šeštadienis, sausio 16 d.
Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo
Alfa.lt

Lietuvos žurnalistų grupės tyrimas parodė, kad buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė labiau rūpinosi savo įvaizdžiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu piliečių mirtingumui. Lapkričio mėnesį pasipylusios koronaviruso komplikacijų sukeltos mirtys atkreipė nepriklausomų tyrėjų dėmesį į šalies gyventojų mirtingumo rodiklius, ypač – vieną jų, parodantį tikrąsias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos kokybę bei galimai pirmosios bangos suvaldymo metu padarytas grubias, tačiau nuslėptas klaidas.

Daugiausia mirčių – lapkritį

Šilalės rajono savivaldybėje sergamumas koronavirusu dvigubai didesnis nei vidutiniškai sergama Lietuvoje. Virusu šį rudenį užsikrėtė daugiau nei 900 žmonių, o kasdien nustatoma po kelias dešimtis naujų atvejų. Tačiau mirė tik aštuoni žmonės. Tokie skaičiai turėtų raminti, bet reali padėtis vietiniams gyventojams jau kelia siaubą.

„Tiek laidotuvių, kiek šį lapkritį turėjome, niekada nėra buvę per visą mūsų bendrovės istoriją“, – sako bendrovės „Gedmina“, teikiančios šarvojimo ir laidojimo paslaugas, direktorius Donatas Grigalis. Šilalės savivaldybei priklausanti įmonė rajone užima apie tris ketvirtadalius šios srities paslaugų rinkos. Lapkritį įmonės darbuotojai šarvojo ir laidojo 34 mirusiuosius, kai daugių daugiausia šiuo metų laiku yra buvę 24 užsakymai, o įprastai per mėnesį šarvojama 15–20 palaikų.

Pavyzdžiai Šilalės rajone per vienuolika sausio–lapkričio mėnesių. Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, didžiausias mirtingumas rajone buvo 2015 metais, kai per vienuolika tų metų mėnesių mirė 351 žmogus. Nuo tada mirtingumas kasmet mažėjo. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių mirė tik 268 šio rajono gyventojai, šiemet – jau 310.

Nuo 2015 metų Šilalėje lapkričio mėnesiais registruota ir 20, ir 27, daugiausiai laidoti 35 asmenys. Šis lapkritis jau tapo rekordinis: rajone užregistruotos net 45 mirtys.

Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė sako, kad rajone koronavirusas skaudžiausiai smogė Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydytiems senjorams. Iš 36 senelių, likusių gydytis nuo koronaviruso Šilalės ligoninėje, mirė 12. Pasak gydytojos, net jei žmogus ir įveikia virusą, netrukus pradeda kibti naujos infekcijos, atsiranda kitų, iki tol nebuvusių ligų. „Virusas pažeidžia visą imuninę sistemą, taip nualina organizmą, kad visi keliai būna atviri bet kokiai infekcijai. Gulinčiam lovoje, atrodo, tik to ir reikia – subujoja visos iki tol buvusios ligos“, – pastebi gydytoja.

Mirtys persekioja ir jurbarkiečius

Jurbarkietei Sofijai (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas) šie metai tarsi juoda neganda: liepą mirė vyras, slaugoma močiutė tapo pirmąja koronaviruso auka Jurbarke, po laidotuvių pasiligojo 86 metų uošvienė. Ligoninės ir bendravimas su medikais Sofijai tapo kone kasdieniu reikalu.

Vidurvasarį penkiasdešimtmečiui Sofijos sutuoktiniui sustreikavo širdis. Po penkiolikos parų LSMU Kauno ligoninės reanimacijoje atsirado vilties, kad vyrą pavyks išgelbėti. Bet perkeltas į palatą tik silpo. „Prašiau vežti į Kardiologijos kliniką patikrinti širdies stimuliatoriaus, bet ligos istorijoje nebuvo diagnozės COVID-19, todėl niekas nekreipė dėmesio. Gydantis gydytojas dirba kas dešimtą dieną, kitiems nerūpi – ateina, paskiria tuos pačius vaistus ir palieka likimo valiai. Verkdama prašiau, kad ištirtų kasą: reanimacijoje vyras buvo peršalęs, skaudėjo pilvą, visą laiką drebėjo, bet gydytojai tikino, kad tai tik paprastas pilvaplėvės uždegimas. O mirties liudijime įrašyta, jog mirė nuo kasos uždegimo. Medikams dabar niekas neįdomu, žiūri, kaip nuo savęs tolyn nustumti“,– lieja apmaudą našlė.

Nespėjusi atsigauti po laidotuvių, Sofija jau raudojo dėl slaugomos močiutės mirties. Iš buto penktame aukšte niekur neišeinanti devyniasdešimtmetė – viena pirmųjų, kuriai Jurbarko ligoninėje nustatytas koronavirusas. Kaip tai atsitiko, močiutę slaugiusi Sofija iki šiol nesupranta. „Koronaviruso testus į Klaipėdą vežanti tirti ligoninė diagnozę paskelbė vos po kelių valandų nuo tepinėlio paėmimo, nors įprastai rezultatus laboratorijos praneša tik kitą dieną“, – stebisi moteris.

Kad neliktų kalta dėl prižiūrimo žmogaus mirties, Sofija ir pati pasidarė PRG testą, kuris buvo neigiamas. Neigiamo atsakymo sulaukė ir močiutę retsykiais aplankydavusi slaugytoja. Sofijos globota senolė po dviejų parų mirė LSMU Kauno ligoninėje, o mirties liudijimą išrašiusi šeimos gydytoja paaiškino, jog galėjo užsikrėsti virusu „nuo pirkinių maišelio“.

Panašia istorija apie nežinia iš kur „atneštą“ virusą dalinasi ir kaunietė Rima (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas). Sunkiai sirgusį ant patalo gulėjusį šeimos senolį slaugiusių dukros ir anūkės testai buvo neigiami, tačiau senoliui nustatytas koronavirusas, o po mirties dėl kontakto su senoliu giminaitėms teko izoliuotis. „Įsivaizduokit, mes esame jos vienintelės artimos giminaitės, net nėra kam pasirūpinti laidotuvėmis. Teko laukti 14 parų, kol galėjome palydėti žmogų į paskutiniąją kelionę“, – ašaras dar šiandien braukia moterys.

Kita 86 metų jurbarkietė su didele viltimi laukė Tauragės ligoninėje suplanuotos sąnario keitimo operacijos. Nors kaulas lindo iš kojos, moteris beveik negalėjo vaikščioti ir kentė baisus skausmus, Tauragės medikai atsisakė ją operuoti, nes senolei nustatė koronavirusą. „Ligos sukėlėjų rado seilėse, nors moteris nei iki tol, nei per dvi vėlesnes savaites COVID-19 taip ir nesusirgo“, – pasakoja jos artima giminaitė. Neseniai močiutę prireikė vežti į ligoninę dėl pavojingai sukilusio kraujo spaudimo. Skubios pagalbos skyriuje įvertinę būklę, Jurbarko medikai pasiuntė pacientę į Šakių ligoninę – vieną nedaugelio likusių nekovidinių regiono ligoninių, kuriose teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos Suvalkijos ir Jurbarko rajono gyventojams. „Šakiuose senolę 1,5 paros laikė stebėjimo palatoje. Diagnozė – kemšasi širdies kraujagyslės, bet sako, kad guldyti negali, nes turi sergančių koronavirusu. Prašėme pervežti į Kauną, bet pasiūlė važiuoti gydytis namo. Kaip namuose gali išsigydyti užsikimšusias kraujagysles, man neaišku. Dabar jau esu 100 proc. įsitikinusi, kad medicinos Lietuvoje neliko, visi gydo tik covidą“, – konstatuoja jurbarkietė.

Iki atsiritant koronaviruso bangai, Jurbarko ligoninėje buvo teikiamos visos antro lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Šiuo metu gydomi tik COVID-19 sergantys pacientai – neliko stacionarinių chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, medicininės reabilitacijos, vidaus ir vaikų ligų gydymo paslaugų, apribotas ambulatorinių paslaugų teikimas konsultacinėje poliklinikoje. Tačiau Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė nemano, jog šiuo metu pacientai negauna tinkamos medicininės pagalbos.

„Pacientų srautų judėjimo procesai valdomi organizuojančių įstaigų lygmenyje, stengiamasi viską suderinti, paskirstyti. Nors visiems įprasta stacionarinė pagalba Jurbarko ligoninėje neteikiama (pacientams tai tikrai nepatogu, tačiau nėra pasirinkimo galimybės), bet šiuo sunkiu metu teikiama tolimesnėse aplinkinių rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – Raseinių ir Šakių ligoninėse“, – tvirtina Jurbarko ligoninės vadovė.

Nematomos pandemijos aukos

Nors LR Finansų ministrė Gintarė Skaistė LRT televizijai prognozuoja, esą bendras vidaus produktas šalyje 2020 m. gali trauktis apie 1,5 proc., tačiau vertinant tik ne ritualinių paslaugų ir laidojimo verslą. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad „graborių“ pardavimo pajamos šių metų III ketvirtį gerokai augo.

Ritualinių paslaugų ir laidojimo verslo apyvarta (mln. Eur/ per ketvirtį)
Infogram

Higienos instituto (HI) duomenimis, jau daugelį metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių strukūra lieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė beveik 55 proc. visų mirties priažasčių, piktybiniai navikai – virš 21 proc., išorinės mirties priežastys – daugiau, kaip 6 proc. žmones ištikusių mirčių.

HI duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais daugiausiai žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, išeminės širdies ligos, piktybinių navikų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų, cerebrovaskulinių ligų (pvz., insulto), virškinimo sistemos ligų, kvėpavimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių, miokardo infarkto.

„Nuo 2017 metų Lietuvoje buvo stebimas mirčių skaičiaus mažėjimas, todėl negalima lyginti pernai ir šių metų mirtingumo. Korektiškas palyginimas būtų paskaičiuoti kelerių metų – 2017, 2018 ir 2019 m. mėnesių vidurkius, o tada tas perteklinis mirtingumas gaunasi vos ne dvigubai mažesnis“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, dr. Romualdas Gurevičius, kuris yra prie LR Prezidentūros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Situacijos analizės ir prognozavimo grupėje.

Pasak dr. R. Gurevičiaus, skaičiuoti perteklinį mirtingumą yra mokslininkų užduotis, nes mūsų mirčių registras parodo tik faktą, o ne priežastis. „Įrodyti, ar tikrai trūko sveikatos priežiūros paslaugų, yra kitas klausimas. Ir tai dar neįrodytų (perteklinio mirtingumo – V. V. past.) priežasties: reikėtų organizuoti tyrimus ir aiškintis, ar tie, kurie mirė, tikrai kreipėsi tų paslaugų ir jų negavo. Tada būtų galima padaryti tokią išvadą“, – sako jis. Tiesa, iki šiol valstybės institucijos šio rodmens neanalizavo.

Bus tęsinys.

2020 12 27 14:11
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt