trečiadienis, liepos 6 d.
Panevėžietis milijonieriumi tapo per naktį
Sekundė
BNS Foto
Registrų centrui perskaičiavus nekilnojamojo turto vertes, Lietuvoje padaugėjo „popierinių“ milijonierių.

Žinia, kad turimo nekilnojamojo turto vertė auga, ne visada pradžiugina.

Panevėžietis verslininkas Vaidas Vaitkevičius, sulaukęs kone dvigubai didesnio nekilnojamojo turto mokesčio, ironizuoja vos per kelias dienas tapęs milijonieriumi. Tik už šią iliuziją teks gerokai paploninti piniginę.

Verslininkas stebisi, kaip per metus jo turimo komercinio pastato vertė išaugo kone dvigubai. Registrų centras sutinka: pastarieji metai nekilnojamojo turto rinkai išties buvo rekordiniai.

V. Vaitkevičius, valdantis Nemuno gatvėje esantį verslo centrą „Roma“, dar pernai už kiek didesnį nei 4 tūkst. kv. m pastatą sumokėjęs 6800 eurų nekilnojamojo turto mokestį. Šiemet piniginę jam teks paploninti kone dukart labiau – mokestis ūgtelėjo iki 11 760 eurų. Mat pagal Registrų centro atliktą masinį nekilnojamojo turto vertinimą beveik dvigubai išaugo ir jo nekilnojamojo turto vertė.

„Dar užpernai mano turimas pastatas buvo vertas 840 tūkst. eurų, o dabar – jau 1 mln. 470 tūkst. Suprantu, kad nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau ar tikrai brango kone 50 proc.?“ – stebisi verslininkas.

V. Vaitkevičius numatė, kad bus šuolis į viršų, bet tikėjosi ne tokio drastiško. „Kodėl nepateikiami kriterijai, pagal ką buvo atliktas masinis vertinimas? Ar mes taip gerai pradėjome gyventi?“ – klausia V. Vaitkevičius.

Daugiau mokesčių

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus teigė, kad komercinių patalpų, kaip ir gyvenamųjų ar bet kurių kitų nekilnojamojo turto, mokestinė vertė nustatoma atliekant masinį vertinimą.

Registrų centras vidutines rinkos vertes nustato kas metus, tačiau vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms ne rečiau kaip kas 5 metus. Praėjusiais metais kaip tik ir buvo perskaičiuotos naujos mokestinės vertės.

„Registrų centras kasmet perskaičiuoja visų nekilnojamojo turto objektų rinkos vidutines kainas. Bet mokestinės vertės, nuo kurių ir mokami nekilnojamojo turto mokesčiai, perskaičiuojamos tik kas penkerius metus. Pernai tai ir buvo padaryta“, – aiškino M. Samkus.

Kylant ekonomikai, kyla ir nekilnojamojo turto kainos. Todėl gali būti ir taip, kad jeigu iki šiol gyventojams pavyko išvengti nekilnojamojo turto mokesčio, šiemet jį jau gali tekti mokėti.

„Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi būstą ar namą, kuris kainuoja iki 150 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto mokesčių jam nereikėjo mokėti. Bet jeigu dabar, perskaičiavus mokestines vertes, paaiškėja, kad žmogaus turimas namas jau vertas 200 tūkst., jis privalės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo skirtumo, šiuo atveju – 50 tūkst. eurų“, – teigė M. Samkus.

Lygiai taip pat kyla ir komercinio nekilnojamojo turto vertė. Mokestis priklauso ir nuo savivaldybės, kur yra tas nekilnojamasis turtas. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė taikanti 0,5 proc., o miesto – jau 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestį. Jeigu turtas apleistas, tuomet taikomas 3 proc. turto mokestis.

Rekordiniai šuoliai

Visgi pagrindinė priežastis, lėmusi ne vieną verslininką išgąsdinusį nekilnojamojo turto mokesčių augimą, anot Registrų centro atstovo, buvo per penkerius metus rekordiškai pakilusios kainos.

Vidutiniškai kasmet nekilnojamojo turto vertė augo apie 10 proc., o didžiuosiuose miestuose ji pasiekė ir 20–30 proc. augimą. Be to, praėję metai pasižymėjo ir naujais kainų rekordais, ir didžiuliu sandorių skaičiumi.

„Vidutinės turto vertės skaičiuojamos vertinant jau įvykusius sandorius. Štai prieš penkerius metus butą galima buvo nusipirkti už 50 tūkst. eurų,o šiandien analogišką butą žmonės perka jau už 100 tūkst. eurų“, – pastebi M. Samkus.

Nekilnojamojo turto už 135 mlrd. eurų

Naujausias Registrų centro vertinimas atskleidė, kad visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemės sklypai) vertas apie 135 mlrd. eurų, iš jų 103 mlrd. eurų įvertinti statiniai. Palyginus su pernykščiais duomenimis, visos šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 14 procentų. Tai didžiausias nekilnojamojo turto vertės šuolis per pastarąjį dešimtmetį.

Daugiausia brango butai – vidutiniškai 18 proc., gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo dešimtadaliu, komercinių patalpų – 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį turinčių patalpų vertė kilstelėjo apie 11 procentų.

„Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės stabiliai auga jau visą dešimtmetį, o didžiausi pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios“, – sako M. Samkus. Tais metais šalies nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį – jau 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų sausį – 110 mlrd., o pernai sausį – 118 mlrd. eurų.

Nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių perskaičiavimas aktualus ne tik verslininkams, bet ir gyventojams. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami irgi remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

2022 05 08 08:49
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt