penktadienis, rugsėjo 30 d.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas: ar Lietuva ir Europa šią žiemą išgyventų be rusiškų dujų?
Arvydas Jockus
BNS foto
Lietuva išsiverstų be rusiškų dujų, tačiau „Gazprom“ nutraukus tiekimą, dujų kaina išaugtų.

Jei dėl konflikto su Ukraina Rusija staiga nutrauktų dujų tiekimą, nemažai Europos Sąjungos (ES) šalių susidurtų su rimtais sunkumais, dujos dar labiau pabrangtų, tektų kūrenti taršias akmens anglis, ypač jei likusi žiema būtų šalta, prognozuoja tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

O Lietuva, profesoriaus nuomone, pajėgi išgyventi be rusiškų dujų, nes Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas gali patenkinti visos šalies poreikius.

Pernai per SGD terminalą importuota apie 70 proc. Lietuvos dujų poreikio.

– Kaip įvertintumėte Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų? Ar Europa šiuo metu galėtų išsilaikyti be rusiškų dujų? – Alfa.lt klausė V. Jankausko.

– ES daugiausia gamtinių dujų patiekia Rusija – apie 40 proc. Tiesa, praėjusiais metais Rusija tiekė dujų mažiau, vietoje įprastų 350 mln. kub. m rudenį ir žiemą tiekė tik 250 mln. kub. m per dieną. Rusijos tiekiamų ES dujų dalis pastaraisiais metais netgi buvo išaugusi iki 43,5 proc. 2020 m. ir 45,5 proc. 2021 m.

Antras didžiausias tiekėjas buvo Norvegija, patenkinanti apie 20 proc. dujų poreikio, toliau – Alžyras, Kataras, kiti suskystintųjų dujų tiekėjai, tarp jų JAV.

Labiausiai nuo rusiškų gamtinių dujų priklausoma Vokietija, todėl galima suprasti šios šalies neutralią laikyseną (bent iki šiol) Rusijos ir Ukrainos konflikte.

Žaliasis ES kursas paskatino dujų vartojimo augimą ES, kartu ir daugiau dujų importo iš Rusijos.

Trumpuoju laikotarpiu ES labai priklausoma nuo rusiškų dujų, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, įsirengus daugiau suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų (pavyzdžiui, Vokietija dar Donaldui Trumpui buvo pasižadėjusi pastatyti du SGD importo terminalus dujų importui iš JAV) dujų importas turėtų būti labiau diversifikuotas.

Šiuo metu, jei dėl konflikto su Ukraina Rusija staiga nutrauktų dujų tiekimą, nemažai ES šalių susidurtų su rimtais sunkumais, dujos dar labiau pabrangtų, tektų kūrenti taršias akmens anglis, ypač jei likusi žiema būtų šalta. Kol kas Europoje žiema buvo šiltesnė nei įprastai.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Rusija prarastų pagrindinį dujų vartotoją, nešantį jai didžiules pajamas, o Kinija su Turkija, kiti du dideli rusiškų dujų vartotojai, niekaip nepakeis Europos.

– Kokia padėtis susiklostytų Europos dujų rinkoje, jeigu Rusija pradėtų karą Ukrainoje? Kokie galimi pagrindiniai scenarijai?

– Jei Rusija pradėtų karą Ukrainoje, tikriausiai nutrūktų dujų tiekimas Europai per Ukrainą – nukentėtų pirmiausia Vidurio Europos šalys. Tačiau galima prisiminti, kaip 2009 m. Rusija buvo trims savaitėms nutraukusi dujų tiekimą Europai per Ukrainą šaltą sausio mėnesį, motyvuodama tuo, kad Ukraina nemoka už dujas ar net jas vagia. Europa išgyveno, nesušalo, nors problemų buvo.

Ir dabar Europa nesušaltų, tačiau dujų kainos, ir taip labai aukštos, dar paaugtų. Jau dabar JAV su Norvegija ir Kataru aptarinėja galimybes ir planus padidinti dujų tiekimą ES šalims. Galbūt Rusija vis dėlto tiektų dujas pagal ilgalaikes sutartis, ypač Rusijai draugiškesnėms šalims. Na, ir tektų gal susitaikyti su didesne atmosferos tarša, kūrenant anglis ar net mazutą.

– Jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai, kiek išaugtų dujų kaina?

– Pirmoji žiemos pusė Europoje buvo šilta, pagaliau nuslūgo dujų poreikių bumas Kinijoje – dujų kainos nuo 100 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh) ir daugiau prieš Kalėdas sausio viduryje nukrito iki 80 Eur/MWh, tačiau aštrėjant Ukrainos ir Rusijos konfliktui vėl pasiekė 100 Eur/MWh.

Jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai (manau, kad vis dėlto Balkanų šalys, gal ir Vengrija dujas gautų dujotiekiais per Turkiją), dujų kainos augimas labai priklausytų nuo oro.

Jei likusi žiema bus šalta, dujų kaina gali gerokai paaugti, nes nelabai pagelbės ir dujų saugyklos, kuriose likę tik apie 40 proc. dujų, kai pernai buvo apie 60 proc., o 2020 m. – net beveik 80 proc.

Jei bus šilta, SGD kainos nebus labai aukštos, Europos SGD importo terminalai dirbs visa galia, kainų augimas bus minimalus.

– Lietuva neturi ilgalaikės sutarties su Rusijos valstybiniu koncernu „Gazprom“, perka iš jo dujas tik aukcionuose. Jūsų nuomone, tai privalumas ar trūkumas, suponuojant, kad konflikto Ukrainoje atveju Rusija galbūt toliau tiektų dujas tik tiems klientams, kurie turi ilgalaikes sutartis?

– „Gazprom“ ir net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą priekaištavo Europos šalims, kad jos labai mažai dujų perka pagal ilgalaikes sutartis. Ilgalaikės sutartys teikia garantijas tiek tiekėjui, tiek vartotojui, todėl tokios sutartys vyravo dar prieš dešimtmetį.

Tačiau, labai išaugus SGD daliai dujų tiekime, dujos tapo globaliu produktu, kaip ir nafta, kurios kainą nustato rinka. ES šalyse labai didelis pasitikėjimas rinka, kuri garantuoja mažiausias kainas. Tačiau dabar, sutrikus dujų tiekimui iš Rusijos, ne viena ES šalis jau kalba, kad bent dalį dujų poreikių reikėtų garantuoti ilgalaikėmis sutartimis.

– Ar Lietuva būtų pajėgi išgyventi šią žiemą be rusiškų dujų? Kokios būtų kitos pasekmės nutrūkus rusiškų dujų importui?

– Lietuva tikrai pajėgi išgyventi be rusiškų dujų, nes Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti visos šalies poreikius. Dabar dar turime naują dujotiekį į Lenkiją, kitas dujų tiekimo kelias – iš Suomijos nauju dujotiekiu per Estiją (tiesa, dujos čia būtų rusiškos).

Be to, Lietuva dar laiko tam tikras dujų atsargas Inčukalnio dujų saugykloje Latvijoje. Taigi, tikrai nebūtų dujų trūkumo. Bėda tik ta, kad kainos gali būti aukštos.

Daugiausia dujų – iš JAV per Klaipėdos terminalą

Per Klaipėdos SGD terminalą 2021 m. importuota apie 70 proc. visų per Lietuvą importuojamų dujų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių poreikiams. 2020 m. ši dalis sudarė 65 proc.

Maždaug penktadalio SGD kilmė – Rusijos, o daugiau kaip pusė dujų atplukdyta iš JAV.

2021 m. SGD terminalo klientų importuota dujų iš JAV dalis sudarė apie 60 proc. Likusi dalis importuota iš Trinidado ir Tobago, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos.

Lietuvos dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ skaičiuoja, kad Lietuvos poreikiams 2021 m. buvo suvartota apie 24 teravatvalandžių (TWh) dujų. Tai yra apie 1 TWh, arba apie 5 proc. mažiau nei 2020 m.

V. Jankauskas mano, kad SGD dalis dujų importo struktūroje pernai didėjo iš dalies dėl to, kad „Gazprom“ neskelbė dujų pardavimo vamzdynais aukcionų ir dujos Europai tiesiog nebuvo tiekiamos, t. y. tiekiamos tik pagal ilgalaikes sutartis. Tai buvo didžiulė problema daugeliui ES šalių, nes dujų saugyklos prasidėjus šaltajam sezonui nebuvo užpildytos.

ES šalys, taip pat ir Lietuva anksčiau dujas pirkdavo ilgalaikėmis sutartimis, kuriose būdavo nustatoma kainų formulė, dažniausiai susiejanti dujų kainas su naftos kainomis.

V. Jankauskas pastebi, kad dabar ES šalys, patikėjusios rinkos galiomis, didžiąją dalį dujų, transportuojamų vamzdynais, perka rinkos kainomis, susietomis su SGD kainomis, aukcionuose. Tik apie 20 proc. dujų vis dar perkama pagal ilgalaikes sutartis.

2022 01 26 10:10
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt