sekmadienis, balandžio 11 d.
Piniginės baudos už „neapykantos kalbą“: neaišku, kas siūloma, bet aišku, kad baudžiami ir užčiaupiami gali būti tūkstančiai
Alfa.lt

Seime užregistruotos pataisos, pagal kurias administracinė atsakomybė ir piniginės baudos būtų skiriamos už tyčiojimąsi arba niekinimą. Teisininkus glumina baudų dydžiai ir sąvokų neapibrėžtumas. Priėmus šias „Laisvės partijos“ inicijuotas pataisas, padariniai gali būti sunkūs, o jų žalai atitaisyti veikiausiai prireiktų nemažai metų. Ne vienas Alfa.lt pašnekovas išreiškė susirūpinimą ir žodžio laisvės ateitimi.

Lauktų baudų banga

Už patyčias arba niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės siūloma bauda – nuo 560 iki 1200 eurų. Įvykdžius nusižengimą antrą kartą, tektų susimokėti 1200 – 2000 eurų, o juridinių asmenų vadovams arba atsakingas pareigas užimantiems asmenims gali tekti pakloti net iki 3000 eurų.

Alfa.lt kalbintas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė teigė, kad pataisose numatyta baudų sistema yra tiesiog neadekvati. „Net ir Baudžiamajame kodekse už kai kuriuos nusižengimus numatytos mažesnės baudos. Krinta į akis, kad siūlomos baudos neturi aiškios unifikuotos sistemos“, – sakė teisininkas.

Tačiau dar didesnė problema, pasak I. Vėgėlės, yra tai, kad veiksmai, už kuriuos siūloma bausti piniginėmis baudomis yra neapibrėžti. „Sąvokos yra labai „išplautos“ ir labai priklausys nuo subjektyvaus pareigūno vertinimo. Per 5 – 7 metus atsakymus galiausiai suformuos teismų praktika. Tačiau tam, kad dabar nuramintų visuomenę, kai kuriuos dalykus galėtų apibrėžti patys politikai“, – teigė I. Vėgėlė.

Teisininkas priminė, kad per minėtus keletą metų, kol sąvokas išgrynins teismų sistema, daugybė žmonių bus nubausti, o galiausiai pasirodys, kad bent dalis jų nubausti neteisingai. Taigi, po keleto metų į teismus daug žmonių patrauks į teismus, siekdami ištaisyti neteisybę ir užkraus teismams didžiulį darbo krūvį.

„Policija privalės vykdyti jai priskirtas funkcijas ir gaudyti tokius „prasižengėlius“. Žinoma, kad bus baudų banga, kaip kad neseniai tūkstančiai žmonių gavo baudas už kaukių nedėvėjimą gatvėje, nors vėliau paaiškėjo, kad kaukė nėra efektyvi priemonė gatvėje ir dabar už tai nebebaudžiama“, – pateikė pavyzdį Alfa.lt pašnekovas.

Dabartinis neapibrėžtumas paveiks ir policijos darbą. „Esu tikras, kad policijos pareigūnai iki šiol nežino ir negalėtų paaiškinti, ką reiškia minėtos sąvokos. Gali būti nueita lengviausiu keliu, kai pareigūnai vertins pasisakymus visiškai subjektyviai. Tuo pačiu kyla klausimas, ar būtų baudžiami visuomenėje garsūs asmenys?“, – svarstė teisininkas.

Jo nuomone, ne mažiau keistai skamba ir siūlymas juridinių asmenų vadovams skirti didesnes baudas, nei fiziniams asmenims: „Nelabai įsivaizduoju, kuo juridinio asmens vadovo padarytas pažeidimas skiriasi nuo fizinio asmens nusižengimo? Kaip nustatyti, žmogus nusižengimą padarė, kaip fizinis asmuo, ar kaip vadovas?“.

Pasak I. Vėgėlės, šie siūlymai visuomenėje sukėlė didžiulį ažiotažą būtent dėl jų neaiškumo ir įstatymų leidėjai, prieš siūlydami pataisas, galėtų numatyti geresnį jų apibrėžimą, galbūt priimti teisės normų paaiškinimų paketą.

„Baisiausia, kas gali atsitikti – gali būti pažeista asmens laisvė į savo įsitikinimus, kas įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje. Lieka daug neatsakytų klausimų“, – teigė I. Vėgėlė.

Nelaiku ir ne vietoje

Siūlymai įvesti naujus apribojimus, dar ir lydimus baudomis, atrodo gana keistai dabartinėje situacijoje, kai žmonės jau metus patiria didelį stresą dėl pandemijos apribojimų.

Kaip portalui Alfa.lt sakė teisininkė prof. Liudvika Meškauskaitė, panašūs įstatymų projektai, įvairiais atžvilgiais liečiantys saviraiškos laisvę yra madingi – vienokius ar kitokius jų variantus siūlo vos ne kiekviena nauja vyriausybė.

„Pastarąjį siūlymą vertinu labai atsargiai ir net su tam tikra baime. Pirmiausiai, manau, kad žmogaus nuomonę galima pakeisti tik kita nuomone – aiškinant ir argumentuojant. Tokios mechaninės burnos užčiaupimo priemonės duoda priešingą efektą“, – teigė profesorė.

L. Meškauskaitė priminė, kad žodžio laisvė, be kitų dalykų, suteikia žmogui ir galimybę „nuleisti garą“, o jei tokia galimybė slopinama, sukeliamas sandariai uždaryto verdančio puodo efektas.

„Manau, kad šiuo metu, kai žmones varžo įvairūs apribojimai, jie patiria stresą ir yra pikti, dar įvesti kažkokius apribojimus, ką kalbėti ir dar grasinti baudomis – visai netinkamas laikas. Tikrai patarčiau šiuo metu to nedaryti“, – sakė Alfa.lt pašnekovė.

L. Meškauskaitė taip pat akcentavo neigiamą neapibrėžtumų poveikį tiek žmonėms, tiek ir pavyzdžiui, informacinei erdvei. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad tokių atvejų jau būtą. „Geras tokių teisinių neapibrėžtumų pavyzdys – „Vaikų apsaugos nuo neigiamos informacijos“ įstatymas, kurį priėmus, netrukus pasirodė, kad ir pasaka apie Jonuką ir Grytutę gali būti traktuojama ir draustina, kaip neigiama informacija. Kalbant apie žodžio laisvę, tokios „guminės“ sąvokos yra pavojingos, nes kiekvienas jas vertina „iš savo varpinės“. Tokiomis sąvokomis pasižyminčius įstatymus ir Europos žmogaus teisių teismas vertina, kaip ydingus, nes žmonės jų nesupranta“, – aiškino teisininkė.

Anot L. Meškauskaitės, vietoje baudžiamųjų priemonių, politikams verčiau derėtų savo pavyzdžiu skatinti žmonių kultūringą bendravimą ir toleranciją. „Edukacija ir pavyzdys, o ne bausmės gerina situaciją. Kai neetiškus pasisakymus sau leidžia politikai, vargu, ar baudos privers pasikeisti žmones“, – reziumavo profesorė.

Politikai baudžia, nes nemėgsta kritikos?

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius portalui Alfa.lt teigė, kad galimų aptariamos įstatyminės iniciatyvos padarinių apskritai neišeina komentuoti, kol teisininkai neišaiškino, kas konkrečiai joje siūloma: „Labai tikiuosi, kad prieš priimant bet kokius pakeitimus, susijusius su spaudos ir žodžio laisve, bus, mažų mažiausiai, pateiktos žmogaus teises tiriančių mokslininkų ir teisininkų išvados“.

LŽS pirmininko nuomone, pasirinktos priemonės nėra tinkamos, siekiant pakeisti žmonių nuostatas ir jų raiškos būdus viešoje erdvėje. D. Radzevičius priminė, kad papildomomis bausmėmis Lietuvoje kol kas nepavyko išspręsti nei vienos problemos, kaip pavyzdžiui, girtų vairuotojų, nei narkotikų vartojimo bei kitų. „Gal pasakysiu grubokai, bet ne nuo to galo pradėta“, – sakė žurnalistas.

„Jei politikai sugalvotų, kad žodžio laisvės sritis turi būti reguliuojama Administraciniu kodeksu, noriu pabrėžti, kad bet kokia administracinė atsakomybė kelia realų pavojų žodžio laisvei. Ar tos atsakomybės taikintojams ir vertintojams pakaks kompetencijos ir kvalifikacijos?“, – retoriškai klausė D. Radzevičius.

„Jei būčiau politikas, pasakyčiau, kad už tokias neparuoštas iniciatyvas žmones reikėtų pabarti. Šiandien nematau jokių įrodymų, kad keletas pastarųjų metų šioje srityje būtų buvę kažkuo tokie ypatingi, kad tektų keisti įstatymus. Jei tai daroma vien todėl, kad dėl kai kurių politikų diskuotajamų temų visuomenės diskursas viešojoje erdvėje tapo agresyvesnis – tikrai ne baudžiamosiomis priemonėmis reikia spręsti problemą. Jei įstatymai keičiami todėl, kad kai kurie politikai susilaukia daugiau kritikos, priminsiu jiems, kad jie yra vieši asmenys ir turi susitaikyti net ir su labai ir labai aštria kritika“, – teigė LŽS vadovas.

Nutildyta dauguma

Kaip Alfa.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrius švarplys, kad suprastume platesnes panašių iniciatyvų grėsmes, turime atsižvelgti į tarptautinę patirtį: „Tokių įstatymo pataisų poveikį visuomenei neįmanoma svarstyti be tarptautinio konteksto – svarbu suvokti, kaip Vakarų valstybėse vystosi panašūs procesai. Abejonių nelieka: už vadinamosios neapykantos kalbos įteisinimo stovi visuomenės seksualizacija, lyties performulavimas, tapatybės politika, išskirtinių visuomenės grupių viktimizacija, jausenų-įsižeidimų prioritetas, žodžio laisvės ribojimas bei „atšaukimo“ kultūra“.

Anot politologo, Vakarų valstybėse šis procesas jau įgavo tragikomiškus pavidalus: susiformavo neva specialiųjų poreikių grupės, kurių netenkina aukštą demokratijos, žmogaus teisių, įstatymo viršenybės, teismų sistemos ir socialinės gerovės lygį pasiekusių valstybių sistemos. „Jos formuluoja kaltinimus valstybei dėl sisteminio rasizmo, sisteminio išnaudojimo, sisteminio nesaugumo jausmo, neva šios grupės yra didžiausios aukos“, – sakė A. Švarplys.

„Jos pradeda griauti įprastą valstybės demokratinę tvarką: kelti riaušes, niokoti privatų turtą, susidoroti su teisėtą nuomonę išsakančiais piliečiais, atšaukti profesorius iš universiteto, cenzūruoti viešąją erdvę, religines ar konservatyvias pažiūras, neigti daug metų galiojančias konstitucines teises“, – teigė politologas.

Pasak A. Švarplio, šių grupių interesų gynimas pridengiamas kilniais žodžiais, kaip kova prieš diskriminaciją, žmogaus teisės, lygybė, tolerancija ir pan. Tačiau praktikoje „nuskriaustųjų grupės“ primeta savo pažiūras ir interesus tokiu būdu, kad iš konstitucinių laisvių praktiškai nieko nelieka. „Grupinė tapatybė pakeičia teisinę valstybę. Iš valstybės reikalaujama ginti ne lygias asmens laisves ir teises, o išskirtinius grupinius interesus. Tai grįžimas nuo įstatymo viršenybės prie gentinės visuomenės“, – sakė politologas.

Nors neapykantos kalba tėra vienas elementas šiame procese, jis labai svarbus. Tapęs teisiniu principu, jis padeda įsteigti dominuojančią ideologiją, kurios pagrindu yra susidorojama su oponuojančios pasaulėžiūros atstovais. Paprastai jis nukreipiamas prieš tradicines, konservatyvias pažiūras.

„Lietuvoje šis procesas tik prasideda, bet mums naudinga žinoti, kur grupinių tapatybių/įsižeidimų politika nuvedė Vakarų valstybes. Siūlomas projektas Lietuvoje iš karto dar neprives prie fantasmagoriškų susidorojimo atvejų, tačiau tai neabejotinai yra tas pats kelias, vedantis prie tų pačių rezultatų“, – teigė pašnekovas.

„Kitaip tariant, neapykantos kalbos teisinis institutas nėra tiesiog teisinės civilizuotos priemonės sutramdyti agresyvius individus, kurstančius neapykantą. Tai nėra tiesiog apsauga nuo realios grėsmės. Jeigu taip būtų, tai Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje demokratinėje teisinėje valstybėje, jau egzistuoja visas paketas teisinių priemonių nuo Konstitucijos iki baudžiamojo kodekso bei policijos praktikos susitvarkyti su tokiomis problemomis, kurių Lietuvoje šiaip jau nėra daug“, – sakė A. Švarplys.

„Šio projekto autorių netenkina asmens laisvės, orumo ir saugumo gynimas įstatymo viršenybės ir lygybės pagrindu. Jie nori, kad dauguma pakeistų savo pasaulėžiūrą lyties (vėliau ir šeimos, įsivaikinimo, santuokos) atžvilgiu. Neapykantos kalba yra teisinis instrumentas prievarta užtikrinti šį pakeitimą. Tai iš esmės yra teisinis ir demokratinis akibrokštas. Kol kas jis yra pridengiamas raminimu, kad įstatymas bus taikomas tik radikaliais atvejais. Tačiau tai nekeičia anti-teisinės ir anti-demokratinės šio projekto esmės. Konstitucinė dauguma neprivalo pakeisti savo pasaulėžiūros, juolab, kad teisinė valstybė užtikrina kiekvieno asmens, piliečio teises ir saugumą“, – pabrėžė politologas.

2021 03 16 08:44
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt