šeštadienis, lapkričio 27 d.
Pandemijos pasekmės: ar tapsime „streso karta“?
Alfa.lt

Net 95 proc. Lietuvos gyventojų jaučia nerimą koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Rugsėjį ir pakartotinai po pusės metų UAB „Sprinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad nerimaujančiųjų skaičius šalyje tik auga.

Nerimaujančiųjų skaičius ir toliau auga

„SB draudimo“ ir „Nerimo klinikos“ organizuotoje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatomi pakartotinio Nerimo indekso tyrimo duomenys. „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokūbaitis komentavo, kad situacija nuo rudens mažai tepasikeitė. Tuo metu nerimaujančiųjų skaičius Lietuvoje siekė 93 proc., o per pusę metų jis paaugo dviem procentais.

Atlikto tyrimo duomenimis, 43 proc. lietuvių nerimą jaučia kartais, 23 proc. – dažnai, 20 proc. – retai, 9 proc. kasdien, o 5 proc. teigė jo visai nejaučiantys. „Dažnai jaučiantys nerimą nurodė vidurinio išsimokslinimo atstovai, – pasakojo S. Jokūbaitis. – Kartais jaučiančios nerimą dažniau teigė moterys ir vidutinių pajamų grupės atstovai.“

Kaip pagrindinį nerimą keliantį veiksnį respondentai įvardijo sunkias ligas, nedarbingumą arba mirtį (40 proc.) bei pastovių pajamų praradimą ir nedarbą (26 proc.). Didelė žmonių dalis jaučia nerimą ir dėl savo artimųjų gerovės (18 proc.).

Priežastys, dėl kurių yra nerimaujama pandemijos metu, per pusę metų šiek tiek pakito. Nerimaujančių dėl artimųjų sveikatos skaičius sumažėjo nuo 32 iki 25 proc., o dėl asmeninės sveikatos skaičius išaugo nuo 14 iki 19 proc., pasakojo S. Jokūbaitis. Jis pabrėžė, kad „artėjant šiltajam sezonui daugiau žmonių pradeda nerimauti dėl kelionių ir atostogų planų“.

„Didžioji dalis žmonių galvoja, jog apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių padėtų nuolatinės pajamos. Taip manančiųjų skaičius išaugo nuo 59 iki 75 proc.“, – pridūrė „SB draudimo“ vadovas.

Tyrimo duomenimis, nors karantino sąlygos laisvėja, žmonės ir toliau jaučia didelį nerimą, mano, kad dar ilgai nepavyks grįžti į normalų gyvenimą.

Skirtumas tarp baimės ir nerimo

Gydytojas psichologas, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis diskusijos metu aiškino, kad labai svarbu atskirti baimę nuo nerimo: „Jie yra panašūs keliais požymiais, t. y. abu perspėja apie pavojų ateityje. Tačiau tarp jų yra labai svarbus skirtumas: baimės atveju pavojus žmogui yra pažįstamas, o nerimo atveju – ne.“ Baimės atveju pavojaus galima išvengti, nes ji yra susijusi su išorinio pasaulio pavojais, vengimo strategija padeda, nerimo atveju pavojaus išvengti neina, nes nerimas yra psichologinė būsena, susijusi su vidiniais asmens konfliktais.

Psichoterapeutas diskusijos dalyviams pasakojo, kaip su nerimu reikėtų kovoti: „Jis atsiranda ten, kur yra nežinomybė, mūsų smegenys tamsias skyles pasaulyje automatiškai užpildo nerimu, pagalba, šiuo atveju viena – atsimerkti, matyti realybę ir ją iš tikrųjų suvokti.“

E. Laurinaitis atskleidė, jog pandemijos laikotarpiu psichologų ir psichoterapeutų darbo krūvis gerokai išaugo. Žmonėms, turėjusiems problemų, jos dar labiau paūmėjo, bet pagalbos pradėjo ieškoti ir tie, kurie su psichologinėmis problemomis anksčiau susidūrę nebuvo.

Kaip labiausiai pandemijos paveiktą grupę psichoterapeutas išskyrė paauglius. „Jų amžiaus grupės uždavinys yra susirasti savo vietą tarp bendraamžių, turėti savo balsą, svorį ir autonomiją, jiems šis gebėjimas buvo sutrikdytas“, – minėjo jis.

Esame „streso karta“

„Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė antrino, sakydama, kad nerimo akivaizdžiai padaugėjo koronaviruso pandemijos metu. Ji pateikė kelis būdus, kaip su kylančiu nerimu reikėtų kovoti. Pirmu ir svarbiausiu būdu psichologė išskyrė gebėjimą pažinti jausmą ir suprasti, kas vyksta. 

„Kai kalbame apie nerimą, svarbu klausti, dėl ko nerimauju, nerimas turi priežastį ir turinį, atrodo, kad jausmas – plūduriuojantis, sunkiai apčiuopiamas ar apibrėžiamas, bet turinys yra“, – pasakojo psichologė ir pridūrė, kad gali padėti ir kvėpavimo pratimai, jiems sukurta programėlė „Ramu“, fizinis aktyvumas bei buvimas gamtoje.

Diskusijos pabaigoje psichoterapeutas E. Laurinaitis žiūrovams paaiškino, ką iš tikrųjų reiškia „streso karta“. Jis teigė, kad stresas yra nespecifinė organizmo adaptacinė reakcija į bet kokį aplinkos pokytį, tai reiškia, kad stresas paruošia organizmą kovoti su iššūkiais. Jo požiūriu, technologinis progresas žmones privedė prie to, kad esame „streso karta“.

„Stresą reikia išveikti, tai padeda padaryti aktyvi fizinė veikla. Gyvenimas dabar nėra pavojingesnis nei prieš du šimtus metų, bet dabar mes jį išliejame blogiau, todėl stresas kaupiasi mumyse“, – pasakojo jis. 

2021 05 14 07:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt