šeštadienis, sausio 22 d.
Reputacijos kaina: dėl vienos publikacijos iš „Verslo žinių“ prašo priteisti 170 tūkst. eurų
Dominykas Griežė
Unsplash
Dėl vienos publikacijos „Verslo žinioms“ jau kelerius metus tenka teisme įrodinėti, kad nesuteršė svetimos reputacijos.

Viena žiniasklaidoje paskelbta publikacija gali sukelti žalą dalykinei reputacijai, kurios dydis gali siekti ir 170 tūkst. eurų – tai teismuose jau kurį laiką bando įrodyti bendrovė „Berta And“, valdanti komunikacijos agentūrą „Berta &“. Kol kas bendrovei įrodyti padarytos žalos reputacijai nepavyko dviejose teisminėse instancijose, tačiau yra galimybė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

Atsakove, kuri ir sukėlė žalą dalykinei reputacijai, komunikacijos agentūrą valdanti bendrovė įvardija „Verslo žinias“.

Į teismą buvo kreiptasi dėl 2019 m. spalio 30 d. „Verslo žinių“ laikraštyje ir portale Vz.lt paskelbtos publikacijos „Tez Tour“ ir bendrininkams – įtarimai dokumentų klastojimu“. Pastarojoje publikacijoje, kuri Vz.lt portale dabar yra prieinama tik prenumeratoriams, aprašoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tuo metu nagrinėta galima mokesčių slėpimo schema, kurioje, kaip įtarta, figūravo ir turizmo paslaugas teikiančios bendrovės.

Pastarojoje publikacijoje minima ir bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“, kurią 2019 m. spalį verslininkas Darius Gudelis pardavė dabartinei vadovei Bertai Čaikauskaitei. Bendrovė, vėliau pervadinta į „Berta And“, valdo D. Gudeliui priklausiusią komunikacijos agentūrą „vipcommunications“, taip pat pervadintą į „Berta &“.

Anot komunikacijos agentūrą valdančios bendrovės, šioje publikacijoje paskelbti teiginiai daro žalą jos dalykinei reputacijai. Ieškinyje nurodoma, kad teiginiai „Tez Tour“ ir bendrininkams – įtarimai dokumentų klastojimu“ bei „UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ [...] įtariami dokumentų klastojimu ir mokesčių slėpimu“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia „Berta And“ dalykinę reputaciją.

Bendrovė prašė teismo įpareigoti „Verslo žinias“ tiek dienraštyje, tiek portale paskelbti tokios informacijos paneigimą, tačiau įdomesnė pateikto ieškinio dalis – prašomos atlyginti žalos dydis. Nors Lietuvos teismuose susiformavusi prieštaringa praktika, kai padarytos dalykinės žalos dydis retai vertinamas daugiau nei keliais tūkstančiais eurų, „Berta And“ jai padarytą turtinę žalą įvertino 150 291,35 euro, o neturtinę žalą – dar 20 tūkst. eurų. Iš viso iš „Verslo žinių“ komunikacijos agentūrą valdanti bendrovė prašė priteisti daugiau nei 170 tūkst. eurų.

Viešumo kaina – prarasti klientai

Anot bendrovės, ginčo objektu tapusioje publikacijoje minimiems „VIP Viešosios informacijos partneriai“ nebuvo pareikšti jokie įtarimai, todėl tokia informacija yra melas. Tokiais plačiai paskleistais teiginiais „Verslo žinios“ viešai apkaltino ieškovę nusikalstamos veikos padarymu, nors objektyviai nebuvo ir nėra jokio faktinio pagrindo, patvirtinančio tokių teiginių pagrįstumą.

Be to, bendrovės „Berta And“ teigimu, „Verslo žinios“, siekdamos sudaryti įtaigų įspūdį, kad skelbia tikrą, teisingą ir patikrintą informaciją apie ieškovę, taip pat nurodė apie turimą prokurorų pasirašytą dokumentą, kas dar labiau sustiprina įspūdį, jog skelbiami teiginiai yra tikri, teisingi ir patikrinti.

Kaip paaiškėjo, „Verslo žinių“ žurnalistai išties turėjo Generalinės prokuratūros sprendimą tam tikrą asmenį pripažinti pranešėju, pranešusiu apie „Tez Tour“ ir kitų bendrovių bei asmenų galimai padarytus nusikaltimus. Tačiau apie „VIP Viešosios informacijos partneriams“ pareikštus kokius nors įtarimus šiame dokumente nerašoma. „Verslo žinios“ bylos metu atsisakė nurodyti, kokiu būdu gavo šį dokumentą, todėl buvo keliamas klausimas, ar galima šį prokuratūros sprendimą vertinti kaip teisėtą įrodymą. Tačiau dviejų instancijų teismai pripažino, kad šiuo dokumentu galima remtis byloje.

Anot ieškovės, „Verslo žinių“ publikacija nedelsiant buvo perspausdinta ir kitose visuomenės informavimo priemonėse, nurodant „Verslo žinias“ kaip pirminį informacijos šaltinį. Po straipsnio paskelbimo komunikacijos agentūra kitų visuomenės informavimo priemonių straipsniuose ir reportažuose neigiamai buvo paminėta 51 kartą, todėl „Verslo žinių“ paskleisti duomenys pasklido itin plačiu mastu ir taip suklaidino visuomenę bei padarė didelę žalą „Berta And“ dalykinei reputacijai.

Daugiau nei 170 tūkst. eurų prašiusi priteisti bendrovė nurodė, kad būtent dėl „Verslo žinių“ paskleistos informacijos ne vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą su komunikacijos agentūra, o vienas potencialus ir itin svarbus klientas, su kuriuo ieškovė buvo jau suderinusi ir bepasirašanti sutartį, po „Verslo žinių“ paskelbtos publikacijos nedelsdamas atsisakė tęsti tolesnį bendradarbiavimą bei atsisakė pasirašyti paslaugų teikimo sutartį.

Teisėjai – kol kas žiniasklaidos pusėje

„Verslo žinių“ atstovai bylos metu nurodė, kad dienraštyje ir portale paskelbta informacija yra teisinga, o „įtarimai“ turėtų būti vertinami ne teisine, bet bendrine prasme – ne kaip oficialiai ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai, o kaip neformalūs įtarimai.

Žiniasklaidos priemonės atstovai taip pat nurodė, kad, ruošiant publikaciją, buvo remiamasi turimu Generalinės prokuratūros sprendimu, be to, žurnalistai kreipėsi į „Berta And“ vadovę B. Čaikauskaitę, siekdami gauti daugiau informacijos, tačiau bendrovės vadovė jokių konkrečių atsakymų nepateikė.

Teismai iki šiol buvo palankūs „Verslo žinioms“. 2021 m. vasario pradžioje „Berta And“ ieškinį atmetė Vilniaus apygardos teismas, iš ieškovės priteisęs „Verslo žinioms“ 3680 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šių metų sausio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė komunikacijos agentūrą valdančios bendrovės skundą, palikdamas ieškinį atmestu, o „Verslo žinioms“ iš ieškovės priteisdamas dar 1815 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Anot abiejų teisminių instancijų, „Verslo žinių“ publikacijoje paskelbtų teiginių apie įtarimus dėl „VIP Viešosios informacijos partneriai“ negalima vertinti griežtai teisine prasme ir suprasti, kad bendrovei buvo pareikšti oficialūs įtarimai ikiteisminiame tyrime. Teisėjų vertinimu, ieškovė publikacijoje buvo minima kaip D. Gudelio, galimai padėjusio „Tez Tour“ klastoti dokumentus, sukčiauti, valdoma įmonė, kuria naudodamasis D. Gudelis ir padėjo daryti nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad žiniasklaidoje dar iki B. Čaikauskaitei įsigyjant bendrovės akcijas buvo spausdinami straipsniai apie bendrovę „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir jos valdymo organus, daugelyje šių publikacijų ieškovė buvo vertinama gana neigiamai. „Berta And“ pozicijų nesustiprino ir tai, kad B. Čaikauskaitė, apklausta teisme, aiškaus atsakymo apie tai, ar jai buvo žinoma kokia nors neigiamo pobūdžio informacija apie ankstesnius vadovus ar savininkus, nepateikė.

„Berta And“ gan sunkiai sekėsi įrodyti ir klientų praradimą dėl „Verslo žinių“ publikacijos. Bylos duomenimis, vieninteliame bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2020 m. sausio 27 d. rašte yra nurodyta, kad bendrovė atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su „Berta And“ dėl to, jog žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad įmonei „vipcommunications“ pateikti kaltinimai dokumentų klastojimu.

Sausio pradžioje paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir praėjusių metų Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui, o abiejų bendrovių vadovai šios bylos portalui nekomentavo. Bendrovės „Verslo žinios“ vadovas Ugnius Jankauskas teigė, kad neketina teikti komentarų tol, kol byla nebus išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme (jei tik bus pateiktas skundas), B. Čaikauskaitė taip pat susilaikė nuo komentarų, teigdama, kad informacija kol kas yra nauja, todėl ji negalinti komentuoti teismų sprendimų.

2022 01 14 10:41
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt