ketvirtadienis, gegužės 6 d.
Reklamos kampanijoje už narkotikų dekriminalizaciją – modelių veidai, bet tikros istorijos
Alfa.lt

Nevyriausybinės jaunimo organizacijos (NVO) „Jauna banga“ socialinė kampanija „Ištiesk ranką – ne antrankius“ šokiruoja tragiškomis istorijomis jaunų žmonių, nubaustų už narkotinių medžiagų laikymą.

Vienoje iš reklamų – moteris, kurios 19-metis sūnus nusižudė išgirdęs teismo nuosprendį. Jam grėsė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už namuose rastą maišelį su kanapėmis.

Artimiausias dvi savaites organizatoriai kvies fotografuotis prie lauko reklamų stendų visame Vilniaus mieste, o nuotraukomis dalytis savo socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #IstieskRankaNeAntrankius #JaunaBanga #Dekriminalizacija.

Tikslas – narkotikų dekriminalizavimas

Pasak socialinės kampanijos organizatorių, dabartinė narkotikų politika Lietuvoje yra per griežta, ji sukelia žalą ne tik tiems, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas, bet ir aplinkiniams, visuomenei. Organizatorių teigimu, šiuo metu vartojančius asmenis yra siekiama nubausti, jie yra gėdijami ir stigmatizuojami, užuot suteikus reikiama informaciją bei pagalbą.

„Lietuvoje dažniausiai kalbame apie narkotikų žalą žmogui, visuomenei, tačiau retai pagalvojame, kiek šiuo metu Lietuvoje esanti narkotikų politika atneša žalos tokiam žmogui, kuris vartoja arba yra pabandęs narkotinių medžiagų“, – kalbėjo „Jaunos bangos“  atstovė Eliza.

NVO „Jauna banga“ tiksluose – psichoaktyvių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizacija. „Skatiname, kad būtų laikomasi sveikata ir socialine pagalba grįsto požiūrio į nedidelį asmeniniam vartojimui skirtų narkotikų kiekį. Tai nėra naujiena – tokią tendenciją matome tarptautinėje aplinkoje“, – rašoma šios NVO interneto svetainėje.

Nuteistieji susiduria su psichologinėmis problemomis

Socialinės kampanijos organizatoriai aiškina, kad dėl narkotikų disponavimo nuteisti asmenys patiria sunkias ir ilgalaikes psichologines pasekmes, kurios nėra proporcingos įvykdytam nusikaltimui. Teisti asmenys vėliau susiduria su sunkumais ekonominėje, ūkinėje ar darbinėje veikloje, jiems tampa sunkiau siekti karjeros, vykti į kai kurias užsienio šalis, įsivaikinti ir panašiai.

„Verta paminėti, kad labai dažnai asmenys, kurie yra baudžiami už nusikaltimus, susijusius su disponavimu be tikslo platinti ir taip susiduria su sudėtingais gyvenimo iššūkiais, yra žinoma, kad didesnė dalis priklausomų asmenų augo sunkiomis sąlygomis, jų galimybės buvo ribotos. Užuot sulaukę pagalbos, jie stumiami į dar gilesnę prarają. Jauni žmonės psichoaktyviųjų medžiagų dažniausiai pabando vedami smalsumo. Tačiau šis smalsumas neretai pavirsta teistumu ir taip jaunam žmogui sudaužo gyvenimą“, – sako šios akcijos organizatoriai.

Organizacijos atstovė Eliza patikina, kad skaudžios istorijos matomos reklamose nėra išgalvotos. „Istorijas kažkada mums parašė ar papasakojo žmonės, tačiau veidai reklamose – kiti. Vienintelė vyro istorija yra su jo nuotrauka, o moterų istorijose yra parinkti fotomodeliai. Priežastis paprasta – tikri žmonės nenorėjo atskleisti savo veidų dėl šiuo metu egzistuojančios stigmos ir marginalizacijos visuomenėje“, – atskleidžia ji.

Tikisi sulaukti ir politikų dėmesio

Pašnekovė  tikisi sulaukti ir politikų dėmesio bei paramos jų organizuojamai socialinei kampanijai. „Kiek teko stebėti socialinę žiniasklaidą, matėme, kad keli Laisvės partijos (LP) frakcijos atstovai dalijosi mūsų reklama. Be to,  į visų Seimo narių pašto dėžutes įdėjome skrajutes su mūsų surinktomis istorijomis, tikriausiai reakcija bus kažkiek pavėluota, bet tikimės, kad  daugiau Seimo narių sureaguos ir prisidės prie šios kampanijos“,– pasakoja Eliza.

Ji patvirtina, kad ši kampanija yra vykdoma skaidriai, o finansavimą projektui gavo iš savo rėmėjų, kurie kasmet perveda 1,2 proc. GPM mokesčio. 

Vis dėlto socialinė kampanija spėjo sulaukti ir kritiškų nuomonių. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės komentavo, kad socialinės kampanijos tikslas neatitinka vaizdinio turinio. Kritikai aiškina, kad socialinė kampanija yra paremta psichoaktyvių medžiagų dekriminalizacija, kuri yra aprašyta baudžiamajame kodekse (BK) 259 str. antroje dalyje, tačiau reklamoje vaizduojami žmonės greičiausiai yra įvykdę kur kas sunkesnį nusikaltimą. Komentatoriai sako, kad žmonės reklamoje buvo nubausti pagal BK 260 straipsnį, kuriame teistumas yra skiriamas ne už psichoaktyvių medžiagų naudojimą savo reikmėms, bet jų platinimą.

Dar 2017 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai esant valdžioje įsigaliojo BK 259 str. pataisos, kurios sugriežtino bausmes asmenims, turintiems narkotinių medžiagų. Šiuo metu už nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti gresia piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prieš keletą mėnesių Seime pasigirdo siūlymai švelninti bausmes asmenims, turintiems nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti. Pagal pakeitimus už nusikaltimą būtų užtraukiama piniginė bauda iki 100 eurų.

„2017 m. įvyko nesusipratimas ir disponavimas nedideliais kiekiais buvo kriminalizuotas. Nuo to laiko dukart išaugintas su narkotikais susijusių bylų skaičius, jis didėjo nuo maždaug 700 iki 1600 praėjusiais metais. Taip nutiko todėl, kad žmonės pradėti teisti net už nuodėgulius peleninėje“, – komentavo Laisvės partijos frakcijos Seime narė Morgana Danielė.

Visgi balandžio 21d. vykusiame Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizacijai nebuvo pritarta. Už pataisą balsavo keturi Seimo nariai: M. Danielė, Irena Haase, Arūnas Valinskas, Linas Slušys; prieš – Algimantas Dumbrava ir Mindauga Puidokas, susilaikė Beata Petkevič, Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė ir Algis Strelčiūnas. Pataisa bendru nutarimu buvo grąžinta tobulinti. 

Nors socialinė kampanija skatinanti narkotinių medžiagų dekriminalizavimą Lietuvoje tik prasidėjo, jos organizatoriai neslėpė optimizmo ir teigė tikintys, kad pokyčiai ne tik visuomenėje, bet ir Seime vyks į gerąją pusę.

2021 04 23 11:46
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt