ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
Profesorius V. Kasiulevičius: svarbūs COVID-19 plitimo veiksmai – gyvenimas ir valgymas kartu
Alfa.lt

Gyvenimas viename būste, valgymas kartu – kitaip tariant, dalykai, kuriuos daro visos šeimos – tampa labai svarbiais momentais koronaviruso plitimui, savo paskyroje feisbuke pabrėžia Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Anot vieno iš koronaviruso pandemijos metu ryškiausiai visuomenėje matomų ir daugiausiai pasisakančių mokslininkų, palankiausia terpe koronavirusui plisti vis dar išlieka įvairūs susibūrimai, ypač vykstantys bažnyčiose, mokyklose, darbe ir panašiose vietose.

„Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairių žmonių susibūrimų metu, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų: ilgesnis negu 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės. Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, Covid-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis. Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su Covid-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visų kontaktų. Štai todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios.

Tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors superplatintojai (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys. Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60 - 80 proc. gyventojų“, – rašo V. Kasiulevičius.

Profesorius taip pat pabrėžia, kad iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog itin didelė rizika koronavirusui pereiti nuo vieno organizmo prie kito kyla šeimose, tuo tarpu viešasis transportas bendrame kontekste atrodo itin gerai.

„Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 Covid-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105 t.y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys t.y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų t.y. 1,3 proc., iš o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento. Gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu tampa reikšmingi Covid-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 procentų Covid-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 procentų visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija. 59 tūkstančių žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau negu kitų Covid-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys. Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste.

Formuojant žmonių apsaugos strategiją būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius pvz. darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje“, – rašo V. Kasiulevičius.

2020 11 15 18:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt