ketvirtadienis, gruodžio 2 d.
Riaušės prie Seimo – prezidentas turi prisiimti atsakomybę už žaidimus politinių ambicijų vardan?
Domantas Katelė
Facebook
Vienas iš antradienio protesto organizatorių Celofanas ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis (archyvinė nuotrauka).

Visuomenės veikėjai smerkia antradienio vakarą prie Seimo vykusias riaušes, per kurias buvo sužaloti keturi pareigūnai. Jie vieningai teigia, kad dalinę atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ir prezidentas, o siekiant užkardyti tolesnį tokių protestų organizavimą, nusižengusius derėtų rimtai nubausti.

Būtina bausti prasikaltusius

Filosofas, žurnalistas Paulius Gritėnas tvirtina, kad mitinge persipynė dvi priežastys, kurios lėmė, kad viskas pasibaigė riaušėmis. Anot jo, dalis protesto dalyvių atėjo siekdami parodyti nepritarimą Vyriausybės politikai, kiti, savo ruožtu, buvo paskatinti kaimynų iš Rytų.

„Viena vertus, pasipriešinimas valdančiųjų politikai buvo matomas nuo pat pradžios – tą kurstė opoziciją, nepatenkintos buvo ir atskiros visuomenės grupės. Atskiri sprendimai tą paskatino. Šioje situacijoje susijungia nepasitenkinimas valdančiaisiais, kurie mitinguojantiems yra per daug liberalūs, per daug globalistiški su Baltarusijos režimo pradėta hibridine ataka prieš Lietuvą. Režimas išnaudoja antivalstybinius elementus Lietuvoje.

Vakar matėme, kad tie dalykai susijungia mitinge. Vieni žmonės nepasitiki mokslu, informaciniai šaltiniais, bijo valstybės sprendimų susijusių su valstybės politika, vakcinacijos. Kita vertus, buvo daug tokių, kurie akivaizdžiai norėjo neramumu, kurstė riaušes, kurie pasižymėjo viešoje erdvėje savo pasisakymais ar šmėžavo Valstybės saugumo departamento ataskaitose. Iš to gavosi toks sprogstamasis mišinys„, – įsitikinęs filosofas.

Alfa.lt paklaustas apie tai, ar mitingo dalyvių diskusijos reikalavimas turi pagrindo, P. Gritėnas teigia abejojantis, kadangi diskusija viešojoje erdvėje vyksta pakankamai plačiai. Jis priduria, kad mitinguotojai turi iškreiptą diskusijos viziją, kuri neturi nieko bendro su pagarba ir argumentais.

„Mano galva, diskusija vyksta, ir kai sako, kad reikia daugiau diskusijos, nėra pastebima, kad diskusija vyksta, Vyriausybė komunikuoja savo sprendimus, neretai racionaliai dėstydama svarbius dalykus. Visuomenėje diskusija vyksta, mokslininkai kalba. tie, kas nori diskusijos, jie ją randa. Problema ta, kad žmonės savo nepasitenkinimą ir nenorą diskutuoti paslepia po reikalavimu dar labiau tiesioginės diskusijos – nežinau ką tai reiškia –  galbūt rėkti savo Seimo nariui į veidą. Diskusija vyksta ir tie, kas nori, ją suranda. Šioje situacijoje diskusijos reikalavimas yra labiau šantažo elementas ir nenoras matyti, kad ta diskusija vyksta arba nepasitenkinimas tos diskusijos turiniu“, – neabejoja P. Gritėnas.

Kalbėdamas apie tai, kas gali laukti valstybės ateityje, žurnalistas neabejoja, kad esminiu dalyku dabar turėtų būti laikomas tinkamas teisės sistemos atsakas į nusižengimus, kurie buvo įvykdyti antradienio naktį prie Seimo. Pasak P. Gritėno, aiškus institucijų atsakas galėtų suteikti prielaidas tam, kad riaušės nepasikartotų.

„Viskas labai priklauso nuo reakcijos į šiandienos įvykius. Man jau atsibodo kartoti, bet kai buvo pirmas Šeimų maršas Vingio parke, kai buvo antrasis susibūrimas prie Seimo, buvo keliauta prie prezidentūros ir ten sulaukta prezidento patarėjo paramos, visus tuos kartus policija reagavo nuosaikiai ir protestuotojams leido tikrinti tą ribą – kiek jie gali peržengti įstatymus ir bendras padorumo ribas.

Jeigu po šio įvykio, kai pamatėme, kad dialogas su ta grupe neveikia, neveikia ir bandymai žmogiškai kalbėtis, nes tai vis tiek išvirsta į riaušes arba pasipriešinimą pareigūnams, jeigu nebus padarytos išvados ir nebus nubausti kaltieji, jeigu nebus pradėti tyrimai dėl antivalstybinės veiklos, jeigu nebus nubausti tie keturi Seimo nariai, kurie juos įsileido, kurie skatino juos eiti iki galo, o po patys išsigando pasekmių, tai kitas protestas bus dar vienas bandymas žengti žingsnį toliau.

Kodėl nepabandyti įsiveržti į vidų, kodėl nepabandyti surinkti didesnės minios, veikti dar labiau koordinuotai ar paprašyti Baltarusijos tarnybų pagalbos gauti sprogmenų ar ginklų? Jeigu nebus bausmių ir pasekmių, greito ir griežto atsako iš institucijų, tai tas žingsnis turbūt bus žengtas toliau„, – sakė  P. Gritėnas.

Jis taip pat prideda, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat turėtų prisiimti dalinę atsakomybę. Filosofas neabejoja, kad valstybės vadovas prisidėjo prie to, kad ši jėga taptų tokia, kokia yra dabar.

„Prezidentas turėtų matyti dalį savo atsakomybės šitame veiksme, nes jis išsiuntė savo patarėją kalbėtis su ta pačia publika, kuri bandė įstatymo ribų plotį, kuri provokavo, skleidė neapykantos kalbą, skatino susidoroti su atskirais Seimo nariais. Prezidentas turėtų matyti bent dalinę savo atsakomybę, nes žaidė emocijomis politinių ambicijų vardan. Mano galva, prezidento didžiausias ir svarbiausias vaidmuo dabar būtų pasirūpinti valstybinėmis institucijomis ir jų svarba bei neleisti visuomenei suabejoti, kad institucijos gerai veikia.

Tam reikia išorinės paramos Vyriausybei, Seimui. Bent jau nubrėžti tam tikrą ribą, kad žmonės, jeigu jūs esate nepatenkinti vienu ar kitu sprendimu, tą nepasitenkinimą reikškite demokratiniais veiksmais kitaip jūs nebūsite ir mano elektoratas, aš atsiribosiu ir nuo jūsų. Jeigu dabar prezidentas nenubrėš aiškios ribos tarp savęs ir publikos, tai publikai tai bus dar didesnis palaikymo pliūpsnis ir jie supras tai kaip tam tikrą valstybės susiskaldymą. Dabar aš tikiuosi, kad prezidentas pademonstruos valstybinę vienybę nepaisant to, kad jam gali nepatikti Vyriausybės, Seimo asmenybės, bet čia yra valstybės klausimas, o ne politinių ambicijų. Būtų labai gerai, kad prezidentas turėtų drąsos prisiimti atsakomybę, bet turbūt užtektų jo aiškaus atsiribojimo ir pasakymo, kad tokio tipo protestai peraugantys į riaušes silpnina valstybę ir padeda tiems, kurie tokios valstybės nori„ – tikėdamasis ryžtingos pozicijos iš prezidento priduria P. Gritėnas.

Prezidentui vertėtų rodyti pavyzdį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės pavaduotojas Liutauras Gudžinskas teigia, kad švelnesnė Vyriausybės retorika ir priimami sprendimai dėl vakcinacijos galėtų lemti tai, kad ateityje tokie protestai būtų švelnesni arba jų visai nebūtų.

„Situacija yra įtempta, žmonės yra įsiaudrinę, kartais matosi, kad trūksta racionalumo, bet labai svarbus yra pretekstas. Kaip galima suvokti, pagrindinis dirgiklis buvo būtent Vyriausybės planai suformuoti gana griežtas paskatas skiepytis ar draudimus. Dar prieš patį mitingą Vyriausybė priėmė tam tikrus sprendimus, kad kol kas tokių sprendimų nepriims, tai jeigu jie neplėtos tokios politikos ir ieškos švelnesnių variantų, tai prielaidos pasikartojantiems tokiems mitingams bus silpnesnės, bet situacija yra įtempta turint mintyje pandemiją. Gali būti, kad Vyriausybė nematys kitos išeities kaip nustatyti griežtas priemones, o tai iššauktų ir griežtas reakcijas“, – tikina L. Gudžinskas.

Jis prideda, kad nesupranta susirinkusiųjų argumento dėl noro diskutuoti su valdančiaisiais, kai į mitingą buvo atėjęs ne vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys ir bandė kalbėtis su minia. Vis dėlto, tokie bandymai neretai buvo palydimi šūksniais „gėda“ ir „lauk“. Politologas pastebi, kad sprendimas eiti kalbėtis su žmonėmis, kurie į mitingą atsiveža kartuves, gali būti bevaisis.

„Vakar mačiau, kad buvo išėję diskutuoti ne vienas konservatorius, minioje maišėsi įvairūs opozicijos atstovai, Seimo pirmininkė kalbėjo per valstybinį transliuotoją, tai sakyti, kad nebuvo reakcijos, negalima. Bet kai mitinge yra kartuvės, gana nekorektiškai naudojami holokausto simboliai, tai liudija, kad tas pokalbis nebus konstruktyvus, o kai buvo riaušės, dialogui ten vietos nebuvo.

Diskusijos viešoje erdvėje turi būti, jos vyksta, Vyriausybė į tai reaguoja, bet kalbant apie vakar dienos protestą, tai man susidarė įspūdis, kad jį organizavo gana marga publika, kuri už savęs neturi aiškių, tvirtų struktūrų, ar tai būtų profesinės sąjungos, ar visuomeniniai judėjimai, kurie apima didelę dalį žmonių. Todėl kyla klausimas, kas yra ta kita dialogo pusė, su kuria galima susėsti deryboms. Aš tą sunkiai įsivaizduočiau, tad panašu, kad numalšinti įtampą reikės kitais būdais. Kalbant apie vakcinaciją, tai dar kartą persvarstyti, ar tokie draudimai ir prievartiniai metodai yra būtini, kita vertus, tas pats vakcinavimo skatinimas gali būti naudojant informacines priemones„, – tikina L. Gudžinskas.

Paklaustas apie prezidento rolę šios krizės sprendime, politologas priduria, kad G. Nausėdai vertėtų imtis vienytojo rolės ir atsitraukti nuo antivalstybinius renginius organizuojančių asmenų. Anot L. Gudžinsko, pats valstybės vadovas galėtų imti kalbėti apie skiepų naudą ir prisijungti prie bendros komunikacijos linijos.

„Visi politikai daro sprendimus, kurie gali būti suprasti kaip klaidingi, čia nieko stebėtino. Aš prezidento vietoje pradėčiau atsargiau žiūrėti į kontaktus su įvairiais veikėjais, kaip Celofanas ir panašiai. Kaip aš supratau iš vakar dienos jo paraginimo, gana operatyvaus per socialinius tinklus, kad protestuotojai turi atblokuoti Seimą ir nebevykdyti nesankcionuoto mitingo, galiu suprasti, kad prezidentas vertina susiklosčiusią situaciją.

Jam, be jokios abejonės, bus prikišama, kad jo patarėjai bendravo su nusikaltimais įtariančiais asmenimis, bet jis galėtų siųsti pozityvesnę žinią, labiau konsoliduojančią ir pozityviąja prasme prisidėti prie skiepų kampanijos – nesmerkiant tų, kurie nesiskiepija, bet rodant pavyzdį arba aktyvinant informacinę kampaniją. Tai būtų labai konstruktyvu, o prezidento priedermė yra išlikti nešališkam ir būti aukščiau partinių rietenų. Prezidentas šią savo pareigą turėtų gerai įsisąmoninti„, – G. Nausėdai jo konstitucinę pareigą primena L. Gudžinskas.

2021 08 11 13:45
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt