trečiadienis, liepos 28 d.
Prezidento G. Nausėdos komunikacija: kas keitėsi per dvejus metus?
Domantas Katelė
Fotobankas
Gitanas Nausėda

Prezidento Gitano Nausėdos komunikacija, net ir keičiantis komandai, išlieka panaši. Ekspertų teigimu, tam įtakos gali turėti prezidento asmeninės savybės ir vertybės. Praėjus dvejiems metams nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios, komunikacijos specialistai tikina, kad prezidentas kurį laiką jautėsi neradęs savo vietos viešojoje erdvėje, o tai lėmė klaidas. Vis dėlto galima išskirti kelias problemas, kurias ištaisius, prezidento pozicijos sustiprėtų.

Prezidentas ilgą laiką nerado savo vietos viešojoje erdvėje

Komunikacijos agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas teigia, kad, net ir keičiantis komunikacijos komandai, didelių pokyčių žinučių transliavime įžvelgti nepavyksta. Jo teigimu, tam įtakos turi prezidento įsitikinimai ir vertybės: „Po vėlesnių pokyčių komunikacijos komandoje nesimatė jų poveikio ir pokyčių pačioje komunikacijoje. Ta kritika, kurią prezidentas turėjo dėl komunikacijos pirmai, antrai ar trečiai komandai, ta kritika išliko ir toliau. Klausimas yra, ar čia komandos atsakomybė tos klaidos ir klaidingi sprendimai, ar tų, kurie komunikuoja. Aš nekaltinčiau komunikacijos komandos, nes man labai panašu, kad net jeigu ir keičiant komunikacijos žmones rezultatas išlieka toks pat, vadinasi, kažkas čia ne taip.“

Jis tikina, kad, nepaisant viešojoje erdvėje periodiškai kylančių pajuokų dėl prezidento žinučių, G. Nausėdos reitingai kyla, tad negalima būtų visko piešti tik tamsiomis spalvomis: „Kartais tave gali kritikuoti dėl to, ką sakai, bet tu esi įsitikinęs, kad tu viską sakai teisingai. Aš manyčiau, kad tai yra asmeninės savybės, įsitikinimai, artimiausių žmonių įsitikinimai, kurie formuoja tai, koks turinys iškeliauja iš prezidento. Bent jau dabar man atrodo, kad jie yra įsitikinę, kad jie viską daro teisingai. Mes pasigendame reagavimo į tai, kai klaidos yra akivaizdžios.“

A. Katauskas prisimena ir kitas prezidento klaidas, kurios sulaukė didelio dėmesio viešojoje erdvėje. Tokias komunikacijos specialistas įvardija kelionę pas dukrą, medikams skirtas kūčiukų dėžes ant šlapio grindinio ar jo nereagavimą į Alytaus gaisrą, kuris kėlė paniką visuomenėje.

„Viską vainikuoja pastarieji dalykai – jo ir jo komandos išreikšta nuomonė dėl šeimos maršo. Kai mes matome tokias pozicijas viešojoje erdvėje, tai mes matome klaidas, kurios daromos dėl nepatyrimo, kurios buvo daromos pirmaisiais metais. Visai kas kita, kai mes matome, kad prezidentas užima poziciją klausimais, kurie skaldo visuomenę. Čia yra ne patyrimo klausimas, o tokia pozicija. Čia yra daug dedamųjų, man atrodo, kad tai yra viena didžiausių klaidų, kurią prezidentas padarė, kad jis didina pleištą tarp skirtingų socialinių grupių. Tai yra gan pavojingas kelias, bet jis, ko gero, turi savų tikslų“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Anot komunikacijos eksperto, prezidento flirtas su Šeimų gynimo maršo atstovais gali turėti ir neigiamos įtakos. A. Katausko teigimu, toks prezidento vaidmuo gali didinti priešpriešą tarp kelių visuomenės grupių: „Man kol kas nesinori daryti išankstinės išvados, kad tam tikros griaunančios, visuomenę skaldančios pozicijos gali sulaukti aiškaus prezidento prisidėjimo prie to. Aš labai nenorėčiau pradėti galvoti, kad prezidentas neįvertina visų aplinkybių ir netyčia pasirinko tokią poziciją. Bet man tai yra labai aiški indikacija, kokias vertybes prezidentas ir prezidentūra saugo. Pykit nepykit, bet pritarti tiems ir sakyti, kad kiekvienas gali turėti savo nuomonę, kai ta nuomonė yra siūlymas pakarti Seimo narį, tai yra stipru.“

Prezidentūrai trūksta skaidrumo ir atvirumo

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas tikina, kad prezidentūros komunikacijoje neretai galima pasigesti ir atvirumo. Jis tikina, kad iki dabar nėra aišku, kodėl iš prezidentūros išėjo G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas ir prezidentūros komunikacijos grupei vadovavęs Aistis Zabarauskas.

„Taip ir liko neatsakytas klausimas, kodėl iš prezidento komandos pasitraukė A. Zabarauskas, nes jis buvo vienas svarbiausių asmenų kalbant apie pergalę prezidento rinkimuose. Kaip pats prezidentas sakė, kad per rinkimų dieną kasdien jis praleisdavo daugiau laiko negu su savo žmona. Buvo akivaizdu, kad tai yra labai artimas prezidentui žmogus, o jo pasitraukimas buvo gan netikėtas ir iki galo neiškomunikuotas – neaišku, kokios buvo to priežastys. Radikalių, drastiškų pokyčių prezidento komunikacijoje, net ir keičiantis komandai, nematyti“, – tikina A. Šuminas.

Jis priduria, kad komanda ne visada gali turėti didelės įtakos prezidento sprendimams, kadangi visi planai privalo pereiti ir G. Nausėdos filtrą. Galiausiai jis lieka atsakingas už tam tikrų planų įgyvendinimą: „Komunikacijos specialistai turi tinkamai jam patarti, parinkti tinkamus planus, bet vykdyti ar nevykdyti jų, tai yra prezidento rankose. Mes galime matyti, kad pastaruoju metu jis yra suaktyvėjęs vidaus politikoje. Tai yra prezidento sprendimas, noras būti matomesniam vidaus politikoje, o tai jau yra komunikacijos komandos darbas, kaip tai padaryti.“

Įvardydamas prezidento klaidas komunikacijoje, A. Šuminas prisimena berniukų istorijas. Viena jų – per velykinį prezidento sveikinimą atsiradusi citata iš prezidento pokalbio su 10-ies metų berniuku. Kitą kartą valstybės vadovas sutiko kitą berniuką, kuris jo klausė, kodėl prezidentas toks aukštas. Anot jo, tokia komunikacija neretai sukelia juoką, o tam pasitarnauja ir socialiniai tinklai.

„Tai tapo nuolatiniu pajuokos objektu – iš prezidento yra juokiamasi labiau nei iš bet kurio kito pareigūno. To nesulaukė nei Valdas Adamkus, nei Dalia Grybauskaitė. Reikia pripažinti, kad ir situacija pasikeitė. Dabar visi turime platformas, socialines medijas, anksčiau visuomenė neturėjo aiškiai išreikštų formų pasišaipymui ir patrolinimui. Tai labiau vykdavo tarpusavio pokalbių lygmeniu, o dėl socialinių medijų tai neretai tampa pasišaipymo banga, tad prezidentui tampa labai sunku kažką iškomunikuoti, nes tai tampa priežastimi pasišaipyti.“

Anot A. Šumino, kalbant apie prezidento komunikaciją, vis dažniau atsiremiama į prezidentūros atvirumą. Jis prisimena ir apklausų istorijas, kada prezidento komanda bandė nuslėpti, kiek ir kokių klausimų sulaukė gyventojai: „Apklausų darymas nėra blogas dalykas, problema ta, kad buvo bandoma nuslėpti, kokie buvo tie klausimai ir kiek jų buvo, tad nėra aišku, kokiais tikslais tos apklausos buvo daromos. Trūksta skaidrumo, atvirumo, kad viskas būtų aišku.“

Vis dėlto VU docentas dar nebūtų linkęs pasakyti, kad prezidentas dabar vykstančioje kovoje tarp LGBT atstovų ir Šeimos gynimo maršo, jau pasirinko pusę. A. Šuminas teigia, kad tradicinių vertybių gynėjais save vadinantys asmenys tampa aršesni, jų retorika tampa dar agresyvesnė, tad tai bus dar vienas iššūkis prezidentui.

„Kalbant apie tai, ar prezidentas pasirinko pusę, tai jis tiesia ranką, jis yra atviras dialogui su Šeimų gynimo maršo atstovais. Jis siunčia tam tikras žinutes jiems. Iš kitos pusės, tai prezidentas turėtų būti siekiantis atviras visiems ir siekiantis konsensuso. Šeimų maršo pusės atstovų retorika aštrėja ir ateitis parodys, ar prezidentas žengs į konservatyviąją pusę, ar bandys ieškoti tiltų tarp visų stovyklų ir neeskaluos susiskaldymo bei ieškos kompromiso. Situacija nėra lengva, pandemija nesibaigia, vyksta emigrantų krizė, tai mūsų laukia sudėtingas laikotarpis, o prezidentas gali rasti visuomenės supratimo ir ją sutelkti“, – įsitikinęs A. Šuminas.

2021 07 12 20:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt