antradienis, liepos 5 d.
P. Auštrevičius: užkulisinė veikla rodo, kad yra aktyviai veikiančių prieš ES plėtrą
Agnė Baltrūnaitė
Greta Skaraitienė/BNS
Petras Auštrevičius

Strasbūre vykstančioje EP plenarinėje sesijoje nemažai dėmesio yra skiriama ES užsienio, saugumo ir gynybos politikai. Nuošalyje nelieka ir Sakartvelo, Moldovos bei Ukrainos narystės ES klausimai.

EP narys, priklausantis EP frakcija „Renew Europe“, Petras Auštrevičius patikino, jog jau kitą savaitę Europos Komisija turėtų paskelbti savo sprendimą dėl kandidačių statuso į ES suteikimo Moldovai, Ukrainai bei Sakartvelui. Anot parlamentaro, iš EK galima būtų tikėtis įvairių sprendimų.

„Šiuo metu vykstanti užkulisinė politikų veikla liudija, jog yra aktyviai veikiančių tiek už, tiek ir prieš ES plėtrą. Pavyzdžiui, yra matoma Vokietijos atstovų EP priešiškumas Ukrainos narystei EP. Prancūzai, kurie patys ir pirmininkauja EK, taip pat nedega noru priimti ukrainiečių į sąjungos šeimą. Pastarieji vietoje narystės ES siūlo alternatyvą – politinės Europos bendrijos sudarymą. Dėl to EK siekdama aiškaus susitarimo tarp narių gali atidėti derybas dėl narysčių rudeniui. Žinoma, išlieka tikimybė, jog EK pritars Ukrainos ir Moldovos narystės ES, tačiau net ne abejoju, jog šiuo metu Sakartvelui bus duotas priminimas dėl demokratinių vertybių nepaisymo“, – sako P. Auštrevičius.

Narystė ES yra aktuali ir Turkijai. Deja, su pastarąja derybos dėl narystės buvo nutrauktos dar 2018 m., pastebėjus laisvių ir teisių piliečiams suvaržymus. Šiuo metu R. T. Erdogano vadovaujama Turkija tik dar labiau gręžiasi nuo Europos. Tai liudija priešiškumas Švedijos ir Suomijos sprendimui įstoti į NATO. P. Auštrevičius taip pat patvirtino, jog šią savaitę vykusios EP plenarinės sesijos metu įvertinus ES santykius su Turkija, buvo nuspręsta derybų neatnaujinti.

„Šiuo metu su turkais yra galima tiktai partnerystė. Derybos yra užšaldytos. Pastebėjome, jog Turkija neseka demokratijos vertybės grįstu keliu ir vietoje to renkasi išlaikyti savo interesus. Žinoma, ji remia Ukrainą, tačiau tos paramos nereikėtų pervertinti“, – sako politikas.

Be kita ko, EP narys pastebėjo, jog balsavimas už šeštąjį sankcijų paketą Rusijai išryškino prorusiškai nusiteikusius narius parlamente.

„Gegužės mėnesio pabaigoje tvirtinant kol kas plačiausių sankcijų Rusijai paketą iki 90 ar 60 parlamentarų iš radikalios kairės ar dešinės pusių balsavo prieš. Galiu išskirti, jog labiausiai šeštajam sankcijų paketui priešinosi graikų komunistai, airių radikalai, vokiečių kairieji, vengrų radikalai, Italijos kraštutinių dešinių partijos „Šiaurės lygos“, prancūzų „Nacionalinio susivienijimo“ bei Vokietijos „Alternatyvios Vokietijos“ atstovai“, – teigė P. Auštrevičius.

2022 06 09 12:26
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt