penktadienis, gruodžio 3 d.
Politologai: G. Landsbergio padarytos klaidos valdant migrantų krizę rodo patirties trūkumą
Greta Burlėgaitė
Fotobankas
Gabrielius Landsbergis

Ne tik šešėlinis ministrų kabinetas ėmė kvestionuoti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio tinkamumą toliau eiti pareigas, bet ir politologai. Pasak politikos ekspertų, migrantų krizės akivaizdoje tam tikri ministro veiksmai buvo neapgalvoti ir parodė patirties trūkumą.

„Didėja abejonės dėl G. Landsbergio tinkamumo eiti užsienio reikalų ministro pareigas. Jis akivaizdžiai stokoja to gravitas, kuris būdingas, gal net privalomas šalies diplomatijos vadovui. Praeitą savaitę jis burbtelėjo žurnalistams, kad esama signalų, jog Baltarusijos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse, gal Maroke, gal Pakistane. Esą procesai vyksta, tik kol kas neaišku, ar jie efektyvūs, ko jais siekiama. 

G. Landsbergis turėtų suvokti, kad tokios spėlionės, panašios į paauglius, savo feisbuko paskyroje klausiančius, ar Marytei labiau patinka Jonukas, ar Petras, netinka užsienio reikalų ministrui, juo labiau kai peršamas scenarijus mažai tikėtinas: kodėl marokiečiai keliautų į Baltarusiją, kai jų tikslas – Ispanija?“ – Delfi komentare teigė politologas Kęstutis Girnius.

Užsienio reikalų ministras nebūtinai turi kalbėti tiesmukai, jis dažniau turėtų būti gan diplomatiškas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius tikina, kad užsienio reikalų ministro sprendimuose matomas patirties trūkumas. Esą G. Landsbergis per daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams. 

„Tai, kad užsienio reikalai tapo tam tikra diskusijų sritimi, yra tikrai gana naujas reiškinys Lietuvos politikoje. Kalbant apie G. Landsbergį, kaip apie užsienio reikalų ministrą, sakyčiau, kad jis pernelyg daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams. Susilaikymo kai kuriais klausimais iš jo pusės tikrai galėtų būti daugiau, nes užsienio reikalų ministras nebūtinai turi kalbėti tiesmukai, jis dažniau turėtų būti gan diplomatiškas.

Kartais net ir patirties trūkumas yra matomas. Nors G. Landsbergis ir yra šiek tiek dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, bet vėliau gan ilgą laikotarpį vis vien buvo politinės partijos pirmininkas. Iš tikrųjų kai kurie jo žingsniai yra kvestionuotini, kaip ir jo pasisakymai viešojoje erdvėje. Tiesa, kol kas kažkokios reikšmingos kritikos iš prezidento pusės jam nėra išsakyta“, – Alfa.lt sakė A. Krupavičius.

Anot politologo, užsienio reikalų lauke trūksta koordinacijos tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro.

„Pirmiausia reikėtų sugrįžti šiek tiek laiko atgal – užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrų postai pastaruosius dešimt metų buvo vertinami kaip prezidentiniai postai, tai yra tie ministrai pirmiausia buvo vertinami prezidento, o ne ministro pirmininko. Po naujos centro dešinės daugumos atsiradimo situacija pasikeitė, dabar pagrindinė valdančiosios daugumos partija turi savo rankose abu tuos vadinamuosius prezidentinius ministrų postus Vyriausybėje.

Kai kurie analitikai mano, kad tokie prezidento paskyrimai buvo taktinė, jei ne strateginė klaida. Iš tikrųjų kartais atrodo, kad užsienio reikalų lauke trūksta koordinacijos tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro“, – teigė politologas.

Situacija yra įtempta, ir visi daro klaidų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas yra kiek kitokios nuomonės. Pasak politologo, nors G. Landsbergis ir padarė kelias taktines klaidas, tačiau esą reikia atsižvelgti į susidariusios situacijos sunkumą.

„Situacija šiuo metu yra labai sudėtinga, tikrai galima suvokti, kad šiuo metu yra ne patys lengviausi laikai užsienio reikalų ministrui. Susiklosčiusi situacija užklupo netikėtai, taip, G. Landsbergis suklupo kelis kartus spręsdamas šią situaciją. 

Kita vertus, ši krizė susiklostė dėl labai įvairių priežasčių ir ne visos jos yra Lietuvoje. Manau, yra tam tikrų užsienio reikalų ministro suklydimų, apskritai matome visos valdžios tam tikrą nesugebėjimą koordinuoti visų veiksmų, bet dabar reikalauti ministrų atsistatydinimo yra reikalavimai ne laiku. Situacija yra įtempta, ir visi daro klaidų“, – Alfa.lt sakė L. Gudžinskas.

Tokioje situacijoje, kokia ji yra dabar, ministro patraukimas būtų kontraproduktyvus, žalingas veiksmas.

Politologas įsitikinęs, kad užsienio reikalų ministro atsistatydinimas šiuo metu būtų žalingas Lietuvai. Esą tokiu atveju Baltarusija pradėtų kelti dar didesnį spaudimą šaliai. 

Tačiau bendrai vertindamas aš nesiryžčiau kaip, tarkime, Ramūnas Karbauskis bei Saulius Skvernelis raginti jį atsistatydinti. Man atrodo, kad tokioje situacijoje, kokia ji yra dabar, ministro patraukimas būtų kontraproduktyvus, žalingas veiksmas. Tai tik duotų signalą tam pačiam Aliaksandrui Lukašenkai, kad tai, ką jis daro, turi rezultatą. Toks veiksmas paskatintų tiek A. Lukašenką, tiek, matyt, Putiną, kuris stovi jam už nugaros, didinti spaudimą Lietuvai“, – tikino VU TSPMI politologas.

Primename, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinis ministrų kabinetas praeitą savaitę nusprendė raštu kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su raginimu įvertinti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio tinkamumą toliau eiti pareigas.

2021 08 10 08:34
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt