sekmadienis, gruodžio 5 d.
Pirmoji visų kapinių skaitmeninimą šiemet baigs Utena
BNS
Pixabay

Utenos rajone palaidotų žmonių amžinojo poilsio vietą netrukus bus galima rasti paprasčiau ir greičiau – nuotoliniu būdu. Utena pirmoji šalyje baigia 35-ių jos teritorijoje veikiančių ir 160 jau uždarytų kapinių skaitmeninimą.

59 hektarų ploto kapinių inventorizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę savivaldybei kainavo apie 90 tūkst. eurų.

„Mums atrodė, kad tai yra labai svarbu“, – BNS sakė rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Aida Diržauskienė.

„Šiais metais pabaigsime visas savo kapines skaitmeninti. (...) Kur neveikiančios kapinės, iš jų dar neturime visos informacijos, bet 80-90 proc. darbų jau pabaigta“, – pranešė ji.

Pasak A. Diržauskienės, šio darbo metu, pavyzdžiui, buvo nustatytas 1930–1940 metais Utenos miesto burmistru dirbusio Juozo Bertašiaus kapas.

„Skaitmeninimo dėka suradome konkrečią vietą“, – tvirtino A. Diržauskienė. Ji prognozuoja būsiant ir daugiau atradimų.

„Turbūt jų bus ir daugiau, nes tie žmonės, kurie skaitmenina, ne uteniškiai, tik suveda duomenis, o mes analizuosime su rajono paveldo ir kultūros specialistais“, – teigė ji.

30 savivaldybių į virtualią erdvę perkėlė maždaug 300 kapinių

Šalies kapinių perkėlimu į virtualią erdvę užsiimančios įmonės „Kapinių valdymo sprendimai“ vadovas Andrius Trunovas BNS tvirtino, kad į virtualią erdvę iki šiol jau perkelta dalis 30-ties rajonų kapinių – iš viso maždaug 300.

„Trečdalis užlaidoto ploto jau suskaitmeninta – virš 0,5 mln. mirusiųjų. Apimtys kasmet didėja. Daugėja savivaldybių, norinčių suskaitmeninti savo kapines. (...) Prieš penkerius metus atrodė, kad greičiau viskas vyks, dabar realybė yra tokia, kokia yra – viskas vyksta porą kartų lėčiau“, – tvirtino jis.

Pasak A. Trunovo, Kaunas jau įpusėjo skaitmeninti kapines, Vilnius dar tęsia, o Klaipėda ir Panevėžys baigė. Be to, į virtualią erdvę beveik perkeltos Šilalės, Šilutės, Plungės, Biržų rajonų kapinės. Juose esančias kapavietes netrukus bus galima rasti išmaniajame telefone arba kompiuteryje.

Tačiau kol kas nė viena savivaldybė neseka Utenos pėdomis ir nepradėjo nebeveikiančių kapinių inventorizacijos.

„Tokio antro rajono, kuris užsiimtų neveikiančiomis kapinėmis, dar nėra“, – teigė A. Trunovas. Pasak jo, dirbti tokiose kapinėse ypač sunku.

„Pagrindinė problema, kad žmonės net nežino, kur nemaža dalis tokių kapinių su 5-30 kapaviečių, yra, nepamena, kas ten palaidota. Tai reiškia, kad tokios kapinės būna išnykusios: apaugusios krūmais, apžėlusios, paminklai, jeigu jie apskritai išlikę, išblukę“, – sakė A. Trunovas.

Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kurios nenusiteikusios technologijų įsileisti į kapines.

„Kartais atrodo, kad tas šiuolaikinis požiūris į duomenų tvarkymą kai kur labai pasenęs. Sako: pirmiausia tvoras užtversime, keliukus nutiesime ir tada gal pagalvosime (...) Dažniausias pasiteisinimas, kodėl nedaro, kad trūksta finansų. Bet iš tų savivaldybių, kurios daro, pagal biudžetų reitingus, yra ir labai turtingų, ir esančios per viduriuką, ir pačios skurdžiausios“, – tvirtino kapinių skaitmeninimą organizuojančios įmonės vadovas.

A. Trunovo teigimu, dažniausiai pirmosios aprašomos pagrindinės savivaldybėje ar seniūnijoje veikiančios kapinės, paskui – miestelių, kaimų, o į neveikiančias su dronais, filmavimo kameromis, fotoaparatais ir rašikliais ateinama vėliausiai.

Jis teigia, kad kapinių skaitmeninimo nauda yra didžiulė ir savivaldai, ir gyventojams.

„Vidutiniškai, mūsų skaičiavimais, žmogaus aptarnavimo laikas, kai jis kreipiasi dėl leidimo laidoti, sutrumpėja nuo dviejų iki keturių valandų. Jeigu nėra suskaitmeninta, reikia vykti į pačias kapines. Susitaupo laikas, mažėja popieriaus. Nes dabar daug kur susiduriame, kad tų popierinių laidojimo dokumentų jau nėra. Jeigu dar kapinės senesnės, pasimiršta, kas ten palaidota“, – aiškino A. Trunovas.

Baigti aprašyti visas – ir veikiančias, ir nebeveikiančias – kapines tikimasi 2027 metais.

„Gal labai optimistiškais įsivaizdavimais per ateinantį penkmetį galėtume užbaigti šį projektą“, – prognozuoja A. Trunovas.

Kapinių skaitmeninimą įmonė pradėjo prieš penkerius metus. A. Trunovas sako, kad maždaug 300 kapinių perkėlimas į virtualią erdvę 30-čiai savivaldybių kainavo apie 1 mln. eurų. Suskaitmeninti maždaug poros hektarų kapines kainuoja nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 11 01 10:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt