trečiadienis, spalio 5 d.
Pasaulyje maisto kainos krenta penktą mėnesį iš eilės, Lietuvoje – kyla ir, tikėtina, dar ilgai nesustos
Arvydas Jockus
BNS foto
Pasaulyje vyraujančios ekonomikos tendencijos nebūdingos Lietuvai: maisto kainos mūsų šalyje toliau kyla, nors kitur – krenta

Maistas Lietuvoje toliau sparčiai brangsta, tačiau vartojimas nemažėja: kainas keliantys restoranai ir kavinės lankytojų nepasigenda.

Tuo metu pasaulyje – kitos tendencijos. Restoranuose ir kavinėse lankosi mažiau žmonių, maisto produktų paklausa mažėja, atitinkamai leidžiasi ir kainos.

Jungtinių Tautų (KT) maisto kainų indeksas rugpjūtį krito penktą mėnesį iš eilės ir dabar yra mažesnis nei buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Lietuvoje kainos vis dar auga – maisto produktų bendra metinė infliacija siekia 30 procentų.

„Mažėjančios pasaulinės maisto kainos šiuo atveju tikrai nereiškia, kad ir Lietuvoje maistas atpigs. Gali būti, kad rudenį matysime netgi šiokį tokį maisto kainų šuolį“, – prognozuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasiūla didėja, paklausa mažėja

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) indeksas rugpjūtį nukrito iki 138 punktų ir yra mažesnis nei prieš vasario 24 d. prasidėjusį karą, tačiau išlieka 10 punktų didesnis nei buvo prieš metus. FAO indeksas smarkiai išaugo kovo mėn., kai buvo pasiekęs rekordinį 159,7 punkto lygį.

Agentūros „Brandnomika“ ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad maistas pasaulyje pinga dėl kelių priežasčių.

„Pirma, palengvėjo maisto eksportas iš Ukrainos. Kadangi Ukraina yra didelis žaidėjas pasaulio žemės ūkio rinkoje, išaugusi šios šalies produktų pasiūla automatiškai sumažino galutines maisto kainas“, – Alfa.lt sakė ekonomistas.

Kadangi Ukraina yra didelis žaidėjas pasaulio žemės ūkio rinkoje, išaugusi šios šalies produktų pasiūla automatiškai sumažino galutines maisto kainas.

Rusija ir Ukraina iki karo pradžios šių metų vasarį buvo pagrindinės saulėgrąžų aliejaus ir grūdų eksportuotojos. Todėl JT remiamas liepos mėn. susitarimas atverti Ukrainos uostus Juodojoje jūroje sumažino grūdų ir augalinio aliejaus kainas. Dėl to daugiau prekių galėjo pasiekti tarptautines rinkas.

FAO ataskaitoje teigiama, kad grūdai buvo pagrindinė šių metų maisto kainų augimo varomoji jėga, bet dabar pasiūla didėja, nes tikimasi šiek tiek geresnio derliaus Kanadoje, JAV ir Rusijoje. Šios šalys yra pagrindinės kviečių eksportuotos.

Sumažėjęs FAO rodiklis rodo, kad krito kitų maisto kategorijų – pieno produktų, mėsos ir cukraus – kainos. Jautienos ir kitų galvijų produktų kainos sumažėjo dėl silpnos vidaus paklausos kai kuriose pirmaujančiose eksportuojančiose šalyse, o tai galbūt atspindi, kad vartotojai pereina prie pigesnių alternatyvų.

Kitoms maisto produktų kategorijoms eksporto apribojimų švelninimas padėjo sumažinti cukraus ir naftos kainas, o sumažėjusi tam tikrų produktų paklausa padėjo sumažinti mėsos ir pieno kainas.

Indonezijoje laikinai sumažinus eksporto mokesčius palmių aliejui, maisto gamintojai turėjo daugiau pasirinkimų augaliniam aliejui, kurį naudoja dideliais kiekiais.

A. Izgorodinas įžvelgia dar vieną maisto kainų mažėjimo priežastį – prasidedančią pasaulio recesiją ir blogėjančius ekonominius rodiklius. „Dėl to mažėjo maisto paklausa kavinėse ir restoranuose. Atitinkamai tai mažina maisto paklausą ir galutines maisto kainas“, – pažymėjo ekonomistas.

Lietuvoje viskas kitaip

Pasaulyje vyraujančios ekonomikos tendencijos nebūdingos Lietuvai – maisto kainos mūsų šalyje toliau kyla, nors kitur krenta.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad rugpjūtį infliacija buvo netikėtai didesnė dėl kelių veiksnių, bet labiausiai – dėl maisto kainų.

„Pagrindinis veiksnys yra maisto produktų kainos, jos yra gerokai brangesnės nei prieš metus, pavyzdžiui, pieno produktai yra pabrangę beveik 50 proc., daržovės – apie 40 proc., duonos produktai, grūdai – apie 30 procentų“, – sakė N. Mačiulis.

Lietuvoje liepos mėn. fiksuotas 30,4 proc. maisto kainų metinis brangimas.

Ekonomistas A. Izgorodinas įsitikinęs, kad maisto kainos euro zonos valstybėse ir Lietuvoje mažės lėtesniu tempu nei kitur pasaulyje. Tai lemia kelios priežastys.

„Visų pirma – trąšų kaina. Keli trąšų gamintojai – Jonavos „Achema“ ir kai kurios įmonės Vakarų Europoje – pristabdė gamybą, kadangi energetikos kainos tapo visiškai netvarios. O aukštesnė trąšų kaina automatiškai reiškia ir aukštesnes galutines maisto kainas Europoje“, – teigė A. Izgorodinas.

Aukštesnė trąšų kaina automatiškai reiškia ir aukštesnes galutines maisto kainas Europoje.

Kita problema, pasak ekonomisto, yra energijos išteklių – dujų, elektros, šilumos – kainos.

„Dujos naudojamos šildyti įvairias verslo patalpas, pavyzdžiui, logistikos sandėlius, o žemės ūkis naudoja daug elektros energijos. Deja, mažėjančios pasaulinės maisto kainos šiuo atveju tikrai nereiškia, kad ir Lietuvoje maistas atpigs. Gali būti, kad rudenį matysime netgi šiokį tokį maisto kainų šuolį“, – prognozavo A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, nepaisant to, kad maisto kainos buvo aukštos ir praėjusių metų rudenį ir žiemą, šiemet jos vis tiek bus aukštesnės, nors iki metų galo atotrūkis gali kiek ir sumažėti.

Maisto produktų paklausa, nepaisant aukštų kainų, nemažėja – restoranų ir kavinių apyvarta šių metų liepos mėnesį ji buvo 11 proc. didesnė negu praėjusių metų liepos mėnesį.

„Žmonės Lietuvoje, nepaisant aukštos infliacijos, nemažina valgymo kavinėse ir restoranuose apsukų. Tie 11 procentų yra panaikinus infliacijos įtaką, tai yra realus augimas. Nepaisant kylančių kainų Lietuvos vartotojai toliau perka maistą kavinėse ir restoranuose. Taigi, kol kas maisto paklausa nesumažėjo“, – pabrėžė ekonomistas.

Vasarą žmonės dar leido pinigus, kuriuos sutaupė per pandemiją. Buvo toks paskutinis vartojimo šokis.

Vis dėlto, A. Izgorodinas spėjo, kad infliacijai toliau nesitraukiant, rudenį galime sulaukti maisto paklausos sumažėjimo.

„Vasarą žmonės dar leido pinigus, kuriuos sutaupė per pandemiją. Buvo toks paskutinis vartojimo šokis, o rudenį ir žiemą vartotojai susidurs su visiškai kitomis realijomis, energetikos kainomis ir atitinkamai, manau, ir Lietuvoje maisto paklausa šiek tiek sumažės būtent dėl restoranų ir kavinių sektoriaus“, – mano A. Izgorodinas.

Pikas ar ne pikas?

Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 procento.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo 21,1 procento. Statistikos departamento vertinimu, tam daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Išankstinis mėnesinis - rugpjūtį, palyginti su liepa - vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Kai kurie Lietuvos ekonomistai vertina kad, kad Lietuva jau pasiekė kainų augimo piką.

„Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio nuomone, infliacija piką jau pasiekė liepos – rugpjūčio mėnesiais. „Žiūrint į mažėjančias naftos, kuro, žaliavų kainas, atslūgstančią paklausą, nematome rizikos, kad vartotojų kainos ir toliau didės, nes net ir didėjant sąnaudoms, verslai nebegalės jų perkelti vartotojams“, – aiškino N. Mačiulis.

Vidutinė metinės infliacija, ekonomisto teigimu, 2023 m. sumažės iki 6 proc., o 2024 m. grįš į normalų lygį ir sieks 2,5 procento. „Dėl infliacijos mažėjanti perkamoji galia turbūt lems, kad vartotojai vartos mažiau ne pirmo būtinumo prekių“, – prognozavo ekonomistas.

Anksčiau N. Mačiulis teigė, kad daugelio žaliavų ir kitų sąnaudų pigimas visų pirma signalizuoja apie tai, jog daugelyje didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi vartojimo stagnacijos, o gal net ir nuosmukio.

Ekonomikos augimo išsikvėpimo ženklai esą jau akivaizdūs ir Lietuvoje – birželį mažmeninė prekyba buvo 3,5 procento, o apdirbamoji gamyba – 2,5 procento mažesnė nei prieš metus. Lietuvos vartotojų lūkesčiai toliau prastėjo, o daugelyje šalių jų nuotaikos šiuo metu yra tokios pat prastos ar net prastesnės, nei buvo pandemijos pradžioje.

„Kitaip sakant, didelės kainos gydo nuo didelių kainų – daug kur daug kas daug kam tapo nebeįperkama, todėl paklausos kritimas, o po to ir kai kurių kainų mažėjimas yra sunkiai išvengiamas“, – svarstė ekonomistas.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 17,9 proc., kitąmet – 6,2 proc., o 2024 m. smuks žemiau kaip 2 proc.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus šią savaitę tikino, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko. „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese.

Ekonomistas A. Izgorodinas infliacijos piko akiratyje neaptinka. „Aš nematau piko. Mano asmeninė prognozė ta, kad Rusija šį rudenį bandys taip veikti, kad Europos Sąjunga spaustų Ukrainą dėl taikos sutarties. Tai reiškia, kad dujų tiekimas Europai išliks nulinis arba minimalus. Matome, kad Rusija šią savaitę tiesiog nustojo tiekti dujas ES. Manau, panaši situacija išsilaikys bent iki metų pabaigos. Matysime aukštas dujų ir elektros kainas Europos biržose“, – prognozavo ekonomistas.

Lietuvos situaciją A. Izgorodinas vertino atsargiau, kadangi mūsų šalyje antiinfliacinės priemonės labiau veikia vartotojus, o įmonėms šios priemonės – gana silpnos.

„Tikėtina, kad Vyriausybė vartotojams pratęs antiinfliacines priemones. Bet problema, kad įmonės tiesiog bus priverstos kelti prekių ir paslaugų kainas dėl to, kad joms labai sparčiai kyla energetikos kainos – įmonės tiesiog neturi kitos išeities. Dėl to būčiau atsargus kalbėdamas apie infliacijos piką“, – prisipažino A. Izgorodinas.

Nauji iššūkiai

Maisto kainos buvo vienas didžiausių infliacijos veiksnių. Antai, prie aukštos euro zonos infliacijos rugpjūtį daugiausia prisidėjo energetika – 38,3 proc., ir neperdirbtas maistas – 10,9 procento.

Didėjantis susirūpinimas dėl recesijos sumažino maisto produktų paklausą pasaulyje, tačiau kainoms daro įtaką ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, karščio bangos Europoje ir potvyniai Pakistane.

Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solsky neseniai įspėjo, kad dėl karo nukentės šios šalies kitų metų derlius – kviečių ir miežių pasėliai sumažės mažiausiai 20 procentų, o dėl lėšų trūkumo susitrauks žemės ūkio produktų gamyba.

Jungtinų Tautų apžvalgoje nurodoma, kad net po pastarojo meto kritimo pasaulinės maisto kainos išlieka aukštesnės nei 2011 m. piko metu.

Šiuo metu maisto kainas veikia begalė nepalankių aplinkybių – ne tik pasiūlos sumažėjimas dėl karo, bet ir sparčiai augančios energijos išteklių bei trąšų kainos.

Nors kai kurie Ukrainos uostai buvo atidaryti, žemės ūkio produktų per juos išplukdoma palyginti mažai. Kad pasaulio rinkos pajustų ryškesnį poveikį, Ukrainos derliaus eksportas turėtų labiau išaugti.

2022 09 07 16:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt