šeštadienis, spalio 1 d.
Pramogos svarbiau už sėjamą baimę? Lietuvoje gyvenanti ukrainietė: mums tai primins karo siaubus
Greta Burlėgaitė
BNS
Fejerverkų festivalis Vilniaus Vingio parke

Šeštadienį sostinėje vėl griaudės fejerverkų festivalis, tačiau šiemet tuo pat metu prie Vingio parko įėjimo vyks ir protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!“. Protesto organizatoriai atkreipia dėmesį ne tik į minėto renginio žalą aplinkai bei gyvūnams, bet ir į Vilniuje gyvenančius ukrainiečius, kuriuos garsūs fejerverkų sprogimo garsai sugrąžins į pragarą iš kurio jie ištrūko.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti karo pabėgėlė Ina sutinka su protesto organizatoriais ir tikina, kad fejerverkų garsai „primins apie karo veiksmus, o ypač bombas.“

„Neseniai buvau koncerte, kuriame paleido sirenų garsus, tai buvo toks neramumo jausmas.

Mes suprantame, kad tai jūsų, lietuvių, šventė, bet mums vis tiek fejerverkų garsai kelia nerimą ir atnaujina traumuojančius prisiminimus“, – portalui Alfa.lt teigė ukrainietė.

Į šią problemą dėmesį atkreipė ir visuomenininkas, žurnalistas Andrius Tapinas.

„Šiaip vyksta karas, šiuo metu Vilniuje oficialiai apie 20 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, neoficialiai dar daugiau. Kiekvienas sprogimas, kiekvienas trenksmas moteris ir vaikus grąžina į pragarą iš kurio ištrūko – į Mariupolį, Bučą, Chersoną ir kitus miestus. Galite būti tikri, kad Vilniaus Fejerija 2022 sukels jiems paniką“, – feisbuke rašė A. Tapinas.

Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso psichologinei būsenai.

Į protestą skatina prisijungti ir „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

„Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams).

Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą nuo karo Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams“, – feisbuko socialiniame tinkle tikino „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

Fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus.

Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo fejerverkų kylantis triukšmas kenkia tiek naminiams, tiek laukiniams gyvūnams.

„Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus.

Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos.

Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti.

Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti“, – nuogąstauja „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

Didelė žala aplinkai

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. atkreipė dėmesį į tai, kad naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį , o esudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti net gaisrus.

Protestą prieš fejerverkus organizuoja Lietuvos žaliųjų partija.

2022 09 21 11:36
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt