pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Po daugelio metų taškymosi pinigais atėjo metas taupyti
Arvydas Jockus
BNS foto
Artimiausioje ateityje sumenks būsto paskolą ir automobilių lizingo sutartis turinčių žmonių perkamoji galia – jie bus priversti mažiau išlaidauti nebūtiniausiems dalykams

Skolininkai netrukus pajus, kad pinigai brangsta, – nebegalės išlaidauti nebūtiniems dalykams.

Per pastarąjį dešimtmetį pamiršome, kas yra EURIBOR, kad bazinė palūkanų norma gali būti teigiama ar kad pinigai gali brangti.

Infliacijai euro zonoje birželį pasiekus 8,6 proc., Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau žengė ilgai lauktą žingsnį ir pirmą kartą per 11 metų bazinę palūkanų normą pakėlė 0,5 procentinio punkto.

Spėjama, kad iki šių metų pabaigos palūkanų norma toliau kas mėnesį bus keliama, kol pasieks 1 proc.

Alfa.lt kalbintų ekonomistų ir finansų analitikų nuomone, palūkanų normos didinimas net iki 2 proc. neturės drastiško efekto – žmonės toliau skolinsis, nors ir mažiau.

Vis dėlto ECB priemonės infliacijai pažaboti nepraeis be pasekmių. Būsto paskolą ar automobilių lizingo sutartis turinčių žmonių perkamoji galia sumažės – jie bus priversti mažiau išlaidauti nebūtiniausiems dalykams.

Ekonomistai pastebi, kad bazinių palūkanų normų kėlimu ECB to ir siekia – pristabdyti paklausą ir dėl to kilusią infliaciją, nuo kurios kenčia ir turintys skolų, ir gyvenantys iš atlyginimo ar santaupų.

Paskolos jau pabrango

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė atkreipia dėmesį, kad ECB bazinė palūkanų norma iki šiol buvo neigiamoje teritorijoje (–0,5 proc.), taigi, net ir pakėlus ją 0,5 proc. punkto, ji yra lygi 0.

„Visgi, norint suprasti, kaip keistųsi būsto paskolos įmokos, turėtume žiūrėti į EURIBOR ir jo pokyčius. Šiuo metu šešių mėnesių EURIBOR (su kuriuo yra susietos didžioji dalis paskolų), jau pasiekė daugiau nei 0,5 proc., nors ECB dar net nespėjo išlipti iš neigiamų palūkanų zonos“, – pastebėjo ekonomistė.

Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų yra pasirašomos su kintamomis palūkanomis. Kintamąsias palūkanas Lietuvoje sudaro EURIBOR rodiklis ir marža. Dėl pastarosios dydžio sudarydami būsto paskolos sutartį sutaria klientas ir bankas.

Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų yra pasirašomos su kintamomis palūkanomis.

„Paprastai maržos dydis atspindi paskolos gavėjo riziką – kuo ji didesnė, tuo ir marža būna didesnė. Marža per visą kredito sutarties laikotarpį nepakinta“, – aiškino G. Ilekytė.

Kita kintamųjų palūkanų dalis EURIBOR yra tarpbankinės palūkanos. EURIBOR bazę nustato didieji euro zonos komerciniai bankai ir ji atspindi tą kainą, už kurią didieji bankai skolinasi tarpusavyje.

„Auganti EURIBOR bazė reiškia, kad rinkoje jau atsispindi ECB bazinių palūkanų kėlimo lūkestis, kas ir nulėmė tai, kad EURIBOR pirmą kartą po septynerių metų pertraukos išlipo iš neigiamos zonos“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė.

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebėjo, kad EURIBOR palūkanų norma kinta dėl ECB sprendimų, kuriuos savo ruožtu lemia bendra ekonominė padėtis euro zonoje.

„EURIBOR palūkanos pasiekė neigiamą reikšmę dar 2016 m. ir iki 2021 m. pabaigos buvo rekordiškai žemos. Nuo 2022 m. pradžios EURIBOR palūkanų normos pajudėjo iš žemiausio taško ir pastaruoju metu atspindi naujausius infliacijos rodiklius ir dėl jos besiformuojančius lūkesčius“, – sakė E. Dovbyšienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad EURIBOR palūkanų normos jau yra pakilusios, atsižvelgiant į finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų pokyčių.

Kiek didės mėnesio įmoka?

Alfa.lt paprašė „Swedbank“ pateikti pavyzdį, kiek didėtų skolininkų mėnesinė įmoka kylant EURIBOR.

G. Ilekytė paaiškino, kad būsto paskolos įmokos kilimas priklauso nuo paskolos dydžio bei likusio termino paskolai išmokėti.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas turi 50 tūkst. eurų būsto paskolą, kurios terminas yra 30 metų, paskolos įmoka EURIBOR pasiekus 0,5 proc., išaugtų maždaug 13 eurų, jeigu pasiektų 1 proc. – 26 eurais per mėnesį. Jeigu asmens būsto paskola siekia 100 tūkst., 1 proc. EURIBOR paskolos įmoką padidintų maždaug 50 eurų per mėnesį.

SEB banko valdybos narė E. Dovbyšienė aiškino, kad palūkanų didėjimą ar mažėjimą lemia EURIBOR pokyčiai, kurie nepriklauso nuo SEB banko kaip rinkos dalyvio.

„Pateikiame pavyzdį. Jei turima vidutinė būsto paskola siekia 70 tūkst., iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, būsto paskolų palūkanų normai padidėjus 0,5 proc., mėnesio įmoka išaugs apie 17 eurų. Jei būsto paskolų palūkanų norma didėtų 1 proc. (iki 3 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 35 eurais. Jei būsto paskolų palūkanų norma didėtų 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 73 eurais“, – nurodė SEB banko valdybos narė.

Šie skaičiavimai yra apytiksliai, bendro pobūdžio, remiantis vidutine būsto paskolos suma.

Abi Alfa.lt pašnekovės pabrėžė, kad kitų rūšių paskolų turėtojams EURIBOR pokyčiai neaktualūs, nes su kintamomis palūkanomis Lietuvoje pasirašomos tik būsto paskolų ir automobilių išperkamosios nuomos sutartys.

Su kintamomis palūkanomis Lietuvoje pasirašomos tik būsto paskolų ir automobilių išperkamosios nuomos sutartys.

Vartojimo paskolos Lietuvoje išduodamos fiksuotomis palūkanomis, todėl jau gyventojų turimų paskolų įmokoms EURIBOR pokyčiai įtakos neturės.

Šios paskolos pasirašymo metu palūkanos yra fiksuojamos ir nekinta visą paskolos laikotarpį.

Brangs skolinimasis automobiliui

SEB banko valdybos narė E. Dovbyšienė pateikė pavyzdį, kaip keistųsi mėnesio įmoka pasirašius automobilio išperkamosios nuomos sutartį.

Gyventojo, pasirinkusio naują automobilį, kurio kaina yra 33 tūkst. eurų (tai vidutinė naujo automobilio kaina, už kurią gyventojai pirko automobilius SEB banke šiemet) ir sumokėjusio 15 proc. pradinį įnašą, 5 metų lizingo įmoka siektų apie 495 eurus per mėnesį (Eur/mėn.), taikant 2,29 proc. kintamąsias palūkanas. EURIBOR padidėjus iki 1,5 proc., lizingo įmoka išaugtų apie 3,8 proc., iki apie 514 Eur/mėn.

Jei gyventojas įsigijo naudotą automobilį, kurio kaina yra 22 tūkst. eurų (tai vidutinė naudoto automobilio kaina, už kurią gyventojai pirko automobilius SEB banke šiemet) ir sumokėjo 15 proc. pradinį įnašą, 5 metų lizingo įmoka būtų apie 334 Eur/mėn., taikant 2,8 proc. kintamąsias palūkanas.

Kaip ir prieš tai buvusiame pavyzdyje, EURIBOR padidėjus iki 1,5 proc., mėnesinė įmoka taip pat augtų apie 3,8 proc. iki maždaug 347 Eur/mėn.

Kiek dar kils ECB palūkanų norma?

Daugelis ekonomistų ir finansų analitikų prognozavo, kad ketvirtadienį ECB palūkanų normą pakels 0,25 proc. punktais., tačiau kai kurie spėjo, kad palūkanos gali kilti 0,5 proc. punkto.

„Rinkose vyrauja gan aiškios nuotaikos, tikimasi, kad per kiekvieną susitikimą šiais metais palūkanos kils po 0,25 proc. punktus“, – svarstė G. Ilekytė.

„Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanos turėtų kilti iki maždaug 1 proc., tačiau iki šių metų pabaigos ECB retorika ir veiksmai esą turėtų pasikeisti.

„Jau dabar matome aiškius ženklus, kad euro zonos ekonomika susiduria su sunkumais, ypač Vokietijos pramonė. Negana to, keturis dešimtmečius nematyta infliacija piką pasieks artimiausiais mėnesiais, o tada atsitrauks. Tad norint išvengti didesnių bėdų ir recesijos arši monetarinė politika turės būti pristabdyta“, – teigė ekonomistė.

Ar ECB ryžtųsi palūkanų normą kelti iki 2 proc.? Kaip toks sprendimas paveiktų skolininkus?

„Skolininkai pajus, kad pinigai brangsta. Per pastarąjį dešimtmetį pamiršome, kas yra EURIBOR ir kad bazinė palūkanų norma gali būti teigiama. Anksčiau ar vėliau ECB turėjo išeiti iš neigiamų palūkanų zonos, o infliacijai euro zonoje birželį pasiekus 8,6 proc. netgi vėluoja tai padaryti“, – pastebėjo G. Ilekytė.

Vis dėlto, jos nuomone, normos padidinimas iki 2 proc. neturės labai drastiško efekto skolinimui – nebus taip, kad visi staiga nebesiskolins.

„Visgi kalbame apie 2 proc. – toks palūkanų dydis nėra didelis ir nepakeliamos naštos nesukels. Tačiau padidėjusios įmokos reiškia, kad skolininkų perkamoji galia kiek sumenks – mažiau išlaidausime nebūtiniausiems dalykams. Visgi bazinių palūkanų normų kėlimas ir turi tokį tikslą – pristabdyti paklausą ir dėl to kilusią – infliaciją“, – aiškino G. Ilekytė.

E. Dovbyšienė nesiryžo spėlioti, kiek dar gali kilti EURIBOR palūkanų norma. „Kiek ECB didins bazines palūkanas, priklausys nuo to, kaip keisis infliacija euro zonoje ir kokia bus ekonomikos reakcija į didėjančias palūkanų normas“, – SEB banko valdybos narė.

Kiek ECB didins bazines palūkanas, priklausys nuo to, kaip keisis infliacija euro zonoje ir kokia bus ekonomikos reakcija į didėjančias palūkanų normas.

Ji priminė, kad aukščiausia 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma nuo euro įvedimo 1999 m. buvo 5,4 proc.

„Tikėtina, kad tokių palūkanų normų per artimiausius dvejus metus euro zonoje nepamatysime, nes tokios palūkanų normos veikiausiai įstumtų daugelį euro zonos ekonomikų į recesiją“, – prognozavo SEB banko valdybos narė.

Skatina arba skolinimąsi, arba taupymą

ECB laiko pareiga palaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir tai daro užtikrindamas, kad infliacija, t. y. bendro prekių ir paslaugų kainų kilimo laikui bėgant tempas, išliktų maža, stabili ir prognozuojama.

ECB siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų 2 proc. Tai reiškia, kad ECB per mažą infliaciją vertina lygiai taip pat neigiamai kaip ir per didelę.

ECB daro įtaką infliacijai nustatydamas palūkanų normas. Paprastai centrinis bankas, norėdamas sumažinti pernelyg didelę infliaciją, didina palūkanų normas, kad būtų brangiau skolintis, bet patraukliau taupyti. O kai infliacija pernelyg maža, jis palūkanų normas mažina.

Sumažindamas palūkanų normas ir taip sukurdamas mažiau patrauklias sąlygas taupyti ir patrauklesnes – skolintis, ECB skatina žmones leisti pinigus ar investuoti. Tačiau jei, kita vertus, ECB padidina palūkanų normas, labiau skatinama taupyti ir mažiau – leisti, o tai gali padėti nuo didelės infliacijos kenčiančiai ekonomikai „atvėsti“. Toks elgesys būdingas ne tik ECB, bet ir visiems kitiems centriniams bankams.

Kaip žadėjo anksčiau, ECB liepos 21 d. pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidino bazines palūkanų normas. Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos pakeltos 50 bazinių punktų.

Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.

ECB birželį skelbė, kad 2022 m. infliacija padidės 6,8 proc., 2023 m. – sumažės iki 3,5 proc., o galiausiai 2024-aisiais – susitrauks iki 2,1 proc.

2022 07 22 10:51
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt