ketvirtadienis, sausio 20 d.
Paštu gauni dovanų iš JAV – privalai deklaruoti turinį, net jei nežinai, ką rasi atvėręs siuntą
Arvydas Jockus
BNS foto
ES panaikinus PVM lengvatą mažos vertės prekėms, visas iš trečiųjų šalių atsisiunčiamas prekes, taip pat ir dovanas, privaloma deklaruoti muitinėje. Gyventojams tai padeda daryti Lietuvos paštas.

Muitinės departamentas netaiko deklaravimo išimčių siuntoms iš trečiųjų šalių, jei tai Kalėdų ar gimtadienio dovana.

Lietuvos gyventojams, norintiems išvengti keblumų ir išsaugoti netikėtumo džiaugsmą gavus dovaną, muitinės pareigūnai pataria savo draugus JAV ar Jungtinėje Karalystėje informuoti, kad jie patys su siuntiniu pateiktų visus sėkmingai deklaracijai reikiamus dokumentus.

To nepadarius, visus reikiamus dokumentus vis tiek reikės pristatyti muitinei. Tačiau tuo jau turės pasirūpinti pats dovanos gavėjas Lietuvoje. Tinkamai nedeklaravus dovanos iš trečiosios šalies ir nesumokėjus muito mokesčių, siunta, pasibaigus jos saugojimo terminui, bus grąžinta siuntėjui.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. ES panaikinus PVM lengvatą mažos vertės prekėms, visas iš trečiųjų šalių atsisiunčiamas prekes, taip pat ir dovanas, privaloma deklaruoti muitinėje.

Gyventojams tai padeda daryti Lietuvos paštas. Tačiau valstybinio pašto teikiama pagalba kartais ne džiugina, o pykdo.

Pasityčiojo iš pašto ir muitinės

Žinomas žurnalistas ir keliautojas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) savo feisbuko paskyroje piktinasi Lietuvoje taikomomis muitinės procedūromis, kurias padeda atlikti Lietuvos paštas.

Ypač jį papiktino reikalavimas nurodyti jam siunčiamos dovanos turinį, deklaruoti siuntos vertę ir pateikti joje esančių daiktų pirkimo dokumentų kopijas.

Vyras prisipažįsta, kad muitinės deklaravimą atliekantis Lietuvos paštas ir jam, ir jo užjūrio draugams sugadino šventinę Kalėdų nuotaiką.

Savo feisbuko paskyroje jis rašo: „Dukros draugai iš Amerikos siuntė Kalėdoms dovanų. Nuo gruodžio 2 iki sausio 3 gulėjo kažkur JFK oro uosto (Niujorke, JAV – red.) užkaboriuose. Bet pats įdomumas prasidėjo pasiekus Lietuvą, jos pašto įstaigą. Žinome, kad tai beviltiška organizacija, bet daugeliu atvejų pasirinkimo nėra. O paštas nepaliauja stebinti.

Gavo pranešimą apie siuntą ir reikalavimą užpildyti deklaraciją. Pirmiausia pažymėjo sutinkanti sumokėti 3 eurus už išmuitinimą. Toliau – įdomiau. Pildyti siuntos detalųjį aprašą. Dovana? Gerai. Kas ją sudaro? Nežinau. Sužinok, nes negausi. Rašo į Ameriką – tie nustebę, bet vardija kalėdinės staigmenos sudėtines dalis. Ardo stebuklą pagal visus paragrafo punktus.

Gerai, jau žinome, ką ji ras atidariusi tą dėžutę. Bet to negana. Kiek viskas kainavo? Dar viena žinutė dar nepakankamai pakraupusiems draugams už Atlanto. Aha, dabar aišku, kiek jums kainavo mano šventinė nuotaika.

Bet net ir čia ne pabaiga, nes LP sistemos sraigteliai sukasi smagiai. Prašome pateikti mokėjimo įrodymo nuotrauką. Bet kad mes nemokėjome, tai juk dovana! Mat kaip, na gerai – tuomet nufotografuokite tuščią lapą ir prikabinkite prie pateikiamos formos mūsų puslapyje. Štai toks, pasirodo, yra plačiai taikomas sistemos nulaužimo būdas. Apie šitai amerikiečiai nesužinos. Tegu geriau mano, kad mes sutrikę dėl kiniškos blokados.“

Muitinė: deklaruoti privaloma ir dovanas

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius paaiškino, kad Muitinė netaiko jokių išimčių dovanoms, siunčiamoms į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. visas iš trečiųjų šalių atsisiunčiamas prekes, taip pat ir dovanas, muitinei privaloma deklaruoti elektroninėmis priemonėmis. Tai gali padaryti tiek siuntos vežėjas (Lietuvos paštas, skubių siuntų vežėjai, kiti muitinės tarpininkai), tiek patys siuntų gavėjai per Išmaniąją muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS).

„Vadovaujantis Sąjungos Muitinės kodeksu ir kitais muitų teisės aktais deklaracijoje būtina nurodyti tiek siuntėjo, tiek gavėjo duomenis bei informaciją apie tai, kas yra siunčiama. Taigi siuntėjas turi pateikti visą informaciją apie tai, ką sudėjo į siuntą. Jei siuntėjas tuo nepasirūpina, tokios informacijos surinkimu tenka rūpintis siuntos gavėjui“, – Alfa.lt teigė V. Volungevičius.

Pasak jo, yra ir kita išeitis – jei siuntos gavėjas tikrai nežino, ką gauna, siuntos gavėjas gali įgalioti deklarantus fiziškai patikrinti siuntą.

„Tokiu atveju deklarantai kreipiasi į muitinę, iš jos gauna leidimą atidaryti siuntą prekių vertei patikslinti. Atidarius surašomas siuntos patikrinimo aktas, juo remiantis siunta deklaruojama muitinei“, – teigė Muitinės departamento atstovas.

Jei siuntos gavėjas nežino, kas yra siuntinyje, iki siuntos deklaravimo muitinei gavėjas turi bendrauti su Lietuvos pašto deklarantais (kas deklaruoja jo siuntą).

„Mūsų žiniomis, jeigu deklarantams nepakanka informacijos muitinės formalumams atlikti, Lietuvos pašto deklarantai, remdamiesi ant siuntos nurodytais siuntos gavėjo duomenimis, išsiunčia klientui informacinį pranešimą, kuriuo prašoma atsiųsti informaciją, reikalingą siuntoje esančių prekių (net jeigu jos deklaruojamos kaip dovana) vertei pagrįsti. Paprastai žmogus, ypač gaunantis dovaną, turi kontaktus to, kuris gali patikslinti, ką siunčia“, – teigė V. Volungevičius.

Kodėl reikalaujama iš gavėjo Lietuvoje nurodyti siuntos, net jei tai dovana, vertę? „Iš esmės siuntėjas, jei nenori, kad kiltų problemų gaunančiam dovaną, turi pateikti visą informaciją apie tai, ką sudėjo į siuntą. Jei siuntėjas tuo nepasirūpina, tokios informacijos surinkimu tenka rūpintis siuntos gavėjui, bendraujant su Lietuvos pašto deklarantais (šiuo atveju, kas deklaruoja jo siuntą)“, – paaiškino V. Volungevičius.

Jis kartu paaiškino, kad siuntos gavėjui nepateikus deklaruojamų prekių vertę patvirtinančių dokumentų, prekių muitinė vertė nustatoma kitais, nei sandorio vertės, muitinio įvertinimo metodais. Jei to neįmanoma padaryti arba vėliau – siuntą įvertinus, gavėjas nesutinka sumokėti muitinės apskaičiuotų importo mokesčių, siunta, pasibaigus jos saugojimo terminui, grąžinama siuntėjui. Siuntas laikinai saugo ir grąžina Lietuvos paštas.

Pataria susipažinti su taisyklėmis

Į Alfa.lt prašymą pakomentuoti situaciją, kuria feisbuke pasidalijo žurnalistas ir keliautojas, V. Volungevičius patarė iš anksto pasidomėti Lietuvoje taikomomis muitinės procedūromis, importo mokesčiais ir kitomis prekių iš trečiųjų šalių sąlygomis.

„Pirmiausia žmogus, pasirinkdamas deklaruoti siuntą iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, giminaičio siųstą dovaną ar kitas prekes, turėtų susipažinti su tokių prekių, gabenamų siuntose, apmokestinimo importo mokesčiais ir atleidimo nuo minėtų mokesčių sąlygomis“, – teigė pareigūnas.

Redakcija paprašė įvertinti ir Lietuvos pašto veiksmus: ar Kalėdų dovaną iš JAV gavusiam gyventojui keliami deklaravimo reikalavimai šiuo atveju buvo teisėti ir adekvatūs.

„Lietuvos muitinė nereguliuoja santykių tarp Lietuvos pašto ir jo klientų. Už deklaracijai reikalingos informacijos surinkimą, pildymą ir joje pateikiamų duomenų tikrumą ir tikslumą atsako ne muitinė, todėl šiais klausimais prašome kreiptis į deklarantą, šiuo atveju – Lietuvos paštą“, – teigė Muitinės departamento atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad prekių siuntas, kurias siunčia privatus asmuo iš trečiosios šalies kitam privačiam asmeniui, gyvenančiam ES šalyje, leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu šios siuntos yra nekomercinio pobūdžio, o jų vertė yra ne didesnė kaip 45 eurai.

Nekomercinio pobūdžio siuntomis laikomos tokios siuntos, kurios: siunčiamos nereguliariai; susideda tik iš gavėjo ar jo šeimos asmeniniam vartojimui skirtų daiktų, nei savo pobūdžiu, nei kiekiu nepanašių į komercinius; yra siuntėjo siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio.

Komentuoja Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė:

„Apgailestaujame dėl klientams kylančių nepatogumų, tačiau tai yra visoje Europos Sąjungoje nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka. Jį įsigaliojo panaikinus PVM lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių.

Lietuvos paštas yra tik tarpininkas tarp siuntos gavėjo ir LR muitinės, esame įpareigoti, kad visos per Lietuvos paštą ne iš ES šalių atvykstančios siuntos būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos. Importo mokesčius apskaičiuoja LR muitinė, o gautos lėšos keliauja į valstybės biudžetą.

Siuntai dovanai atvykus į Lietuvą, ją saugojame 14 dienų. Per šį terminą gavėjas turi pasirinkti norimą deklaravimo būdą – tai darys savarankiškai (per LR muitinę / kitus tarpininkus) ar per Lietuvos paštą. Pasirinkus deklaruoti per Lietuvos paštą, toliau reikia pateikti deklaravimui reikalingą informaciją, įskaitant ir siuntos turinį bei vertę, įrodymą, kad tai yra dovana.

Dovanos apmokestinamos, kai jų vertė yra didesnė nei 45 eurai. Kai dovanos vertė nuo 45 iki 150 eurų, ji apmokestinama tik importo PVM, kai vertė didesnė nei 150 eurų, papildomai ir importo muitu. Būtent dėl šios priežasties yra būtina nurodyti dovanos vertę – tik tuomet galima apskaičiuoti mokesčius.

Įrodymas, kad siunta yra dovana, būtinas, nes kitaip jau nuo nulinės vertės būtų taikomi importo mokesčiai. Neretai gavėjai nežino, koks yra siuntos dovanos turinys, todėl nežino ir jos vertės. Tokiais atvejais siūlome pamėginti susisiekti su dovanos siuntėju ir pasiaiškinti. Kai susisiekti su siuntėju galimybės nėra, galima pateikti prašymą Lietuvos paštui, kad pateiktume informaciją, kas yra siuntoje.

Deklaruojamos siuntos vertę galima pagrįsti pirkimo čekiais, sąskaita ar dovanojimo sutartimi. Siekiant, kad dovanų gavėjams deklaravimo procesas būtų kuo paprastesnis, smulkiose siuntose gaunamų dovanų vertei pagrįsti yra tinkamas ir siuntėjo gavėjui atsiųstas laiškas – patvirtinimas apie siunčiamą dovaną, nurodant jos aprašymą ir vertę muitinės tikslams.

Lietuvos paštas už dovanos deklaravimą taiko 3 eurų tarpininkavimo mokestį.

Jeigu deklaruojama per Lietuvos paštą, LR muitinei patvirtinus deklaraciją ir apskaičiavus mokesčius, per Lietuvos pašto savitarną reikia apmokėti mokesčius ir tuomet siunta perduodama pristatymui.“

Atsakomybė už neteisingai pateiktą informaciją

Muitinės departamentas perspėja, kad asmuo deklaruodamas prekes ir teikdamas muitinės deklaracijas prisiima atsakomybę už pateiktos informacijos teisingumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Savo ruožtu muitinė atlieka prekių siuntų tikrinimą vadovaudamasi teisės aktais ir rizikos valdymu.

Muitinei nustačius, kad asmens pateikti duomenys muitinės deklaracijoje yra neteisingi ar pateikta netiksli arba neišsami informacija, gali tokį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsniu.

Taip pat minėta veika laikoma neteisėtu asmenų elgesiu, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 138–143 straipsniuose.

2022 01 07 09:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt