sekmadienis, gruodžio 5 d.
Politologai apie prezidento veto: tai bandymas pasitikrinti savo reikšmę bei noras pasikelti reitingus
Greta Burlėgaitė, Goda Košinskytė
Fotobankas
Gitanas Nausėda

Prezidento sprendimas vetuoti mokamų skiepų įstatymo pataisas tėra dar vienas bandymas pasipriešinti valdančiajai daugumai, tikina politologai. Vieni politikos ekspertai sako, kad toks Gitano Nausėdos sprendimas galėjo būti tiesiog taktinis politinės kovos žingsnis, nes „mūsų valdžiai žmonės nerūpi, jiems rūpi savi interesai“. Kitiems atrodo, kad tai bandymas įtikti antivakseriams bei siekis pasikelti reitingus.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojo, politologo Vytautas Dumbliausko požiūriu, šis prezidento veto yra paprasčiausias problemos atidėjimas į ateitį:

„Vienareikšmiškai visi epidemiologai pasakė, kad geriausia pandemijos valdymo priemonė yra skiepai, o testavimas yra gumos tempimas. Be to, testavimą apmokame mes visi – mokesčių mokėtojai. Tai piktina žmogų, kuris pasiskiepijo ir turi apmokėti testavimą už kažkokius veikėjus, kurie to daryti nenori.“

Politologas teigia, jog prezidentas vetuodamas skiepų įstatymą galbūt bando įtikti antivakseriams: „Man atrodo, kad čia nenoras pyktis su antivakseriais, nes jų yra nemažai, jie labai energingi, o pasiskiepijusių balsus prezidentas jau yra praradęs, šia prasme G. Nausėda žiūri tik į savo reitingus.“

„Kaip politologas, aš suprantu jo siekį keltis reitingus, tačiau šis nuolaidžiavimas antivakseriams niekur neveda, mes nieko nelaimėsime. G. Nausėda turi pagalvoti ir apie reitingus, ir ką jis nori nuveikti atėjęs į tokį postą.

Lyderis turėtų padėti vesti tautą iš epidemijos, o dabar jis tik A. Dulkį dulkina, jam priekaištauja, o pats pataikauja „antivakseriams“.

Žmogus nežino, kaip elgtis, jis blaškosi, nori vieniems patikti, nori kitiems patikti, šneka viena, paskui po mėnesio šneka kita. Jis tiesiog atsidūrė ne savo vietoje, jam per sunkus prezidento postas“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas antrina prieš tai išsakytai nuomonei ir tikina, kad šalies vadovas priimdamas tokius sprendimus nesivadovauja morale.

„Čia jau seniai laikas mums eliminuoti moralinę dimensiją iš mūsų valdžios – ten jos tiesiog nėra. Ten yra tik cinizmas ir politiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, šis G. Nausėdos sprendimas yra logiškas, kitaip ir būti negalėjo. Tiesiog vyksta arši politinė kova, o joje visos priemonės geros, čia tiesiog yra paskelbtas karas“, – Alfa.lt sakė B. Ivanovas.

Vieni nori įsitvirtinti politikoje, kiti nori gauti atstovavimą Vadovų Taryboje, o mes nuo to kentėsime. Moralei čia jau nebėra vietos.

Anot politologo, susidariusi situacija parodys, ar šalies vadovo nuomonė ir sprendimai turi kažkokios įtakos šalies valdyme.

„Dar bus dešimtys panašių epizodų. Prezidentas turi teisę paskelbti veto, dabar parlamentarai tegul jį įveikinėja. Andrius Kubilius kalbėjo apie nereikšmingo prezidento sindromą, tai dabar pasimatys, kiek jis yra nereikšmingas.

Bet kokiu atveju visuomenė nuo to kentės, jau seniai mūsų valdžiai žmonės nerūpi, jiems rūpi savi interesai. Vieni nori įsitvirtinti politikoje, kiti nori gauti atstovavimą Vadovų Taryboje, o mes nuo to kentėsime. Moralei čia jau nebėra vietos“, – nuogąstavo B. Ivanovas.

Pritaręs šiam įstatymui, prezidentas galėjo būti galutinai sutapatintas su dabartine valdančiąja dauguma, kas, be abejo, jam nėra naudinga.

Klaipėdos universiteto (KU) politologas Saulius Šiliauskas įsitikinęs, kad šį G. Nausėdos žingsnį buvo galima numatyti iš anksto.

„Prezidento sprendimas nestebina, nes jis visada kalbėjo apie kritišką požiūrį į dabartinės Vyriausybės pandemijos valdymo priemones. Prezidentas galiausiai surado galimybę tai įvertinti konkrečiais veiksmais.

Vyriausybės siūloma priemonė yra sulaukusi nevienareikšmiškos nuomonės, ir ją valdančiajai daugumai labai sunkiai sekėsi priimti. Pritaręs šiam įstatymui, prezidentas galėjo būti galutinai sutapatintas su dabartine valdančiąja dauguma, kas, be abejo, jam nėra naudinga. Toks G. Nausėdos sprendimas galėjo būti tiesiog iš išskaičiavimo ir grynai taktinis, bet taip pat prezidento suvokimas yra turbūt šiek tiek kitoks, kaip pandemijos krizė turėtų būti sprendžiama“, – Alfa.lt teigė politologas.

S. Šiliauskas mano, kad Seimui atmesti prezidento veto šį kartą gali būti sunku. Esą minėtos įstatymo pataisos ne tik visuomenės, bet ir daugelio Seimo narių yra vertinamos prieštaringai.

„Kol kas mes girdime, kad lyg ir yra nusistatymas įveikti tokį prezidento sprendimą, nes prezidentas šį kartą nieko nepasiūlė, jokios alternatyvos. Taip pat mes žinome, kokiomis sunkiomis aplinkybėmis šis įstatymas buvo priimtas, prezidento veto galėtų būti atmestas tik tada, jei bus labai didelė valdančiosios daugumos mobilizacija, nes surinkti 71 balsą šiuo atveju nebus paprasta“, – tikino KU politologas.

Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų.

Primename, kad šalies vadovas vetavo Seime priimtas įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo gruodžio nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savo kišenės.

Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Esą tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių bei lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – sakė prezidentas.

2021 11 04 19:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt