y. numatyti kažkokias papildomas pagalbos priemones“, – Alfa.lt sakė R. Budbergytė.

Bet kokiu atveju Vyriausybė turės teikti siūlymus, kaip padarytų teisingesnę mokesčių sistemą.

Socialdemokratų atstovė mano, kad dar iki krizės valdantieji turėtų pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

„Manau, jau dabar yra labai akivaizdu, ką reikėtų padaryti: nepalikti tokio užmiršto viešojo / biudžetinio sektoriaus darbuotojų, kurių algos iki šios dienos nėra pasiekusios praeitos 2008–2009 m. krizės lygio.

Asmenys, kurie dirba kultūros, švietimo ir daugelyje kitų sektorių, vis dar gauna labai kuklų atlyginimą. Kol ekonomistai sako, kad tie atlyginimai „taip jau smarkiai auga“, todėl infliaciją esą yra labai lengva atlaikyti, tai aš noriu pasakyti, kad taip nėra, todėl ir šiems žmonėms reikės padėti padidinant bazinį dydį“, – tikino Seimo narė R. Budbergytė.

Socialdemokratė mano, kad mokestiniai pertvarkymai – privalomi. Esą dideles pajamas gaunantys asmenys vis dar moka „neadekvačiai per mažai“ mokesčių.

„Bet kokiu atveju Vyriausybė turės teikti siūlymus, kaip padarytų teisingesnę mokesčių sistemą. Asmenims, kurie uždirba nedaug, jų apmokėjimas nuo darbo užmokesčio turėtų būti sumažintas, o daugiau būtų padidintas apmokestinimas tų pajamų, kurios yra gaunamos iš kapitalo ir jo prieaugio.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iki šios dienos vis dar darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, o tie, kurie gauna dideles pajamas, jų mokesčių apmokestinimas kartais yra neadekvačiai per mažas“, – sakė parlamentarė.

Labai lengva pasakyti, kad reikia pasiruošti krizei, tačiau reikia suvokti, kad ne visi gali tai padaryti.

Ekonomistas R. Lazutka pridūrė, jog „niekas nežino, kada iš tiesų ta krizė ateis“.

„Didžioji dalis gyventojų supranta, kad juodai dienai visada reikėtų būti pasiruošus, net ir ne krizės metu. Visgi dalis gyventojų neturi tokių galimybių, nes net ir gerais laikais jie tiek neuždirba, kad galėtų pasitaupyti. Manau, labai lengva pasakyti, kad reikia pasiruošti krizei, tačiau reikia suvokti, kad ne visi gali tai padaryti.

Niekas nežino, kada iš tiesų ta krizė ateis. Dažniausiai jokios tokios prognozės nepasiteisina, tiesiog yra daug šnekėjimo. Žinoma, tam tikrų ženklų, kad krizė galimai bus, dabar jau yra, bet niekas nežino, kada ji bus ir kokio dydžio“, – teigė ekonomikos ekspertas.

Birželio pabaigoje skelbta, kad išankstinė metinė infliacija jau pasiekė 20,5 proc.

2022 07 12 10:41
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt