antradienis, rugpjūčio 11 d.
Politologai apie pirmąjį prezidento susitikimą ES Vadovų taryboje: jo balsas girdimas
Alfa.lt

Šį savaitgalį prezidentas Gitanas Nausėda įveikė pirmąjį rimtą išbandymą Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikime dėl Ekonomikos gaivinimo fondo ir ES biudžeto. Prezidento pasirodymą vertinę Lietuvos politologai laikosi nuomonės, kad, nors kol kas spręsti dar anksti, G. Nausėda pasirodė kaip savo valstybės interesus gebantis apginti vadovas.

„Prezidento dalykiniai susitikimai savaitgalį rodo norą būti aktyviam, burti bendraminčių koalicijas“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas.

Prezidentas kaip svarbiausius susitikime aptartus klausimus išskyrė paramą žemės ūkiui, paramą iš sanglaudos fondų, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbus, finansavimą specialiai Tranzito schemai su Kaliningradu bei išlaikytą apie 180 mln. eurų kompensaciją dėl emigracijos sukeltų nuostolių.

Paklausus, kaip vertina prezidento pastangas didinti išmokas Lietuvos žemdirbiams, R. Vilpišauskas atsakė, kad tai – senas klausimas, į Lietuvos darbotvarkę įrašytas dar nuo įstojimo į ES 2004 m.: „Žemdirbių klausimas nėra pirmos eilės, bet jis yra senas ir kiekvienas vadovas jį akcentuoja. Dėmesys tradiciniams klausimams – taip pat ir dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir specialaus Kaliningrado tranzito režimo – sudaro įspūdį, kad pernelyg mažai dėmesio yra skiriama ilgalaikiams ekonomikos gaivinimo sprendimams priimti.“

Pasak politologo, įsiminė ir G. Nausėdos dovana Vokietijos kanclerei Angelai Merkel – dirigento batuta. „Nesu tikras, kiek diplomatiška yra tokia dovana Europos Parlamento nuolatinio pirmininko atžvilgiu, nes, kaip kai kas pastebėjo, jis yra šio proceso dirigentas, tačiau šis prezidento veiksmas A. Merkel atžvilgiu parodo, kokią svarbą jis ir visa Lietuva suteikia Vokietijai ir jos kanclerei.“

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius priminė, kad šis susitikimas Briuselyje Lietuvos prezidentui buvo vienas pirmųjų, tačiau jau dabar keliami neįrašyti į darbotvarkę klausimai rodo, kad G. Nausėda stengiasi ginti Lietuvos interesus.

„Lietuvos nuomonė, kiek kitokia nei senųjų ES demokratijų, matoma ir diskusijoje dėl teisės viršenybės. Kai kurios ES šalys mano, kad Vengrija ir Lenkija ne visada užtikrina teisės viršenybę savo vidaus politikoje, o Lietuva šiame kontekste formuoja nuosaikią poziciją ir siūlė šia tema diskutuoti, o ne sprendimą diegti iš viršaus. Be to, prezidentas pirmasis iškėlė klausimą dėl Rusijos bandymo perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją“, – komentavo A. Krupavičius.

„Manau, kad G. Nausėda kaip prezidentas ir politikos naujokas ES kontekste žingsnis po žingsnio stiprina savo pozicijas, formuoja nuomonę. Manau, kad jo balsas tikrai yra girdimas ir bus gal net stipriau girdimas ateityje“, – apibendrino politologas.

Liepos 17 d. vykęs ES vadovų susitikimas Briuselyje buvo skirtas nuspręsti dėl ES biudžeto ir Ekonomikos gaivinimo fondo planų. Po tris dienas trukusių sudėtingų derybų planas buvo pasirašytas antradienį.

2020 07 21 19:07
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt