trečiadienis, rugpjūčio 10 d.
Ribojant atsiskaitymus grynaisiais, ribojamos ir pilietinės teisės?
Aidanas Praleika
Pixabay

Seimui neseniai priėmus atsiskaitymus grynaisiais pinigais ribojantį įstatymą, visuomenė į jį beveik nereagavo. Kasdienių pirkimo įpročių jis nepaveikia – ribinė suma yra 5000 eurų. Tačiau yra kitoks poveikis – tiesiogiai paliečiamos dvi bazinės demokratinės valstybės piliečių teisės – į privatumą ir nuosavybės valdymą.

Kokiu būdu veikiamos žmonių teisės ir kam toks įstatymas gali būti naudingas, Alfa.lt kalbėjosi su advokatu Dominyku Vanhara.

– Ar šis įstatymas yra pasikėsinimas į privatumo ir privačios nuosavybės teises?

– Tiksliau būtų sakyti ne pasikėsinimas, o ribojimas. Ribojama teisė į privatumą ir galimybė disponuoti savo turtu taip, kaip žmogus nori.

– Kokia iš to nauda valstybei? Kam šis įstatymas reikalingas?

– Politikai teigia, kad tai padidins skaidrumą ir mažins šešėlį, esą būtent atsiskaitymai grynaisiais užima didesnę jo dalį. Aš su tuo nesutinku. Už šešėlinius sandorius, kai nuslepiamų mokesčių suma viršija 33 000 eurų, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė kaip už sunkią nusikalstamą veiką. Baudos už atsiskaitymą virš 5000 eurų įvedimas, mano nuomone, niekaip nepaveiks šešėlio.

Politikai teigia, kad tai padidins skaidrumą ir mažins šešėlį, esą būtent atsiskaitymai grynaisiais užima didesnę jo dalį. Aš su tuo nesutinku.

– Kai kalbame apie šešėlį Lietuvoje, paprastai turime omenyje žmones, neteisėtai prekiaujančius kontrabandinėmis cigaretėmis ir pan. Tačiau pinigų plovimas, mokesčių vengimas per ofšorus – visai ne grynųjų pinigų sfera?

– Būtent. Prisiminkime vos keleto metų senumo istorijas, kai pasirodė, kad per Baltijos šalyse veikiančius skandinavų bankus buvo plaunami rusiški milijardai. Jokių grynųjų – viskas bankiniais pavedimais. Jei tokios sumos būtų plaunamos grynaisiais, pinigus reikėtų sunkvežimiais ar geležinkelio vagonais vežti. Net ir narkotikų prekeivių karteliai savo pinigus plauna per bankus. Todėl argumentai apie kovą su šešėliu man neatrodo rimti.

– Ar visuomenė supranta, kas yra „skaidrus žmogus“, kiek informacijos apie save jis pateikia savo noru?

– Žmogus turi teisę rinktis – atsiskaitinėti grynaisiais arba kortele ten, kur jis pats nori. Tačiau reikia suvokti, kad atsiskaitydami kortele jūs esate „kiaurai“ matomi tiek valstybei, tiek pardavėjui, tiek ir bankui.

Pateiksiu praktinį pavyzdį. Tarkime, jūs norite 30-iai metų paimti būsto paskolą. Bankas pasiima jūsų atsiskaitymų išklotinę ir mato, kad 2 ar 3 kartus per mėnesį jūs apsiperkate vaistinėje. Bankas nemato, ką perkate, tačiau pats faktas, kad reguliariai lankotės vaistinėje, preziumuoja, kad reguliariai perkate vaistus, o tai veikiausiai reiškia, kad turite sveikatos problemų. Gal duoti jums paskolą – rizikinga?

Per Baltijos šalyse veikiančius skandinavų bankus buvo plaunami rusiški milijardai. Jokių grynųjų – viskas bankiniais pavedimais.

– Galų gale, komercinės struktūros – bankas arba prekių pardavėjas – pagal atsiskaitymų sąrašą sužino visą jūsų rutiną, pomėgius ir gali šitaip profiliuoti jus kaip paslaugų ir prekių pirkėją. Gal žmogus visai nenori, kad kas nors rinktų tokią asmeninę informaciją?

– Žinoma. Kol atsiskaitinėji grynaisiais, esi incognito. Informacijos apie jus nesurenka nei valstybė, nei bankas, nei netgi pardavėjas, nebent jis pažinotų jus asmeniškai. Prekybos centrai, jei atsiskaitote grynaisiais pinigais, negali su konkrečiu asmeniu susieti konkrečios prekės. Todėl jie siūlo lojalumo korteles, iš kurių jau sužino viso jūsų pirkinių krepšelio turinį, net jei atsiskaitote grynaisiais. O tuomet jau galima sudaryti jūsų profilį, siūlyti jums prekes, kuriomis, visai tikėtina, susigundysite.

– Šiuo atveju kalbame tik apie vieną apribojimą. Ar reikia panašių sprendimų tikėtis ir ateityje, kai jau turėsime kalbėti apie realią grėsmę bazinėms teisėms ir laisvėms?

– Kol kas to nelabai juntame. 5000 eurų – iš tiesų didelė suma ir 97 proc. pirkimų jos nesiekia. Dauguma gyventojų nemato reikalo dėl to rūpintis, tačiau šis sprendimas veikiausiai kol kas yra tik į tarpdurį įkišta koja, o tai reiškia, kad toliau turbūt bus bandoma ir duris atlapoti.

Iš pradžių nuspręsta, kad grynaisiais negali gauti atlyginimo, dabar, kad negali jais vykdyti dalies atsiskaitymų. Visai natūralu manyti, kad ateityje ribinė atsiskaitymų suma bus mažinama. Kai kurie politikai kalba ir apie visišką grynųjų atsisakymą.

Panašiai daryta ir su nekilnojamojo turto mokesčiu: iš pradžių visus ramino, kad jis skirtas tik turtingiausiems, bet vėliau pamažu privesta prie to, kad jį turės mokėti visi savininkai.

Ženklų rodo ir bankai. Vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų skelbia planus dažnai pinigus išsigryninančius klientus vertinti kaip rizikingus. Kitas bankas prieš porą mėnesių pareiškė, kad, jei norėsite išsiimti iš sąskaitos didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą, turėsite pasiaiškinti bankui, kam jums tie pinigai reikalingi, kur ketinate juos išleisti. Pagalvokite, tai yra jūsų uždirbti pinigai, bet jūs privalėsite pasiaiškinti, ką ketinate su jais veikti. Kai jūsų pinigai ateina į sąskaitą, bankas pretenzijų neturi, o kai norite savo paties pinigus pasiimti – jau kyla pretenzijų, lyg tai nebūtų asmeninė jūsų nuosavybė. Manau, kad tai negerai.

Šis sprendimas veikiausiai kol kas yra tik į tarpdurį įkišta koja, o tai reiškia, kad toliau turbūt bus bandoma ir duris atlapoti.

– Šie procesai nesikerta su Konstitucija?

– Manau, kad valstybė išsisuks ir pagrįs tokius sprendimus – kova su šešėliu, valstybės mokestinių pajamų didinimas ir taip toliau. Matyt, turėsime palaukti, kol kas nors kreipsis į Konstitucinį Teismą, tada ir matysime, ką jis išaiškins. Nors įtarčiau, kad teismas reikalą išaiškins valstybės naudai.

– Kalbame apie pamatines piliečių teises. Kodėl visuomenė nereaguoja į jų ribojimą?

– Manau, kad žmonės tai dažnai sieja su savo politinėmis pažiūromis. Jei žmogui patinka dabartinė valdžia, greičiausiai jis yra linkęs pritarti daugumai jos sprendimų ir nesunkiai priima valdžios pateikiamus argumentus – mato kovą su šešėliu, o ne privatumo pažeidimą. Nors dalis žmonių, įskaitant ir mane, mato probleminę tokių sprendimų pusę ir tikrai nėra patenkinti tuo, kaip ribojamos teisės.

2022 07 08 14:09
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt