sekmadienis, gegužės 22 d.
Pernai augęs geležinkeliais gabenamų krovinių srautas iš Kinijos šiemet smarkiai nuseko
Arvydas Jockus
Alfa.lt
„Lietuvos geležinkelių“ pervežamų krovinių srautas iš Kinijos šiemet sumažėjo 70 procentų

Pirmą šių metų ketvirtį iš Kinijos per Lietuvos teritoriją pergabenta traukinių apie 70 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.

Šiuo metu tranzitinių intermodalinių traukinių iš Kinijos srautų pokyčius pirmiausia lemia Rusijos karas Ukrainoje.

Didžioji dalis šių traukinių maršruto tęsiasi per Rusijos teritoriją, todėl reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų bendrovės atsisako krovinių gabenimo šiuo maršrutu. Srautų dinamiką taip pat veikia COVID-19 pandeminė situacija Kinijoje.

Stringant tiekimo grandinėms verslui siūlomi alternatyvūs krovinių pristatymo būdai.

Kai kurie transporto ir logistikos ekspertai teigia, kad šiuo metu patikimiausia ir pigiausia krovinius iš Kinijos gabenti lėktuvais. Mat nors krovinių gabenimas laivais atpigo kone dešimtadaliu, nauja COVID-19 pandemijos banga Kinijos uostuose vėl sukėlė sumaištį ir kroviniai iš ten vėluoja.

Traukiniais gabenami vagonai iš Kinijos Lenkiją pasiekia per 10 dienų ir vilioja patrauklia kaina, tačiau krovinių gabenimas geležinkeliais išlieka nesaugus dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Tiekimo grandinėms stringant viena iš galimų alternatyvų – skubių krovinių gabenimas oru „su persėdimu“ į sunkvežimį. Tačiau net ir tokiu atveju užsakovai neapsaugomi nuo rizikos, kad jų krovinys pateks į „spūstį“ dėl laivybos vėlavimų.

Krovinių srautas sumažėjo

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ Lietuvos teritorijoje perveža traukinius, keliaujančius iš Kinijos į Vakarų Europą.

2021 m. tokių traukinių srautas augo ir siekė apie 1,7 tūkst. traukinių per metus, arba 139 tūkst. TEU (dvidešimties pėdų konteinerio ekvivalentas).

„Įprastai šių traukinių srautus lemia sezoniškumas – daugiausia krovinių pervežama rugpjūčio–lapkričio mėnesiais“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.

Pirmą šių metų ketvirtį iš Kinijos per Lietuvos teritoriją buvo pergabenta 212 traukinių, arba 17 tūkst. TEU, t. y. apie 70 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., kai buvo pervežta 316 traukinių, arba 25 tūkst. TEU.

„Iki 2021 m. rugsėjo buvo vykdomas ir tiesioginių krovinių vežimas į Lietuvą traukiniais iš Kinijos. Tiesa, jie sudarė labai mažą dalį visų iš Kinijos važiuojančių traukinių – didžioji jų dalis važiuodavo toliau į Vakarų Europą. Bendrovė iki šiol nėra gavusi oficialaus pranešimo apie sprendimo stabdyti tiesioginius traukinius priežastis ar motyvus“, – teigė K. Dzikaraitė.

Karo Ukrainoje padariniai

2021 m. kroviniai iš Kinijos per Lietuvos teritoriją buvo gabenami sėkmingai ir jų srautas augo.

„Šiuo metu tranzitinių intermodalinių traukinių iš Kinijos srautų pokyčius pirmiausia lemia Rusijos karas Ukrainoje. Didžioji dalis šių traukinių maršruto tęsiasi per Rusijos teritoriją, todėl reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų bendrovės atsisako krovinių gabenimo šiuo maršrutu. Srautų dinamiką taip pat veikia COVID-19 pandeminė situacija Kinijoje“, – dėstė K. Dzikaraitė.

Jos teigimu, krovinių gabenimas intermodaliniais traukiniais (konteineriais ar puspriekabėmis) populiarėja visoje Europoje.

„Intermodaliniai traukiniai gali padėti spręsti daugumą šios dienos logistikos iššūkių: padėti įveikti sienas net force majeure atvejais, subalansuoti logistikos grandines, padėti suvaldyti infliaciją, gerinti resursų naudojimą, didinti veiklos efektyvumą ir kartu palikti iki 90 proc. mažesnį CO2 pėdsaką“, – sakė K. Dzikaraitė.

Balandžio mėn. „LTG Cargo“ pradėjo gabenti intermodalinius krovinius į Duisburgą Vokietijoje, kur klientams atsiveria galimybės geležinkeliu pasiekti vieną svarbiausių pramonės centrų Europoje ir didžiausią vidaus vandenų uostą pasaulyje.

Tai pirmasis tarptautinis krovinių gabenimo maršrutas į Vakarus, kurio įgyvendinimu trijose skirtingose šalyse rūpinsis LTG grupės bendrovės. „LTG Cargo“ taip pat pradėjo siūlyti intermodalinių krovinių gabenimo paslaugas į terminalus Lenkijoje.“

Išbalansavo pandemija Kinijoje

Išmaniosios logistikos platformos „My Dello“ atstovas Mindaugas Povilaika teigia, kad dvejus metus tarptautinį krovinių gabenimą alino pandemija. Ypatingą poveikį ji turėjo jūriniams maršrutams – išsikreipė pristatymo terminai, keletą kartų išaugo kainos.

„Kylant gabenimo geležinkeliais ir oru populiarumui, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje supurtė ir šiuos maršrutus, tad dinamiškai keičiantis situacijai kaip niekad tapo svarbu greitai reaguoti į atsiveriančias krovinių gabenimo iš Kinijos galimybes“, – sakė M. Povilaika.

Anot jo, nuo vasario mėnesio vidurio jūrinių konteinerių kainos tolygiai mažėjo ir nukrito apie 10 proc., palyginti su jų piku šių metų sausį, tačiau pozityvias permainas pritemdė nauja pandemijos banga Kinijoje.

„Per pastarąsias savaites tai viename Kinijos didmiestyje, tai kitame buvo paralyžiuoti darbai, dalis regionų pateko į visišką izoliaciją, daugybė žmonių negalėjo palikti savo namų dėl COVID-19 politikos ribojimų. Net kurjeriams buvo draudžiama surinkinėti siuntas šiuo laikotarpiu, tad galime įsivaizduoti, kaip stipriai tai išbalansuoja darbą šalies uostuose, kur reikalingi didžiuliai žmonių pajėgumai“, – pastebėjo M. Povilaika.

Siūlo įtraukti kelių transportą

Ekspertas aiškino, kad įprastai kroviniai okeaniniais laivais atvyksta iki didžiųjų Europos uostų, tokių kaip Hamburgas ar Roterdamas, kur jie laukia perkrovos į mažesnius, vadinamuosius fiderinius laivus, reguliariai kursuojančius į Baltijos jūros uostus.

Pastaraisiais metais dėl ženklaus nestabilumo jūrų maršrutų grafikuose neretai nutikdavo taip, kad, atvykus okeaniniam laivui, fiderinis laivas jau būna išvykęs arba dar neatvykęs, todėl kliento krovinys „pakibdavo“ uosto terminale.

Kai kurios transporto ir logistikos kompanijos siūlo išvengti tokių situacijų, sutaupyti laiko ir, vos atvykus kroviniui, jį perkelti į sunkvežimį, kuris, prižiūrint vežėjams ir ekspeditoriams, sklandžiai keliautų iki kelionės tikslo kelių transportu.

Vis daugiau trikdžių ir rizikos

M. Povilaikos nuomone, vis dar įmanoma krovinius iš Azijos gabenti tradiciniais būdais, tačiau reikia būti pasiruošus lėtesniems grafikams ar vėlavimams.

Antai Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios uždraudė skrydžius virš savo teritorijos daugiau kaip 30 valstybių oro linijoms, todėl maršrutai pailgėjo, kainos pakilo ir dažnai nesilaikoma nustatyto grafiko.

Geležinkelio linijoms iš Azijos į Europą driekiantis per Rusiją ir Baltarusiją, kai kurios logistikos kompanijos dėl karo laikinai sustabdė naujų užsakymų geležinkeliu priėmimą, ir nors teoriškai krovinius gabenti per šias šalis galima, kompanijos nenori rizikuoti klientų kroviniais, kuriems dėl karo ar politinių sankcijų patirtos žalos draudimo bendrovės gali nekompensuoti patirtų žalų.

M. Povilaika pataria neapsigauti ir aklai nepasitikėti Kinijos geležinkelių vežėjų pažadais grąžinti krovinius atgal į išsiuntimo stotį savomis lėšomis, jei dėl karo ar taikomų sankcijų krovinys negalėtų tęsti kelionės.

Tokių veiksmų trukmė esą gali būti itin ilga ir mokėjimai už pervežimo paslaugas nebūtų grąžinami.

Rinka dar nenusistovėjo

Pakrikus krovinių gabenimui iš Rytų, verslai pamažu atranda alternatyvų kitomis kryptimis, tačiau esminėmis importo šalimis lieka Kinija, Taivanas, Indija, Izraelis ir JAV.

„Pastebime ryškėjančią tendenciją siųsti smulkesnius krovinius, nukelti didesnius užsakymus tolyn, tarsi laukiant, kol karo ir pandemijos situacija normalizuosis ir bus galima atsisiųsti didesnį krovinį. Stebint pastarųjų dvejų metų tendencijas visgi panašu, kad laukti nebūtinai yra ko, nes kainos tolygiai kyla, maršrutai išlieka apkrauti, tad verta naudotis išmaniaisiais įrankiais ir pastebėjus atsivėrusias galimybes nedelsti jomis pasinaudoti“, – komentavo situaciją M. Povilaika.

Pasak jo, ne Rytų kryptimis gabenamiems kroviniams nekyla problemų dėl geopolitinės situacijos, todėl į JAV sėkmingai kroviniai gabenami lėktuvais, po Vakarų ir Centrinę Europą nekliudomi juda sunkvežimiai, o laivyboje pirmą kartą per dvejus metus stebėtas konteinerių kainos smukimas teikia vilčių, kad suvaldžius naują pandemijos bangą sugrįš jūrinių maršrutų populiarumas.

2022 05 12 09:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt