trečiadienis, liepos 6 d.
NŠA siūlymui įvesti moksleivių tarpinį vertinimą pritaria ne visi: idėja gera, bet švietimo sistema nėra tam pasiruošusi
Greta Burlėgaitė
Fotobankas
Moksleiviai

Ne visi pritaria Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymui įvesti moksleivių tarpinį vertinimą, o jo rezultatus įtraukti į brandos atestatą. Mokytojas dr. Algis Bitautas tikina, kad tokie pokyčiai gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Tiesa, Lietuvos tėvų forumas palaiko tokią iniciatyvą, bet pabrėžia, kad šalies švietimo sistema kol kas nėra tam pasiruošusi. Pasak forumo atstovo, mokyklų ugdymo lygis skirtingose Lietuvos mokyklose smarkiai skiriasi, todėl būtų sunku išlaikyti objektyvų mokinių rezultatų vertinimą. 

„Šį siūlymą vienareikšmiškai vertinti būtų sunku, nes pati idėja yra gera, tokiu atveju tas brandos egzaminas nebebus taip sureikšmintas, todėl tie tarpiniai atsiskaitymai šiek tiek sumažintų įtampą pačiam moksleiviui. Tiesa, yra tokia bėda – mūsų ugdymo įstaigos tarpusavyje labai stipriai skiriasi, vienose yra labai aukštas ugdymo lygis, o kitose, deja, žemesnis. Taip pat vienose labiau orientuojamasi į akademinius rezultatus, kitur į žmogaus ugdymą, būtent todėl nėra tokio vientiso vertinimo, ir aš nelabai įsivaizduoju, kaip jie fiziškai tai įgyvendintų“, – Alfa.lt sakė Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas.

Anot A. Murausko, pirmiausia reikėtų orientuotis į ugdymo įstaigų ugdymo kokybę bei mokyklų vadovus ir jų pastangas vaikams pasiekti gerų akademinių rezultatų.  

„Mūsų švietimo sistemoje aš nematau vieno pagrindinių dalykų – nėra stengiamasi, kad mūsų vaikams būtų teikiama vienoda ugdymo kokybė. Geros mokyklos yra tos, kuriose yra geras vadovas, toks vadovas taiko pažangias vadybos sistemas, kuria palankią atmosferą ir taip toliau. 

Šiuo metu mokyklos vadovas yra realiai už viską atsakingas, bet jis negauna pakankamai įrankių didinti mokyklos ugdymo kokybės. (...) Taigi, pati agentūros idėja tikrai yra puiki, bet aš nematau, kad švietimo sistema būtų tam pasiruošusi, reikia iš pradžių spręsti kitas problemas“, – tikino Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Egzaminų sistema neturėtų būti tokia, kad viso to kurso rezultatų patikrinimas vyktų vieną dieną.

NŠA pranešime teigiama, kad tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamųjų įvertinimų. Būtų įtraukiami trijų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos – tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti tris patikrinimus.

„Manau, kad 40 proc. tikrai būtų pats tas. Egzaminų sistema neturėtų būti tokia, kad viso to kurso rezultatų patikrinimas vyktų vieną dieną. Tam tikra diena, tam tikram vaikui gali būti labai lemtinga. Jei mes pasižiūrėtume pagal lytį – juk merginos turi moteriškus ciklus, kai kurios tomis dienomis skirtingai reaguoja į aplinką, į emocijas ir panašiai. 

Galima vertinti ir nebūtinai lyties atžvilgiu, juk būna situacijų, kai prieš egzaminą miršta vaiko brangus senelis arba, tarkim, sužino apie tėvų skyrybas ar panašiai, na tai kaip vaikas tuo metu jaučiasi? Jei vaikas tokiomis dienomis turi laikyti egzaminą, galbūt jis kitą dieną, kitu metu būtų parodęs daug geresnį rezultatą“, – teigė  A. Murauskas.

Egzaminai neturėtų susidėti tik iš akademinių rezultatų, mes turėtume tikrinti, kiek mokinys yra pasiruošęs gyvenimui.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į svarbą mokyklose ugdyti ne tik akademiniulygmeniu, bet ir išugdyti savarankišką, atsakingą, kūrybingą, dorą ir pilietišką asmenybę.  

„Kiekvienais metais egzaminai yra kitokie, vyksta toks tarsi bandymas pergudrauti mokinį. Klausimai kiekvienais metais yra skirtingi, visa sistema dirba, kaip prigauti mokinį, kad jis neišlaikytų. (...) Tuo labiau brandos egzaminai neturėti susidėti tik iš akademinių rezultatų, mes turėtume tikrinti, kiek mokinys yra pasiruošęs gyvenimui. Mūsų visa švietimo sistema yra pastatyta nuo kojų ant galvos, ir jei reikėtų atversti, tai nereiškia, kad akademiniai rezultatai nėra svarbūs, bet jie nėra pagrindinė gyvenimo dalis“, – nuogąstavo Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Bet kokia naujovė visada turi savo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.

Istorijos mokytojas dr. Algis Bitautas antrino prieš tai išsakytai nuomonei ir tikino, kad būtų sunku įgyvendinti tokią iniciatyvą, nes esą šalies mokyklose ugdymo lygis skiriasi.

„Mokytojų vertinimas yra labai skirtingas Lietuvos mokyklose, vienose turbūt yra taip, kad tie mokytojai šiek tiek lengviau mokinių žinias vertina ir tą gerą pažymį yra lengviau gauti, o kitur turbūt yra sunkiau. Manau, kokiame Vilniaus licėjuje gauti dešimtuką yra sunkiau nei, tarkim, Jašiūnų gimnazijoje ar dar kokioje kitoje“, – Alfa.lt sakė A. Bitautas.

Visgi mokytojas ne itin palankiai vertina tokį NŠA siūlymą. Pasak jo, nusistovėjusios sistemos keitimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. 

„Ta sistema jau buvo nusistovėjusi, tiek moksleiviai, tiek mokytojai buvo jau prie jos pripratę, bet kokia naujovė visada turi savo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Manau, kad nereikėtų daryti tokių labai drastiškų žingsnių iš anksto neinformavus mokinių.

Sakyčiau, kad dabar galiojantis valstybės brandos egzaminas, nors ir su tam tikrais trūkumais, vis tiek įvesdavo tą tokį didesnį objektyvumą. Mokiniams kartelė ir taip jau yra labai nuleista, privalumas turbūt būtų tik toks, kad mokiniai didesnį dėmesį skirtų ne tik brandos egzaminui, bet jau ir periodiškai turėtų didesnį dėmesį skirti mokomiesiems dalykams.

Įvedant tokią naujovę ir padarant, kad tarpinis atsiskaitymas sudarytų, pavyzdžiui, 40 proc. baigiamojo atestato balo, praktiškai išeina, kad jau vos ne puse to balo, tai čia yra tikrai labai daug. Dėl dabar galiojančių brandos egzaminų objektyvumo klausimų nekyla, nes ar kaime mokinys mokosi, ar mieste – visi laiko tuos pačius egzaminus. Juk dabar mokiniai dvyliktoje ir vienuoliktoje klasėse daugiausia ir mokosi tik tam brandos egzaminui, tai dabar daryti tuos tarpinius atsiskaitymus kažkoks labai keistas siūlymas“, – teigė dr. A. Bitautas.

Laukiama ŠMSM sprendimo

Primename, kad NŠA antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė siūlymą įvesti moksleivių tarpinį vertinimą. Pranešimo teigimu, kaupiamasis vertinimas apimtų tik mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą tarpinius rezultatus ir, priklausomai nuo to, kiek tarpinių įvertinimų turėtų kiekvienas mokomasis dalykas, jie galėtų vykti po du kartus III ir IV gimnazijos klasėje arba iš viso tris kartus III–IV gimnazijos klasėje. 

Tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus galėtų tik surinkusieji minimalų balų skaičių per tarpinius patikrinimus. Tokia sistema jau yra taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje. 

Daugiau informacijos apie NŠA siūlymą galite rasti čia.

2021 08 20 12:51
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt