penktadienis, spalio 22 d.
Pandemijos valdymas: kas labiausiai erzina lietuvius
Alfa.lt
Pixabay
virusas

„Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į daugybę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria Vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, sakoma prieštaringai vertinamo Sveikatos instituto pranešime spaudai.

„Remiantis pirmine tyrimo metu gautų statistinių duomenų apžvalga, aiškėja tendencija, kad daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko taikomos pandemijos valdymo strategijos, o kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Vidutiniškai 60–75 proc. gyventojų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė sociologė Živilė Advilonienė.

Kaukių dėvėjimas

Galiojant prievolei dėvėti kaukes viešose uždarose vietose ir politikams svarstant privalomą kaukių dėvėjimą lauke, svarbu įvertinti šios priemonės efektyvumą. Reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo, bet ne rečiau nei kas keturias valandas (kaip būtina) keičia apie 14 proc. gyventojų.

Sveikatos teisės instituto atstovo, farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno pranešime spaudai teigiama, kad tai rodo netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. Jo teigimu, kol kas geriausiai su COVID-19 tvarkosi tos ES valstybės, kuriose kaukių prievolės nėra (Suomija, Norvegija, Švedija).

„Tinkamai dėvimos vienkartinės kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai, dėl to tampa kovos su virusu imitacija“, – teigė mokslininkas.

Galimybių pasas

Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc., tačiau 31 proc. galimybių pasui pritarė, nes tiki, kad pasiskiepijusieji gali saugiai naudotis paslaugomis. 11 proc. galimybių pasui pritarė, nes šis skatina skiepytis.

Anot Ž. Advilonienės, galimybių pasas vertinamas kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.

Advokato dr. Justo Sakavičiaus nuomone, dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi galimybių pasu ne dėl to, kad jam pritartų, o todėl, kad turi sąlygas jam įgyti, o be jo gyventi nepatogu. Teisininkas taip pat pastebėjo, kad du trečdaliai galimybių pasui nepritariančių asmenų taip pasisako dėl jo sukuriamos segregacijos ir diskriminacijos. „Tai yra etinis motyvas, rodantis, kad visuomenei yra svarbios žmogaus teisės ir Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – akcentavo J. Sakavičius.

Skiepai

Vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritarė 61 proc. apklaustųjų. 51 proc. apklaustųjų teigė, kad tam nepritaria dėl nežinomų ilgalaikių vakcinos rizikų vaikams.

„Šis atsargumas – pamatuotas. Šiuo metu jau yra duomenų, kad įprastas gripas vaikams (0–14 metų grupėje) yra iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei COVID-19“, – sako imunologas Gintaras Zaleskis.

Gyventojų nuomonė dėl galimybės nepasiskiepijusiems asmenims dirbti, studijuoti ir gauti ligos išmoką susirgus COVID-19 buvo panaši: beveik trys ketvirtadaliai nepritaria tam, kad nepasiskiepijusiems COVID-19 susirgusiems asmenims būtų nemokamos ligos išmokos ir nepasiskiepijusiųjų nušalinimui nuo darbo, o 68 proc. nepritarė universitetų politikai, kad studijuoti gali tik galimybių pasą turintys studentai.

Nušalinimui nuo darbo ir studijų ribojimui daugiausia nepritariama dėl moralinių priežasčių, o pritariama daugiausia motyvuojant medicinine priežastimi, t. y. kad nepasiskiepiję gali užkrėsti aplinkinius.

2021 10 13 07:50
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt