penktadienis, liepos 30 d.
Protokolo taisyklės vienodos ir prezidentui, ir įmonės vadovui
Aidanas Praleika

Ruošdamiesi Valstybės dienos priėmimui, Gitano Nausėdos protokolo darbuotojai lengvai „susimovė“ – vėlokai išsiuntinėjo pakvietimus. Protokolo ekspertas Arminas Lydeka primena, kad taisyklės šiuo atveju vienodos visiems – nuo prezidento iki akcinės bendrovės vadovo.

Kai kurie į liepos 6 d. renginį prezidentūroje pakviesti svečiai, įskaitant ir jame nedalyvavusią premjerę Ingridą Šimonytę, pakvietimų sulaukė liepos 1 – 2 d. O kada turėjo juos gauti?

Anot protokolo eksperto A. Lydekos, šiuo klausimų interpretacijoms vietos nedaug – pakvietimai turėtų būti siunčiami 1 – 2 savaitės iki renginio. 

„Viena diena šen ar ten daug nepakeis, svarbu laikytis savaitės – dviejų intervalo. Jei renginys turi didesnę valstybinę reikšmę – pakvietimai siunčiami anksčiau. Jei renginys mažiau svarbus – užteks savaitės. Taigi, kalbame apie vidutiniškai 10 dienų terminą“, – sakė A. Lydeka.

„Kalbant apie priėmimą Valstybės dienos proga, akivaizdu, kad kvietimai išsiųsti per vėlai ir protokolas neišlaikytas. Tačiau prezidentūra teisinasi, kad iki paskutinės dienos nebuvo aišku, kaip Vyriausybė pakeis karantino taisykles“, – teigė ekspertas.

Tokios „nuodėmės“ gali ištikti ne tik prezidentūrą ar kitą valstybės įstaigą, bet ir verslo įmonę, jei jos vadovas ir darbuotojai nepakankamai išmano protokolo reikalavimus, kurie, primena A. Lydeka, yra vienodi visiems: „čia kaip dėl kostiumo. Į darbą be kelnių neina nei ministras, nei verslininkas“.

Kokiu būdu dera kviesti svečius į jūsų rengiamą priėmimą? Pavyzdžiui, rinktis klasikinį laišką popieriuje, ar apsiriboti elektroniniu? Anot A. Lydekos, šiandien elektroninis laiškas „statusu“ nenusileidžia savo pirmtakui ir yra priimtinas protokolo atžvilgiu. „Popierinis variantas visada yra prabangesnis, iškilmingesnis ir oficialesnis, bet elektronis kvietimas taip pat yra kvietimas“, – sakė protokolo žinovas.

Beje, pakvietimo forma, protokolo požiūriu, taip pat yra vienoda – turinį sudaro 5 pagrindinės dalys: kas kviečia, ką kviečią, į kokį renginį, kada jis įvyks, kur jis įvyks. „Eiliškumas yra būtent toks. Gali būti papildoma informacija – aprangos kodas arba prašymas responduoti. Bet tai jau pasirenkamas dalykas. Būtini yra pirmi 5 elementai. Yra konkreti sprendimo, įstatų arba kitokio dokumento forma. Tas pats galioja ir oficialiam pakvietimui“, – paaiškino A. Lydeka.

Neretai renkamasi siųsti abi laiško formas – popierinę ir elektroninę. Tai – normali praktika, kaip ir dar viena modernių laikų apraiška – elektroniniu paštu siunčiamas skenuotas popierinis kvietimas. Pasak A. Lydekos – toks variantas taip pat priimtinas.

O ką daryti, jei pakvietimą gavęs asmuo nenori dalyvauti renginyje? Kaip dera atsisakyti kvietimo? „Derėtų parašyti atsakomajį laišką, kuriame nurodote atsisakymo priežastį, kuri yra tokia, kokia yra – liga, išvykimas iš šalies, dalyvavimas kitame renginyje ar kita priežastis. Tai jau kiekvieno žmogaus garbės reikalas – kiek jis nemeluos atsisakymo laiške“, – sakė A. Lydeka.

Kartais atsisakymo priežastys gali būti gana nemalonios kviečiančiam asmeniui. Pavyzdžiui, nemažai į Valstybės dienos priėmimą pakviestų svečių atsisakė dalyvauti, viešai komentuodami, kad taip darė dėl nepritarimo G. Nausėdos politikai. Gal panašiais atvejais labiau derėtų „pameluoti“ ir nekelti asmeniškumų į viešumą? „Na, tai kiekvieno asmens sąžinės ir garbės reikalas – pameluoti, ar sakyti tiesą. Nepritarimas politiko veiklai – taip pat priežastis nedalyvauti. Kodėl tuomet jos ir nenurodyti? Suprantama, tai įžeidu kviečiančiam asmeniui, bet gal tai teisingas atvirumas?“, – juokėsi protokolo ekspertas.

2021 07 11 10:03
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt